Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą
Ernestas Samsonas /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. gegužės 09 d. 14:43

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Tvirtai įrengtas, tinkamais augalais apsodintas ir gerai prižiūrėtas alpinariumas gali būti vienas didžiausių sodo džiaugsmų. Tam, kad jis atrodytų lyg natūraliai susiformavęs reikia pasitelkti išmonę, fantaziją ir keletą patarimų.
Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą


Įrengtas alpinariumas turi atrodyti kuo natūraliau ir būti kuo panašesnis į gamtoje esančius panašius kalnelius iš akmenų. Jis būna ovalo arba stačiakampio formos. Akmenys atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją bet ir suteikia užuovėją, vėsą, drėgmę augalams.

Geriausia, kad alpinariumo nuolydis būtų užuovėjoje nuo šiaurės vėjų (tinka pietryčių ar pietų pusė). Idealus alpinariumo šlaito nuolydis yra 10 laipsnių. Žinoma, jei sode yra nelygus reljefas – tai privalumas. Netoliese alpinariumo gali augti ir dideli medžiai, bet jų šakos negali būti virš alpinariumo. Šalia jo puikiai tinka nedideli tvenkiniai su žuvimis, lelijomis ar upeliais. Taip pat labai paįvairintų čiurlenantis vanduo: fontanas arba krioklys. Tai ne tik puikiai tiktų, bet ir atliktų žemės drėkinimo funkciją. Dirva turėtų būti lengva ir gerai pralaidi.

Tikrame alpinariume negalima statyti šviestuvų, suoliukų, dekoratyvinių dirbtinių elementų (nykštukų, varlyčių) ir gėlių su vazonais. Jei naudojami tokie elementai – alpinariumas nebus panašus į natūralų, egzistuojantį gamtoje.

Svarbiausias komponentas – akmenys

Alpinariumui naudojami akmenys gali būti dideli ir maži. Jų kiekis priklauso nuo norimo alpinariumo dydžio, būsimų augalų kiekio ir išdėstymo. Jam netinka betono gabalai arba dirbtinis akmuo. Nuo jų dydžio ir rūšies ar dekoratyvumo gali skirtis kaina. Parduodami akmenys būna tiek apvalūs, tiek plokšti.

Galima rinktis:

• Gamtinius riedulius;
• Marmurą;
• Granitinius akmenis;
• Dolomitinius skaldytus akmenis.

Jei norima išvengti didelių išlaidų, pačių surinkti akmenys Lietuvoje irgi puikiai tiks. Pagrindui tinka nuo 10 kg iki 2 tonų dydžio rieduliai (dideliam alpinariumui). Akmenys neturėtų būti vienodo dydžio, gali būti skelti. Rieduliai yra pigiausi ir jų kaina gali prasidėti nuo 5080 litų už toną akmenų. 

Akmenis reikia nešti atsargiai, nes dydis gali būti ir apgaulingas. Kelti reikia lėtai, sulenkiant kojas per kelius. O nugarą laikyti tiesiai. Geriausia tempti juos sudėjus į maišą, padėjus ant lentos, po kuria reikia dėlioti 3 nedidelius rąstelius. Pradėjus lentą stumti, po ja dėliojant rąstelius, ištraukiant tolimiausią.

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Tinkamų augalų alpinariumui įvairovė

Alpinariumą apsodinti galima įvairiausiais augalais. Renkantis augalus reikia išsiaiškinti kada jie žydi, kokios spalvos būna žiedai. Augalus galima tarpusavyje derinti pagal spalvas, žydėjimo laiką, aukštį. Taip bus sukuriamas vientisas gėlių kilimas.

Tinkantys augalai:
Karpatinis katilėlis, darželinė aubretė, lieknoji plukė, rudgrūdėlė visžalė, gvazdikas, kietis, melsvė, nykštukinis vilkdalgis, didžiažiedė juodgalvė, levanda, eraičinas, paprastoji šilagėlė, katžolė, viržiai, gelsvis, žemaūgės viksvos.

Kiliminiai augalai:
Čiobreliai (tiek paprasti, tiek dekoratyviniai), aubretė, bėrutis, karpažolė, kotulė, perkūnropės plukė, raudonėlis, saulenis, vyrskydė.

Žemaūgiai spygliuočiai:
Kalninė pušis, juodoji eglė, gulsčiasis kadagys, šliaužiantis kadagys.
Taip pat įvairūs krūmai, kurie neauga aukšti ir galima lengvai karpyti. Galima naudoti svogūnines gėles, žemaūgius paparčius.

Alpinariumo vietos ir žemės paruošimas

Prieš pradedant darbą, reikia gerai suplanuoti kurioje vietoje ir kokio dydžio bus alpinariumas, jo nuolydis. Juk jo perkelti nebus galima.

Jei sode nėra natūralios kalvelės, aikštelę reiks paruošti. Išsirinkus aikštelę ir ją perkasus, reikia išrinkti piktžoles. Prieš dedant nedidelį drenažą, geriausia nukasti apie 30 cm žemės. Ant nukastos vietos dedamas drenažas. Užkasus drenažą, sudedamos plytos, žvyras ar nereikalingas statybinis laužas (apie 15 cm). Supylus ant jo likusią iškastą žemę, galima supilti komposto žemės, molžemio ir smėlio mišinį (8 cm), bet tiks ir paprastos žemės sluoksnis.

Akmenų išdėliojimas

Tuomet reikia dėlioti akmenis, jei reikia, galima naudoti ir laužtuvą, juos nustumiant iki numatytos vietos. Didžiausius akmenis pradėti dėlioti nuo tos vietos, kur bus aukščiausias taškas. Reikia nepamiršti, kad tai bus ir atrama, todėl būtina rasti kampą, kad akmuo tvirtai įsispraustų į žemę. Akmenys dėliojami eilėmis, eilė po eilės, nes nereikės tada perkelinėti akmenų. Didesniems augalams reikia daugiau žemės, tad jiems būtina palikti didesnius tarpus tarp akmenų, kad tilptų šaknys ir žemės. Daugiau žemės reikės ir žemaūgiams krūmams, spygliuočiams.

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Alpinariumo augalų sodinimas ir priežiūra

Sustačius akmenis, supilamas paruoštas jau minėtas komposto, molžemio ir smėlio mišinys. Kai būna supilta žemė, reikia išdėlioti akmenis, kurie bus ant viršaus alpinariumo, šalia augalų. Negalima dėti akmenų į tas vietas, kur vėliau bus sodinami augalai. Toks alpinariumas paliekamas susigulėti, dažniausiai dvi savaites. Jei per tą laiką nelyja lietus  žemę reikia gausiai palaistyti.

Tik po 2 savaičių pradedami sodinti augalai. Jei alpinariumas nėra pavėsyje, augalus, mėgstančius pavėsį, reiktų sodinti toje pusėje, kurioje saulės dieną būna mažiau. Augalai neturi užgožti vienas kito, tad reikia išlaikyti didesnį atstumą nuo augalų, besiplečiančių į šalis. Augalų neturėtų būti labai daug.

Gėlių nereikia dažnai tręšti, kad neaugtų greitai. Jei jos stipriai išsikeros – tada sunkiai peržiemos. Būtina palaistyti, kaip ir įprastą gėlyną. Nereikėtų naudoti tik labai stiprios srovės, kad neišplautų žemių. Po pirmo lietaus reikia apžiūrėti ar kurioje nors vietoje netrūksta žemės. Jei išplovė – ten galima padėti naujų keletą akmenų, sustiprinti tą kraštą. Žemę aplink augalus mulčiuoti tinka akmenukais arba žieve. Tai sustabdo piktžolių augimą ir palaiko drėgmę.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 9 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Rudeniui persiritus į antrą savo pusę, soduose lieka vieni paskutiniųjų darbų – paruošti vaismedžius žiemai. Kodėl reikėtų nubalinti vaismedžius, kaip tai padaryti ir kaip apsaugoti medžius nuo graužikų, pasakoja Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Donatas Klimavičius.
Klasikinės straipsnių apie bites ir bitininkus įžangos prasideda paminint senovės lietuvių bičių deivę Austėją arba paaiškinant žodžio „bičiulis“, reiškusio draugišką dviejų bitininkų santykį, kilmę. Kadangi juos paminėjome jau pirmu sakiniu, galime pereiti prie praktiškesnio klausimo, kurį galbūt užduodate ar užduosite sau – ko reikia norint laikyti bites? Ar aš tai sugebėsiu? ManoNamai.lt kalbinti bitininkai sutiko pasidalinti savo patirtimi, kurią sudėjome į straipsnį. Nors apie bitininkystę galima rašyti ir rašyti, šiame tekste padėsime supažindinti su bičių laikymo procedūromis ir galbūt patiems apsispręsti tapti bitininku.
Atėjus šiltajam metų laikotarpui svarbu žinoti svarbias detales apie liepto statybą. Apie tai kalba Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Menčinskas.
Tvora gali apsaugoti nuo nepageidaujamų žmonių, gyvūnų, saugoti jūsų privatumą, ženklinti sklypo ribas ar tiesiog vizualiai išpildyti jūsų sklypo viziją. Šiuo metu rinkoje egzistuoja įvairių medžiagų, formų, kainų, tvirtinimo tipo tvorų, todėl gali kilti klausimas pagal ką pasirinkti Jums tinkamą? Į ManoNamai.lt klausimus atsako kalbinti ekspertai.
Išsigandusios netikėto šalčio pelės ir žiurkės veržiasi į gyventojų būstus. Pats metas pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis: užsandarinti galimus graužikų patekimo kelius ir pastatyti specialias vyliaus dėžutes, kol graužikai nepridarė žalos.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, kasmet gyventojams ir smulkioms įmonėms vien urėdijos parduoda apie 800 tūkst. kubinių metrų malkų. Kiek mažesnį kiekį malkų žiemai dar pasiruošia privačių miškų savininkai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad apie 40 proc. individualių namų Lietuvoje yra šildomi malkomis.
Mediniuose namuose lietuviai gyveno nuo neatmenamų laikų. Ir dabar dažnas svajojame pasistatyti medinį ar rąstinį namą, nes tai mums asocijuojasi su jaukumu, šiluma, natūralumu ir būvimu arčiau gamtos. Viskas būtų tiesiog idealu, jeigu ne medienos kaip statybinės medžiagos neatsparumas įvairiems biologiniams veiksniams. Didžiausią žalą medienai daro vabzdžiai.
Sodininkams nuolat iškyla problemų ne tik dėl nenuspėjamų kurmių, tačiau ne jie vieni apsunkina darbus. Neretai galvos skausmu tampa ir kurklių apsilankymas darže. Kuo jie išsiskiria ir, kaip juos išprašyti iš savo aplinkos, pataria Aleksandro Stulginskio universiteto prof. dr. Honorata Danilčenko.
Vasarą norisi kuo ilgiau pabūti gryname ore, kieme, tad svarbu, kad tvarkingi ir jaukūs būtų ne tik namai, bet ir aplinka lauke. Viena smagiausių pramogų vasarą – ilgi vakarojimai su draugais terasoje. Kad medinė terasa džiugintų ilgiau, ją būtina reguliariai atnaujinti.