Dažniausiai pasitaikančios vejos ligos: kaip jų išvengti?

Sveika ir graži veja yra tikras nuosavo sklypo savininko pasididžiavimas. Tačiau egzistuoja nemažai ligų ir kenkėjų, kurie gali subjauroti šią žaliuojančią kiemo puošmeną. Kad taip nenutiktų, reikia imtis prevencinių veiksmų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios vejos ligos?

Šaknialingė. Tai liga, kuri yra pavojinga jaunai vejai. Ji paveikia dar tik pradedančią dygti žolę. Šaknialigė apsunkina ir sulėtina jos dygimą.

Sniego pelėsis. Tai problema su kuria dažnai yra susiduriama pavasarį. Sniego pelėsį arba fuzariozę galima atpažinti iš gelsvai pilkų apskritų dėmių bei atsiradusio veltinio (šiems dariniams atsirasti tinkamas sąlygas sudaro pavasarį ir žiemą tirpstantis sniegas). Tai yra grybinė liga. Su ja yra kovojama tokiomis priemonėmis: skarifikuojant, aeruojant ir tręšiant.

Dėmėtligė. Tai grybinė vejos liga. Kad veja serga dėmėtlige, lengvai galima atpažinti iš ant lapų atsiradusių gelsvai rudų, 0,5-1,5 cm dydžio dėmių. Šia liga veja suserga tuomet, kai yra per didelė drėgmė ir vyrauja karšti orai. Su ja galima kovoti šiais būdais: purškiant fungicidus, skarifikuojant ir smėliuojant veją, taip pat aeruojant.

Miltligė. Su šia liga paprastai yra susiduriama vasarą, nes jos atsiradimui yra palankūs sausi ir karšti orai. Miltligę galima atpažinti iš balkšvos, miltus primenančios medžiagos atsiradusios ant lapų. Tai yra grybinė liga, su kuria reikia kovoti taip: pirmiausia reikia pašalinti pažeistus stiebus (juos išpjauti ir sudeginti), kad ligos židinys neplistų. Jeigu liga yra įsisenėjusi, tada veją reikia nupurkšti fungicidais. Po to ją tręšiant, rekomenduojama normuoti azoto turinčių trąšų kiekį.

Rūdys. Ši liga puola nusilpusią veją, dažniausiai kai nusistovi sausi ir karšti orai. Ji pasireiškia gelsvos arba oranžinės spalvos puslelėmis ant žolės lapų. Kovoti su šia liga reikia aprūpinant veją visomis svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.

Dažniausiai pasitaikančios vejos ligos: kaip jų išvengti?
© Shutterstock

Kokios priežastys paprastai sukelia vejos ligas?

Ligos dažnai puola nusilpusią veją, kurios imunitetas yra silpnas. Tokiai vejai paprastai trūksta kalio, geležies ir magnio. Kad vejai trūksta šių medžiagų, galima atpažinti iš pakitusios jos spalvos (žolė būna gelsva arba salotinė).

Kita dažnai pasitaikanti priežastis – per daug azoto trąšų. Esant per dideliam šių trąšų kiekiui, net pačioje geriausioje dirvoje susidaro palankios sąlygas vystytis grybams.

Ligoms vystytis taip pat padeda atitinkamos oro sąlygos. Šiltas ir drėgnas oras kuria puikias sąlygos grybams augti.

Ligos priežastimi gali tapti ir suplūkta arba oksiduota dirva, nes tokioje terpėje sulėtėja dirvos bakterijų gyvybinė veikla.

Kaip išvengti vejos ligų?

Kad būtų galima išvengti vejos ligų, reikia imtis prevencinių priemonių ir tinkamai ją prižiūrėti. Kad žolė būtų graži ir sveika, reikia ją laiku nupjauti, patręšti teisingomis trąšomis, naikinti piktžoles, skarifikuoti ir vėdinti.

Vejos sveikata reikia pradėti rūpintis dar prieš jos sėjimą. Kokybišką ir sveiką sėklą reikia sėti į tinkamą dirvą. Labai svarbus yra grunto pH. Jeigu pH rodiklis yra mažesnis nei 5, kokybiškos vejos įrengti nelabai pavyks. Jeigu dirvos rūgštingumas yra tinkamas, tada 2-3 metus problemų dėl netinkamo pH nebus.

Esant normalioms sąlygoms dirvos pH svyruoja nuo 6,5 iki 7,2. Jeigu laikui bėgant dirvos rūgštingumas sumažėjo, pavasarį dirvą reikia patręšti kalkėmis (50-70 g/kv. m), o jei rūgštingumas pakilo, jį galima sumažinti superfosfatu arba kalio sulfatu (20 g/kv. m).

Pavasarį bei rudenį veją reikia patręšti tinkamomis trąšomis. Renkantis trąšas vejai, ekspertai pataria atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų ne tik NPK, tačiau ir mikroelementų. Jeigu sena veja auga sunkioje dirvoje, pavasarį reikia ją vėdinti badant velėną.

Svarbus žolės priežiūros momentas vasarą – reguliarus jos pjovimas ir laistymas. Labai svarbu yra tinkamas žolės aukštis, kuris priklauso nuo pasėto žolių mišinio (paprastai jos aukštis turi būti nuo 3 iki 5 cm). Laistyti veją rekomenduojama anksti iš ryto, nes tada ji pasiima tiek drėgmės, kiek jai reikia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas/aplinka

Kaip pašalinti kiaulpienių dėmes nuo drabužių

Geltoni kiaulpienių žiedai džiugina akį ir širdį, nes yra artėjančios vasaros pranašai, tačiau pjaunant veją, ravint lysves, skinant pienių galvutes ar lapelius arba pinant iš jų pavasarinius vainikus, šio augalo sultimis dažnai susitepame ne tik rankas, bet ir drabužius.

Dažniausiai pasitaikančios vejos ligos: kaip jų išvengti?

Sveika ir graži veja yra tikras nuosavo sklypo savininko pasididžiavimas. Tačiau egzistuoja nemažai ligų ir kenkėjų, kurie gali subjauroti šią žaliuojančią kiemo puošmeną. Kad taip nenutiktų, reikia imtis prevencinių veiksmų.

Jokių nuodų: natūrali priemonė nuo skruzdėlių

Pavasarį labai dažnai namuose atsiranda neprašytų viešnių – skruzdėlių, kurios įropoja per grindų plyšius, per langų tarpus ar randa kitokių būdų pakliūti į vidų. Vargu ar kam patinka gyventi kartu su gyviais – dažniausiai norime jų tuojau pat atsikratyti.

8 būdai, kaip nebrangiai įsirengti lauko erdvę

Ar jūsų terasai, balkonui ar vidiniam kiemui trūksta išskirtinumo, bet neturite noro (ar lėšų) atlikti rimtą remontą? Pateikiame aštuonis žingsnius, kaip be didelių investicijų suteikti lauko erdvei daugiau jaukumo ir unikalumo.

Kuomet statant šiltnamį reikia statybos leidimo?

Nusprendus statyti šiltnamį neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, pirkti surenkamą ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Taigi, priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtinas nekilnojamiesiems (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.

Sumanūs būdai, kaip kiaušinių lukštai gali pasitarnauti jūsų sklype

Kiaušinių lukštai – maistinės atliekos, kurių sudėtyje yra nemažai mineralų ir proteinų. Kadangi net 90 proc. lukštų sudėties sudaro kalcio karbonatas, ši medžiaga gali pasitarnauti įvairiuose sodininkystės darbuose. Pristatome 8 būdus, kaip juos galima panaudoti nuosavame sklype.

10 įdomių faktų apie alaviją ir jo savybes

Alaviją galima pamatyti praktiškai kiekvienuose namuose. Pateikiame kelis įdomius ir, ko gero, ne visiems žinomus faktus apie šį augalą.

Neskubėkite išmesti šių daiktų – nustebsite, kaip galite juos panaudoti

Už lango krentant snaigėms, gamta kažkaip pamiršo, kad jau kovo mėnesio pabaiga, kad atėjo ne tik kalendorinis, bet ir astronominis pavasaris, po kurio teoriškai jau turėjo pasirodyti tikri pavasario ženklai. Na, ne pirmi metai, kai šitaip pavasaris vėluoja, juk pernai gausiai buvo prisnigę net gegužės mėnesį! Tad pavasaris tikrai ateis, o kartu su juo malonūs ir nelabai sodo bei daržo darbai. Kad tie pavasariniai darbai ir rūpesčiai būtų lengvesni, siūlome pasinaudoti keletu patarimų darbui sode bei prižiūrint kambarinius augalus.

15 gudrybių, kad skintos gėlės ilgiau džiugintų

Gera gauti gėlių, bet kaip jomis džiaugtis kuo ilgiau? Tikimės, kad šie patarimai pravers jas išlaikyti namuose ne taip trumpai kaip iki šiol!

Netikėti būdai, kaip panaudoti banano žievę sodininkystėje

Kiekvienais metais žmonės suvalgo milijardus bananų, šis ryškiai geltonos spalvos vaisius yra vienas populiariausių maisto produktų visame pasaulyje. Bananai yra labai vertinami dėl juose esančių vitaminų ir mineralų, tad visai nekeista, kad jų suvartojama yra tiek daug. Tačiau ar kada susimąstėte, kad naudingas gali būti ne tik pats banano vidus, bet ir jo žievė? Pristatome keletą netikėtų būdų, kaip panaudoti banano žievę sodininkystėje.