Falenopsių priežiūra: nuo A iki Ž

 (4)
Kaip sėkmingai prižiūrėti hibridinį falenopsį, kad džiugintų gausiu žydėjimu, patirtimi dalinasi Lietuvos orchidėjininkų draugijos valdybos narė Gustina Leiputė.
Falenopsių priežiūra: nuo A iki Ž
© Fotolia nuotr.

Žydėjimas.Hibridiniai falenopsiai – vienos ilgiausiai žydinčių orchidėjų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali žydėti nuo kelių mėnesių iki pusės metų (ir ilgiau). Pasitaiko atvejų, kad orchidėja žydi ištisai keletą metų, vis leisdama naujus žiedynstiebius arba vis tęsdama senuosius. Falenopsis neturi aiškiai išreikšto ramybės periodo ir teoriškai gali žydėti praėjus keletui mėnesių po paskutinio žydėjimo. Hibridiniai falenopsiai šaunūs tuo, kad žiedų galima sulaukti bet kuriuo metų laiku.

Gustinos pirmoji pradėta auginti orchidėja buvo baltažiedis falenopsis, žydinti tik kas antrus metus. Šiam augalui kaip individui toks žydėjimo ciklas yra visiškai normalu.

Besiruošiančios žydėti orchidėjos nekilnokite iš vienos vietos į kitą, laistykite pagal poreikį.
Po žydėjimo falenopsiai kelis mėnesius pailsi. Tarp lapų, aukščiau negu senasis, pradeda augti naujas žiedynkotis. Kartais senasis žiedynkotis pradeda šakotis ir krauti naujus pumpurus. Palikti ar nukirpti peržydėjusio falenopsio žiedynstiebį? Atsakymą pateikia pats augalas: džiūstančius ir nudžiūvusius žiedynstiebius reikia nukirpti. Jei žiedai nubyrėjo, o kotelis žalias ir sveikas – galima jį palikti. Žiedystiebis po kurio laiko gali pradėti šakotis, ant jo vėl pasirodys žiedai. Jei pašalinsite seną žiedynstiebį, augalas užtruks ilgiau, kol išsiaugins naują ir pražys, tačiau žiedai bus didesni. O jei paliksite seną žiedynstiebį, iš jo falenopsis gali greičiau pražysti, bet žiedai gali būti kiek mažesni nei pirminio žydėjimo metu.

Falenopsių priežiūra: nuo A iki Ž
© Fotolia nuotr.

Vieta. Hibridiniai falenopsiai mėgsta šviesią aplinką ir drėgną aplinkos orą, bet vasarą juos reikia saugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių. Jie vasarą geriausiai jaučiasi ant rytinės ar vakarinės palangės arba toliau nuo lango esančių baldų, kur pakanka išsklaidytos šviesos, o žiemą – ant pietinės palangės. Šiaurinė pusėje ant stalo, toliau nuo lango – jau per tamsu. Jei kambaryje yra dideli vitrininiai langai į rytus ar pietus, tuomet galima statyti ir toliau nuo lango.

Vasarą galima patikrinti ar falenopsiui ne per karšta – reikia lapą priglausti prie veido, jei jis maloniai vėsus – visas gerai, tačiau jei įkaitęs – augalui jau per šilta. Tuomet augalą su vazonu patartina patraukti nuo lango, pažiūrėti ar pakanka drėgmės, pravėdinti arba naudoti „vėjelį“, kuris judina aplinkos orą.

Žiemą, taip pat, falenopsiai gali gauti per daug saulės ir apdegti. Pernešus augalą žiemai ant šviesesnės palangės, vasario mėnesį padaugėja saulės šviesos, nuo jos net įšyla kambariai, o prie pat lango įkaitina dar stipriau. Tuomet augalas per 3-5 h. gali apdegti nuo aktyvios saulės šviesos ir vasarį, o paskui ir pavasarį, ir vasarą, todėl reikia būti atidiems.

Žiemą falenopsiai būna atpratę nuo tiesioginės saulės spindulių, todėl pavasarį atėję saulėti orai gali pakenkti augalams. Norint orchidėjas nuo to apsaugoti, pastoviai reikia sekti orų prognozes – augalus perkelti į kitą vietą arba juos pridengti užuolaida su daugeliu skylučių – netolygiai kaitins. Kad augalas būtų švelniame šešėlyje, neturint laiko, užkištas prie stiklo balto popieriaus lapas irgi padės.

Kad lepūs augalai visada būtų gražūs ir nuo saulės nenudegtų, būtina pripratinti prie stipraus apšvietimo – laikant palaipsniui vis ilgiau. Labai saulėtoje vietoje pakyla temperatūra, todėl svarbu ar augalui netrūksta drėgmės arba priešingai – jei per gausiai palaistytas, tuomet gali nušusti šaknys.

Falenopsių priežiūra: nuo A iki Ž
© Fotolia nuotr.

Substratas. Hibridiniai falenopsiai turi būti auginami orui pralaidžiame substrate, kurio pagrindas – stambūs pušies žievės gabaliukai. Substrate neturi būti durpių! Kuo substratas pralaidesnis, tuo jis greičiau pradžiūna. Tokiu būdu išvengsite drėgmės užsilaikymo vazonėlio viduje. Užsilaikiusi drėgmė, nuolatinis laistymas, kai šaknims neleidžiama pradžiūti, paprastai tampa šaknų pūvimo priežastimi.

Temperatūra. Hibridiniams falenopsiams optimali temperatūra dieną – 17–27 laipsnių, ir neturėtų viršyti 30 laipsnių, nebent yra pakankamai drėgnas oras ir gera ventiliacija. Vasarą karštomis dienomis temperatūra pakyla net virš 30 laipsnių, tačiau naktimis atvėsta iki 20-23 oC ir tuomet orchidėjos atsigauna. Tarp dienos ir nakties esantis 4–5 laipsnių temperatūrinis skirtumas skatina falenopsius žydėti.

Kartais žiemą ar vėdinant kambarį temperatūra nukrinta žemiau 15 laipsnių, tuomet augalams geriau, kai jie nepalieti, sausi. Falenopsiai sausomis šaknimis, geriau pakenčia vėsesnį aplinkos orą nei drėgnomis. Todėl vėdinant, atidarant langą, iš vakaro geriau jų nelaistyti. Pavyzdžiui, jei patalpoje yra 20 laipsnių šilumos, o lauke – 10 laipsnių šalčio, kambario vėdinimo metu ant palangės gaunasi temperatūrų šuolis, gali skirtis net 20 ar 25 laipsniais. Šaltas oras juda žemyn ir pasiekia augalo šaknis. Jei tuo metu orchidėja palaistyta, drėgnos šaknys labai stipriai sureaguoja į temperatūrų skirtumą, todėl augalas gali numesti žiedus, žiedpumpurius, lapus, sustabdyti žiedynų ir lapų augimą. Ir svarbiausia, jeigu kas jūsų auginamam falenopsiui negerai, stresavimo požymius ant augalo galime pamatyti tik po kokių 2 savaičių, o ne iš karto. Tuomet tampa visiškai neaišku kas atsitiko? Todėl žymiai yra geriau, pirma kambarį išvėdinti, o tik paskui augalą palaistyti. Arba prieš vėdinimą palaistytas orchidėjas su vazonais nukelti nuo palangės.

Virš radiatoriaus palangė yra šilta, o prie pat lango – šalta, gali būti tik apie 13-15 laipsnių, todėl orchidėjų šaknims ten būna per vėsu. Kad ant palangės augalui būtų šilčiau ir geriau jaustųsi, patartina vazonėlį statyti ant kamštinio kilimėlio, polistirolo plokštės, knygos, sulankstyto laikraščio ( nes popierius yra blogas šilumos laidininkas), o ne ant plikos palangės.

Aplinkos temperatūra bendrai susijusi su kitais svarbiais augalui veiksniais: drėgme, vėdinimu, apšvietimu, laistymu, tręšimu. Jei kambario temperatūra 20 laispnių, tai prie lango ant palangės gali būti tik 13 laipsnių šilumos, todėl kuo vėsiau, tuo mažiau reikia laistyti, nes tuomet augalas mažiau išgarina drėgmės. Lietuviška žiema tamsi, o vėliau pradeda ilgėti dienos ir būna daugiau giedrų dienų. Todėl kuo šviesiau, tuo aktyviau augalas vykdo fotosintezę, tuo daugiau išgarina drėgmės, o kuo mažiau šviesos – mažiau išgarina drėgmės, todėl rečiau ir po mažiau reikia laistyti. Daugelis augintojų kaip rudenį įsibėgėja, taip ir laisto per žiemą. Todėl reikia atminti, kad tuo metu hibridiniai falenopsiai, kaip dauguma kambarinių gėlių, dėl per menko apšvietimo pereina į ramybės būseną ir tuomet reikia keisti priežiūros įpročius.

Nors realiai falenopsiai gali aktyviai augti ištisus metus, o, žiemą trūkstant šviesos, jie pradeda lėčiau augti, todėl nereikia jų skatinti trąšomis. Kai nėra pakankamai šviesos, toliau tręšiamas falenopsis skatinamas augti, tačiau geram augimui žiemą trūksta saulės šviesos ir augalas tampa išstypęs, gležnas, būna tiesiog pavargęs, jautresnis ligoms (įvairiems puviniams) ir kenkėjams.

Aplinkos drėgnumas. Hibridiniams falenopsiams nėra būtina aukšta aplinkos drėgmė, todėl jie sėkmingai gali būti auginami kambario sąlygomis. Tačiau drėgnesnėje, 50-70 proc. drėgmės, aplinkoje šios orchidėjos geriau jausis ir bus dekoratyvesnės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas/aplinka

Kaip teisingai laistyti kambarinius augalus

Vien to, kad laiku prisimename palaistyti kambarinius augalus, ne visada užtenka. Reikia dar ir mokėti juos laistyti teisingai. Svarbi ir vandens temperatūra, ir tai, kaip augalas laistomas.

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Danijoje (123)

Neseniai lankėmės Älmhult miestelio Švedijoje kapinaitėse, o šį kartą nusprendėme pasidairyti po Danijos Jellingo, Christianfeldo ir Vailė miestelių kapines. Juk visuomet smalsu palyginti kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų įpročiai bei papročiai pas netolimus Baltijos kaimynus. Kadangi tiek danai, tiek švedai yra vikingų palikuonys ir artimos šalys, tai ir daugelyje sričių jie turi nemažai panašumų. Ne išimtis ir kapinės.

5 bulvių sandėliavimo klaidos (6)

Atrodytų, viską padarėte teisingai: išauginote puikios kokybės bulves, laiku jas surinkote, derlių išdžiovinote ir sudėjote į vietą, kur jas ketinate laikyti žiemą. Kai bebūtų keista, dėl jums nežinomos priežasties dalis derliaus buvo sugadinta. Kas gi nutiko bulvėms? Kokios klaidos padarytos derliaus laikymo metu ir kaip jų išvengti ateityje?

10 praktiškų kaštonų panaudojimo idėjų (9)

Ruduo – dar ne priežastis paskęsti melancholijoje. Tiesiog būtina nepamiršti, kad kiekvienas metų laikas turi savų privalumų.

Skubėkite rinkti šias rudens gėrybes – vėliau pravers (35)

Ar dažnai renkate rudašonius kaštonus? Ar mėgstate gaminti įvairius floristinius darbelius – figūrėles, koliažus ar atvirukus? O gal spalvingų klevų lapų puokštė kelia jums susižavėjimą ? Tad šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas prisirinkti įvairių gamtos gėrybių, kurios tiesiog mėtosi po kojomis. Juk vėlyvą rudenį ir žiemą, kai anksti sutems, o akys pavargs nuo kompiuterio ir televizoriaus, galėsite užsiimti mielais kūrybiniais darbeliais, kurie ne tik papuoš jūsų namus, bet ir bus puiki kalėdinė dovana, ypač jei tą darysite kartu su vaikais. Tad kaskart, kai grįžtate namo ar tiesiog vaikštote parke, atidžiau pasidairykite po kojomis – ten galima prisirinkti vertingų gėrybių.

Dienos patarimas: kam reikalingi degtukai kambarinių augalų vazonėliuose (16)

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir didina deguonies kiek patalpoje. Deja, kartais augalai dėl nesuprantamų priežasčių ima džiūti, kad ir kaip pareigingai juos laistytume. To priežastis gali būti smulkūs kenkėjai – muselės, kurias plika akimi sunku ir įžiūrėti.

Verta žinoti: pelenai ir jų nauda

Pelenai – vertinga trąša daržovėms ir sodo augalams, ypač tinka naudoti rūgščiose dirvose. Beje, tausojant gamtą, būtų per daug neatsakinga medžio pelenus tiesiog išmesti. Kas yra iš gamtos – tas turi būti sugrąžinta gamtai. Apie pelenų panaudojimą savo sode ir darže patirtimi dalinasi LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė.

Vasaros pėdsakai ant drabužių – kaip išvalyti žolės dėmes (1)

Vasara yra ne tik žygiai gamtoje, piknikai parkuose ir maudynės vandens telkiniuose, bet ir žaliai išteptos vaikų kelnės ant kelių, staltiesė ar rankšluostis su žolės dėmėmis, kurias ne taip ir lengva išvalyti. Kad vasarai baigiantis drabužių ar tekstilės nereikėtų išmesti, pasidalinsime liaudiškomis gudrybėmis, kaip pašalinti žolės dėmes.

Gudrybė, dėl kurios rožių žiedai džiugins ne vieną kartą (7)

Norint, kad rožės vasarą žydėtų ne vieną kartą, kad gražiai augtų ir susiformuotų gražus vainikas, liepos viduryje ar antroje pusėje rožėms pirmą kartą nužydėjus, jas reikia nupjauti.

Ar esate saugus savo lovoje? (2)

Raudoni niežintys, nestipriai deginantys 1 cm gumbeliai – tokius ant vaikų rankelių išvydo socialinė darbuotoja, atvykusi į socialiai remtinos šeimos butą Kaune. Įtardama, kad tai nėra uodų įkandimai ar alergijos požymiai, moteris nedelsdama kreipėsi pagalbos į specialistus.

Dienos patarimas: perpjauk perpus 3 citrinas ir padėk ant staliuko prie lovos – gyvenimas pasikeis (24)

Atskleidžiame paslaptį, kur dėti užsibuvusias, pavytusias citrinas.

Dienos patarimas: jei pastebėsite kieme portulaką, neskubėkite jos rauti su šaknimis (13)

Šį augalą puikiai žino visi sodininkai – jie aršiai kovoja su portulakomis, o šios stebėtinai gajos, jei šaknys stiprios, gali išgyventi iki 25 metų.

Patarimai pradedantiems sodininkams, ką auginti saulėtose ir pavėsingose vietose (1)

Pradedantiems sodininkams dažnai iškyla klausimų kokių augimo sąlygų reikia vienam ar kitam augalui ar kokius augalus pasirinkti sodinimui saulėtoje ar pavėsingoje vietoje, sausoje ar drėgnoje dirvoje. Tad šiame straipsnelyje trumpai apžvelgiamos pagrindinės sumedėjusių augalų gentys ir jų poreikiai. Suprantama, kad kuo gausesnė rūšimis gentis, tuo įvairesni augalai ir jų poreikiai, tad žemiau pateiktos rekomendacijos gali turėti išimčių. Ypač gali skirtis įvairių tos pačios genties rūšių atsparumas žiemai Lietuvos sąlygomis, tad jis čia neaptariamas.

Kurklių naikinimo būdai (13)

Kurkliai darže, sode ir gėlyne nelaukiami svečiai, nes jie naikina daržovių, gėlių ir jaunų sodo augalų šaknis, nuo to augalai vysta bei žūsta. Kurklius išnaikinti sunku. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže, tačiau jų daroma žala žymiai mažesnė nei kurklių. Tad verta pagalvoti – ar naikinti kurmius?

Grambuolių naikinimas: sunku, bet įmanoma (28)

Nors vaikystėje karkvabaliai atrodo patys gražiausi ir įdomiausi vabalai, bet iš tikrųjų – tai sunkiai naikinami sodo, daržo ir miško augalų kenkėjai. Nors suaugę grambuoliai pridaro nemažai žalos, kur kas pavojingesnės yra jų lervos. Šių kenkėjų vystymosi ciklas trunka 3-4 metus. Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, lervos sugeba delsti dirvoje, tad suaugėliai kenkėjai pasirodo tik kitais metais. Kartais susidaro masiniai grambuolių antplūdžiai, kaip šiemet atsitiko pajūryje. Apie grambuolių biologiją ir jų naikinimo būdus pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Fitopatologijos grupės mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė.