Pelės ir žiurkės netoleruoja alkio ir vandens stygiaus – be maisto gali gyventi ne ilgiau kaip 3-4 paras, be vandens – vieną parą.Todėl ir jų apetitas labai didelis: šimto žiurkių kolonija per metus gali sudoroti vieną toną maisto. Išbadėjusios žiurkės būna itin agresyvios – neretai suėda mažus viščiukus, žąsiukus, ančiukus, triušiukus, gali užpulti vaikus ir net suaugusiuosius žmones.
Namuose laikomi graužikai, pirkti zooparduotuvėse (žiurkėnai, pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės ir kt.), didelių pavojų žmonių sveikatai nekelia, nors kartais jautresniems gali sukelti alergines reakcijas, odos išbėrimus, astmą. Daugiausiai nemalonumų galima tikėtis iš laukinių graužikų.
Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija, Pietų Amerikos arenovirusinė infekcija ir kt.) Netiesiogai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).
Lietuvoje graužikų platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 – 39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Ligos sukėlėjai jersinijos yra atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Šia liga galima užsikrėsti per sukėlėjais užterštas daržoves, užterštus vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, geriant atvirų telkinių vandenį.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pataria, kaip išvengti graužikų invazijos:
– Nepalikite graužikams maisto (nepalikite lauke naminių gyvūnų maisto atviruose induose; gyvūnų maistą laikykite sandariai uždarytą; maisto atliekas laikykite šiukšliadėžėse su dangčiu; maisto produktus (kruopas, miltus, duoną ir kt.) laikykite uždarose talpose, graužikams nepasiekiamose vietose);
– Neleiskite graužikams pakliūti į būstą (plyšius ir angas, esančias pastatų pamatuose, užkiškite plienine viela ar užcementuokite; apjuoskite namo pamatus skarda; aplink pastatą išdėliokite spąstus).
– Neleiskite graužikams įsikurti jūsų kieme (nelaikykite kieme nereikalingų daiktų, kad graužikai neįsikurtų juose savo būsto; šiukšlių konteinerius visada laikykite sandariai uždarytus; išdėliokite spąstus aplink pagalbinius pastatus).
– Kadangi pelės ir žiurkės aktyvios ištisus metus, reikėtų periodiškai patikrinti tiek gyvenamas, tiek negyvenamas patalpas, ir aptikus graužikų invazijos pėdsakų, imtis visų priemonių nemalonioms pasekmėms išvengti: naikinti graužikus, išmesti graužikų ir kitų kenkėjų apgadintus maisto produktus, valyti ir dezinfekuoti graužikų išskyromis užterštą aplinką ir kt.
– Tai pat būtina reguliariai perrinkti ir išmesti supuvusias daržoves ir vaisius – pūvant vaisiams ir daržovėms, ant jų esančios graužikų išskiriamos jersinijos intensyviai dauginasi, o pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą.
