Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą
Ernestas Samsonas /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. gegužės 09 d. 14:43

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Tvirtai įrengtas, tinkamais augalais apsodintas ir gerai prižiūrėtas alpinariumas gali būti vienas didžiausių sodo džiaugsmų. Tam, kad jis atrodytų lyg natūraliai susiformavęs reikia pasitelkti išmonę, fantaziją ir keletą patarimų.
Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą


Įrengtas alpinariumas turi atrodyti kuo natūraliau ir būti kuo panašesnis į gamtoje esančius panašius kalnelius iš akmenų. Jis būna ovalo arba stačiakampio formos. Akmenys atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją bet ir suteikia užuovėją, vėsą, drėgmę augalams.

Geriausia, kad alpinariumo nuolydis būtų užuovėjoje nuo šiaurės vėjų (tinka pietryčių ar pietų pusė). Idealus alpinariumo šlaito nuolydis yra 10 laipsnių. Žinoma, jei sode yra nelygus reljefas – tai privalumas. Netoliese alpinariumo gali augti ir dideli medžiai, bet jų šakos negali būti virš alpinariumo. Šalia jo puikiai tinka nedideli tvenkiniai su žuvimis, lelijomis ar upeliais. Taip pat labai paįvairintų čiurlenantis vanduo: fontanas arba krioklys. Tai ne tik puikiai tiktų, bet ir atliktų žemės drėkinimo funkciją. Dirva turėtų būti lengva ir gerai pralaidi.

Tikrame alpinariume negalima statyti šviestuvų, suoliukų, dekoratyvinių dirbtinių elementų (nykštukų, varlyčių) ir gėlių su vazonais. Jei naudojami tokie elementai – alpinariumas nebus panašus į natūralų, egzistuojantį gamtoje.

Svarbiausias komponentas – akmenys

Alpinariumui naudojami akmenys gali būti dideli ir maži. Jų kiekis priklauso nuo norimo alpinariumo dydžio, būsimų augalų kiekio ir išdėstymo. Jam netinka betono gabalai arba dirbtinis akmuo. Nuo jų dydžio ir rūšies ar dekoratyvumo gali skirtis kaina. Parduodami akmenys būna tiek apvalūs, tiek plokšti.

Galima rinktis:

• Gamtinius riedulius;
• Marmurą;
• Granitinius akmenis;
• Dolomitinius skaldytus akmenis.

Jei norima išvengti didelių išlaidų, pačių surinkti akmenys Lietuvoje irgi puikiai tiks. Pagrindui tinka nuo 10 kg iki 2 tonų dydžio rieduliai (dideliam alpinariumui). Akmenys neturėtų būti vienodo dydžio, gali būti skelti. Rieduliai yra pigiausi ir jų kaina gali prasidėti nuo 5080 litų už toną akmenų. 

Akmenis reikia nešti atsargiai, nes dydis gali būti ir apgaulingas. Kelti reikia lėtai, sulenkiant kojas per kelius. O nugarą laikyti tiesiai. Geriausia tempti juos sudėjus į maišą, padėjus ant lentos, po kuria reikia dėlioti 3 nedidelius rąstelius. Pradėjus lentą stumti, po ja dėliojant rąstelius, ištraukiant tolimiausią.

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Tinkamų augalų alpinariumui įvairovė

Alpinariumą apsodinti galima įvairiausiais augalais. Renkantis augalus reikia išsiaiškinti kada jie žydi, kokios spalvos būna žiedai. Augalus galima tarpusavyje derinti pagal spalvas, žydėjimo laiką, aukštį. Taip bus sukuriamas vientisas gėlių kilimas.

Tinkantys augalai:
Karpatinis katilėlis, darželinė aubretė, lieknoji plukė, rudgrūdėlė visžalė, gvazdikas, kietis, melsvė, nykštukinis vilkdalgis, didžiažiedė juodgalvė, levanda, eraičinas, paprastoji šilagėlė, katžolė, viržiai, gelsvis, žemaūgės viksvos.

Kiliminiai augalai:
Čiobreliai (tiek paprasti, tiek dekoratyviniai), aubretė, bėrutis, karpažolė, kotulė, perkūnropės plukė, raudonėlis, saulenis, vyrskydė.

Žemaūgiai spygliuočiai:
Kalninė pušis, juodoji eglė, gulsčiasis kadagys, šliaužiantis kadagys.
Taip pat įvairūs krūmai, kurie neauga aukšti ir galima lengvai karpyti. Galima naudoti svogūnines gėles, žemaūgius paparčius.

Alpinariumo vietos ir žemės paruošimas

Prieš pradedant darbą, reikia gerai suplanuoti kurioje vietoje ir kokio dydžio bus alpinariumas, jo nuolydis. Juk jo perkelti nebus galima.

Jei sode nėra natūralios kalvelės, aikštelę reiks paruošti. Išsirinkus aikštelę ir ją perkasus, reikia išrinkti piktžoles. Prieš dedant nedidelį drenažą, geriausia nukasti apie 30 cm žemės. Ant nukastos vietos dedamas drenažas. Užkasus drenažą, sudedamos plytos, žvyras ar nereikalingas statybinis laužas (apie 15 cm). Supylus ant jo likusią iškastą žemę, galima supilti komposto žemės, molžemio ir smėlio mišinį (8 cm), bet tiks ir paprastos žemės sluoksnis.

Akmenų išdėliojimas

Tuomet reikia dėlioti akmenis, jei reikia, galima naudoti ir laužtuvą, juos nustumiant iki numatytos vietos. Didžiausius akmenis pradėti dėlioti nuo tos vietos, kur bus aukščiausias taškas. Reikia nepamiršti, kad tai bus ir atrama, todėl būtina rasti kampą, kad akmuo tvirtai įsispraustų į žemę. Akmenys dėliojami eilėmis, eilė po eilės, nes nereikės tada perkelinėti akmenų. Didesniems augalams reikia daugiau žemės, tad jiems būtina palikti didesnius tarpus tarp akmenų, kad tilptų šaknys ir žemės. Daugiau žemės reikės ir žemaūgiams krūmams, spygliuočiams.

Alpinariumo įsirengimas – lengviausias būdas suteikti sodui naują veidą

Alpinariumo augalų sodinimas ir priežiūra

Sustačius akmenis, supilamas paruoštas jau minėtas komposto, molžemio ir smėlio mišinys. Kai būna supilta žemė, reikia išdėlioti akmenis, kurie bus ant viršaus alpinariumo, šalia augalų. Negalima dėti akmenų į tas vietas, kur vėliau bus sodinami augalai. Toks alpinariumas paliekamas susigulėti, dažniausiai dvi savaites. Jei per tą laiką nelyja lietus  žemę reikia gausiai palaistyti.

Tik po 2 savaičių pradedami sodinti augalai. Jei alpinariumas nėra pavėsyje, augalus, mėgstančius pavėsį, reiktų sodinti toje pusėje, kurioje saulės dieną būna mažiau. Augalai neturi užgožti vienas kito, tad reikia išlaikyti didesnį atstumą nuo augalų, besiplečiančių į šalis. Augalų neturėtų būti labai daug.

Gėlių nereikia dažnai tręšti, kad neaugtų greitai. Jei jos stipriai išsikeros – tada sunkiai peržiemos. Būtina palaistyti, kaip ir įprastą gėlyną. Nereikėtų naudoti tik labai stiprios srovės, kad neišplautų žemių. Po pirmo lietaus reikia apžiūrėti ar kurioje nors vietoje netrūksta žemės. Jei išplovė – ten galima padėti naujų keletą akmenų, sustiprinti tą kraštą. Žemę aplink augalus mulčiuoti tinka akmenukais arba žieve. Tai sustabdo piktžolių augimą ir palaiko drėgmę.

Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Rinktis gyvą ar plastikinę eglutę – atsakymas į šį klausimą yra visiškai paprastas, tiesiog pasveriame praktiškumą bei estetiką, tuomet ir pasirenkame tai, kas mums pasirodo tinkamiausia. Dirbtinių medelių mėgėjai renkantis eglę didelių problemų neturi, o štai gyvų eglučių entuziastams kartais tenka pasidomėti, kuo pasižymi kiekviena prekeivių siūloma rūšis, atsižvelgti į namų vietas, kuriose eglutės geriau nestatyti bei pagalvoti ar ją verta po švenčių persodinti kieme, ir jei taip, įsivaizduoti, kaip ji atrodys tarp kitų augalų. Kad turėtumėte daugiau laiko tuo pasidomėti ir įvertinti, pakalbinome prekybai skirtų eglučių augintojus, kurie atsakė į minėtus aktualius klausimus.
Alpinariumas prabunda pavasarį, jis tarsi gyvas alsuoja gamtos ritmu. Išradingai įrengtas gėlynas padarys jūsų kiemą nepakartojamą, įvairiaspalviai jo žiedai džiugins nuo ankstyvo pavasario per visą vasarą. Rudenį alpinariumo spalvos slopsta – artėja metas kaupti jėgas naujam pakilimui.
Šliužai – turbūt retas daržininkas apie šį moliuską galėtų pasakyti ką nors gero. Esant gausiam šių kenkėjų būriui, jie kruopščiai niokoja derlių ir jeigu daržininkai nesiima priemonių, rudens derlius gali būti ženkliai skurdesnis. Tačiau priemonių kovai su jais yra, ir nemažai – reikia tik pasirinkti. Faktais apie šliužius ir priemonėmis kaip nuo jų apsaugoti augalus, pasidalino Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos specialistas dr. Rimantas Tamošiūnas.
Būtų didelė klaida veją vertinti tik kaip žalią intarpą tuščiose vietose tarp dekoratyvių augalų grupių: šiuolaikinio kraštovaizdžio formavimo mados tokį siaurą požiūrį apverčia aukštyn kojomis. Veja – tai universali optinė skirtingų sodo elementų jungtis ir idealus jų kompozicijų fonas. Ji tarsi pauzė, leidžianti akims pailsėti, o paskui vėl grožėtis aplinka.
Tam, kad jūsų namuose įsiveistų kiaunės, nėra būtina gyventi nuošalioje sodyboje pamiškėje. Akmeninės kiaunės apsigyvena ne tik kaimuose, tačiau vis dažniau užklysta ir į miestus ar priemiesčius, tad gali tapti didele problema. Didžiosios jų nuodėmės – skleidžia garsus ir kvapus, pjauna naminius paukščius, palieka ekskrementus, taip pat perneša ligas. Kaip jų atsikratyti ir kaip su jomis kovoti, pasakoja Manonamai.lt kalbinti pašnekovai.
Kaip tik dabar prasideda vandens pramogų metas, kuris lietuviui yra neįsivaizduojamas be pirties. Tačiau visuomet svarbu užbėgti nelaimėms už akių. Šiame straipsnyje sužinosite, kokios yra didžiausios pirties įrengimo klaidos.
Sodininkai dažnai sako, kad kovoti su kurmiais yra beviltiška, nes net ir atsikračius vieno kurmio, nėra garantijos, kad po kiek laiko jo vietoje neatsiras kitas. Tačiau nekovoti ir leisti kurmiams apsigyventi po jūsų pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leisiančių ne tik naikinti, tačiau ir atbaidyti kurmius. Kurias iš jų geriausia naudoti pasakoja ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Kuo didesnis sklypo plotas – tuo daugiau sprendimų, kaip išnaudoti jį funcionaliai, gražiai, kūrybiškai. Sodybų savininkams žiema – pats tinkamiausias metas pasiruošti, apsvarstyti, suplanuoti būsimus darbus. Modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Rasa Laurinavičienė ir Ingė Auželienė dalinasi keliais patarimais, ką galima nuveikti dabar.
Artėjant Šv. Kalėdoms kiekvienas susiduriame su tokiais maloniais rūpesčiais, kaip kalėdinių dovanų pirkimas artimiesiems, ir, svarbiausio kalėdinio akcento – kalėdinės eglutės paieška, kuri reikalauja nemažai laiko.
Artėjant Vėlinėms, svarbu sutvarkyti kapaviečių erdvę. Tai subtili erdvė, kurios tvarkymas, apželdinimas reikalauja kruopštumo ir nuoširdumo. Prižiūrint kapavietę svarbu ne tik praktiškumas, bet ir estetika. Pateikiame kelių specialistų nuomones, kaip derėtų tvarkyti artimųjų kapus.
Jeigu turite gerai įrengtą vasarnamį, kur vasaros sezono metu praleidžiate daug laiko, tada tikriausiai daug laiko praleidžiate tvarkydami ne tik vidaus kiemo aplinką, bet ir vasarnamio išorę, nepamiršdami ir apie sodo bei daržo sklypo priežiūrą. Ir netgi jei šio tvarkymosi rezultatą būtų sunku pavadinti „kraštovaizdžio dizainu“, juo labiau tai daroma su viltimi savo jaukiame lizdelyje jaustis patogiai.
Čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau taip pat juos galima auginti kaip vaistinį, prieskoninį ir medingą augalą.
Takelius dekoruojame akmenukais, bet taip pat galime panaudoti pjaunamos vejos takus, kurti juos iš medžių žievės, akmens skaldos, smulkaus granito ir žvyro, betono plokščių ar trinkelių bei klinkerinių plytų ar skalūnų.
Mediniai statiniai ir gaminiai mums paprastai asocijuojasi su šiluma ir jaukumu, tačiau neretai jie tampa nesaugūs ir net pavojingi. Medienos priešai – skamba bauginančiai, bet kas iš tiesų jie yra, kodėl jie nematomi ir kuo jie pavojingi žmogui? Pataria medienos apsaugos ekspertas Karolis Gintaras Pūkas iš įmonės „Retrorega“.