Nusprendus statyti šiltnamį neretai iškyla dilema – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, pirkti surenkamą ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Taigi, priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtinas nekilnojamiesiems (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.
Gyvatvorė, kuri ne tik saugo ir slepia, bet atrodo gražiai ir net įdomiai, verta susižavėjimo. Ir abejonių. Ar ne per daug vargo su puošniais, bet gal lepiais augalais, jei ir tujos neprastai atrodo, o ir investicijos gali būti beprasmės, nes žiema visus gerus ketinimus pavers niekais... Drauge su kraštovaizdžio dizainere Gintare Kaluškevičiūte-Jablonskiene pabandysime šias abejones išsklaidyti ir įrodyti, kad verta bent pasvajoti (dar geriau – paplanuoti), ką šiemet savo sode norėtumėte matyti kitaip.
Spalio vidury gyventojai tradiciškai pradeda tvarkyti artimųjų kapus, ruošdamiesi Vėlinėms. Prieš uždegant žvakes, daugelis skuba nusigrėbti lapus, nurinkti nuvytusių gėlių likučius. Vidutinio dydžio kapinėse atliekų skaičius Vėlinių laikotarpiu, lyginant su kitais mėnesiais, išauga 100 tonų. Didžioji šių atliekų dalis galėtų būti perdirbamos, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų kapinių atliekas.
Lietingos rudens dienos primena, kad artėja metų laikas, kai anksti sutems ir turėsime ilgus vakarus. Tad siūlau pasivaikščioti po rudenėjančią gamtą ir namo parsinešti žolynų puokštelę, kankorėžių, gilių, kaštonų ar įdomesnę šaką.
Šiuolaikinės sodo ir daržo augalų priežiūrai skirtos priemonės ne visada būna tokios saugios, kokių norėtume. Maža to, prireikus jų po ranka paprasčiausiai gali ir nebūti. Dar svarbu nepamiršti, kad nokstančio derliaus cheminėmis priemonėmis apdoroti negalima.
Pavasaris – ko gero, pats atsakingiausias momentas kiekvieno sodininko gyvenime. Atėjus šiam metų laikui nėra kada tinginiauti. Reikia tiek daug visko suspėti: ir daržovių daigus užauginti, ir gėlytes pasėti, ir daugybę kitų svarbių darbų nuveikti. Artimiausiais savaitgaliais pats metas užsiimti generaline savo sodo sklypo tvarka. Ir nuo to, kiek kokybiškai mes susidorosime su šia užduotimi, priklausys ne tik mūsų sodo ar daržo vaizdas, bet ir jo sveikata, rašo portalas 7dach.ru.
Neseniai lankėmės Älmhult miestelio Švedijoje kapinaitėse, o šį kartą nusprendėme pasidairyti po Danijos Jellingo, Christianfeldo ir Vailė miestelių kapines. Juk visuomet smalsu palyginti kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų įpročiai bei papročiai pas netolimus Baltijos kaimynus. Kadangi tiek danai, tiek švedai yra vikingų palikuonys ir artimos šalys, tai ir daugelyje sričių jie turi nemažai panašumų. Ne išimtis ir kapinės.
Vasara yra ne tik žygiai gamtoje, piknikai parkuose ir maudynės vandens telkiniuose, bet ir žaliai išteptos vaikų kelnės ant kelių, staltiesė ar rankšluostis su žolės dėmėmis, kurias ne taip ir lengva išvalyti. Kad vasarai baigiantis drabužių ar tekstilės nereikėtų išmesti, pasidalinsime liaudiškomis gudrybėmis, kaip pašalinti žolės dėmes.
Kurkliai darže, sode ir gėlyne nelaukiami svečiai, nes jie naikina daržovių, gėlių ir jaunų sodo augalų šaknis, nuo to augalai vysta bei žūsta. Kurklius išnaikinti sunku. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže, tačiau jų daroma žala žymiai mažesnė nei kurklių. Tad verta pagalvoti – ar naikinti kurmius?
Kuo atšiauresnė žiema aplanko, tuo daugiau žalos ji palieka vejose, aikštelėse ir pievelėse. Atėjus pavasariui pasimato visi nuostoliai – veja atrodo išplikusi, kai kur boluoja balti plotai – tai vadinamasis sniego pelėsis. Šių negandų galima išvengti, jeigu rudenį veja paliekama sutvarkyta, nepaliekami nupjautos žolės likučiai ir prieš žiemą veja nupurškiama fungicidais. Tačiau, jei šaukštai jau po pietų – galima pasirūpinti pavasariniu vejos atnaujinimu ir vasarą vėl džiaugtis vešlia pievele.
Pavasarį sode išsprogus pumpurams, atsiranda įvairių kenkėjų, darančių žalą sodo augalams. Ypač vislūs yra amarai, kurie kenkia taip pat ir darže augančioms daržovėms. Amarų yra įvairių rūšių, priklausomai nuo augalo maitintojo. Kokius apsaugos būdus naudoti nuo amarų savo sode ir darže pataria LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė.
Terasos, pavėsinės, pergolės – neatsiejama sodo dalis. Jos atlieka daugybę praktinių funkcijų ir, be jokios abejonės, puošia sodą. Mažosios architektūros formos stebėtinai pagyvina kraštovaizdį, skaido erdvę ir aplinkai suteikia jaukumo.
Dar nesėjote pipirnių? Pradėkite dabar! Praturtinsite savo kasdienį meniu žaliaisiais vitaminais labai paprastu būdu. Pipirnių lapeliuose yra jodo, geležies druskų, kalcio, karoteno, kitų mineralų, ir daug vitamino C. Karstelėjęs pipirnių skonis duos smagumo salotoms, sudarys draugiją pusryčių kiaušiniui, o įprastai žiemos vakarienei duos pavasarinio džiugesio.
„Norime gyvos eglutės, kuo tankesnės“, - išgirstame aikštelėje, kur prekiaujama kalėdinėmis eglutėmis. Norint, kad eglutė būtų graži ir namuose išstovėtų ilgai, reikia atkreipti dėmesį į visai kitus dalykus.