Veltinio išdaigos

Nors žiema visaip bando mus apgauti, gąsdindama šaltuku, pavasaris tiesiog tvyro ore. O gal širdyje? Tereikia tik mažo patvirtinimo, kad viskas tuoj tuoj sužaliuos..

Sugalvojau pražydinti šakas. Vyšnių ar obelų, nesvarbu. Iš tiesų tai buvo mano pamėgtosios sedulos, kurių raudonis labai derėjo prie darbo interjero.

Taigi pirmiausia iš storos polietileno plėvelės išsikirpau apskritimą su skylute viduryje - truputį didesnį, nei turėtų būti įsivaizduojamas žiedelis.

 

Pirmiausia visą žiedelį tolygiai padengiame plonu sluoksniu vilnos, truputį užeinant už kraštų.

Šlapiname muiluotu vandeniu, uždėję ant viršaus tinklelį.

 

Atsargiai rankomis apveliame po tinkleliu esantį žiedelį, kad vilna pradėtų kibti.

 

Nuimame tinkliuką ir uždengiame burbuline plėvele, triname.

 

Nuimame plėvelę.

Atsargiai apverčiame.

 

Užlankstome kraštus.

 

Dengiame vilna antrą pusę.

 

Dengiame tinkleliu ir šlapiname.

 

Veliame jau aprašyta tvarka, vėl reikės užlankstyti.

 

Užlankstome.

 

Veliame po plėvele, nuolat pamuilinant.

 

Baigiame velti rankomis.

 

Prakerpame šonus.

 

Iškerpame žiedelius abiejose pusėse esančių vilnos blynų.

 

Baigiame velti rankomis. Išskalaujame pirma karštu, paskui šaltu vandeniu.

 

Suformuojame pirštais žiedus, juos galima atsargiai pratampyti ir suteikti norimą formą. Aš sugnybau nugarėlę, suformuodama bumburiuką, surišau su siūlu ir palikau džiūti.

 

Štai kokie žiedai.

Visa kompozicija.

 

Gražaus laisvalaikio ir pavasario!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis