Tarakonų naikinimo būdai – kodėl jų tiek daug ir kas iš tiesų veikia?

Kiekvienas, kam nepasisekė ir teko kovoti su jų būste įsikūrusiais tarakonais, turi „savą“ metodą, kuris rekomenduojamas visiems, su kuo tik kalbama apie šią problemą. Tačiau pažvelgus iš šalies, naikinimo metodų susidaręs geras pluoštas, tuo labiau, kad beveik visi iš jų turi ir priešininkų, sakančių, kad jiems tai nesuveikė. Kodėl egzistuoja tiek skirtingų nuomonių, kas lemia, ar priemonė veikia ar neveikia, ir kuri priemonė yra veiksmingiausia, paklausėme kenkėjų naikinimu užsiimančių įmonių.

„Sunku pasakyti, kodėl taip būna. Nėra taip, kad vienas būdas, kuris padėjo vienam, šimtu procentų padės ir kitam. Vieni išbandė viską ir niekas nepadėjo, o kiti iš pirmo karto milteliais pabarstė ir tarakonų nėra. Aš manau, kad kiekvienuose namuose yra skirtinga aplinka ir tarakonų maitinimosi šaltiniai yra skirtingose vietose. Svarbiausia tą cheminę medžiagą, su kuria dirbama panaudoti vietoje ir laiku. Gali išpurkšti kad ir visą kambarį, bet jeigu nepataikysi ten, kur jie kaupiasi, iš to purškimo bus mažai naudos. Tas pats galioja ir naudojant paprastesnes priemones“, – pastebi UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ biologas Rokas Gudelevičius.


Šaltis. Vienas iš populiariuosiuose tekstuose dažnai minimų naikinimo būdų – išnaikinti tarakonus šalčiu. „Esant 4-5 laipsniams šilumos, jų veikla turėtų labai sulėtėti, kadangi jie šaltakraujai, todėl tiesiogiai priklauso nuo šilumos ir ieško vietos ten, kur šilčiau. Jei temperatūra nukrenta žemiau 0, jie turėtų žūti, kadangi žemiau nulio neturėtų išgyventi joks šaltakraujis. Labiau prisitaikę gali šaltį „patempti“ kiek ilgiau, bet -10 laipsnių visiems yra mirtinas“, – pasakoja R. Gudelevičius. Vis dėlto, nors šaltis ir yra kenksmingas, tačiau toks sprendimas patogus tik teoriškai – juk tose patalpose, kuriose bandote sušaldyti tarakonus, gyvenate ir patys.


Liaudiškas patarimas – miltai ir gipsas. R. Gudelevičiaus teigimu, toks derinys teoriškai gal ir suveiktų, tačiau tai tikrai nėra tas būdas, kuris galėtų išnaikinti tarakonus. „Žuvusių būtų tik vienetai, nes ne visi namuose esantys tarakonai tų miltų suvalgys, ir nuo vieno ant kito tai nepersineš. O jei tarakono patelė palieka kiaušinėlį, tuomet nors ir žūna, bet iš jo gali išsiristi 20-30 naujų tarakonų“, – pasakoja pašnekovas.


Liaudiškas patarimas – boras ir kiaušinio trynys. „Sunku komentuoti, kadangi mes, kaip įmonė, tokių dalykų netaikome. Tačiau girdėti žmonių atsiliepimai, kalbant apie boro miltelius ir kiaušinio trynius, yra įvairūs. Vieni sako, kad tai puikiai suveikė, kiti sako, kad tai nelabai veikia ir imasi kitų priemonių. Taigi būna, kad suveikia, tačiau yra įvairių niuansų – sunku pasakyti, kiek konkrečiu atveju boro būna dėta ir panašiai“, – teigia įmonės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.


Atbaidantys prietaisai. Parduotuvėse galite aptikti elektrinų impulsų principu veikiančius įrenginius. „Yra tekę girdėti atsiliepimų iš beveik 30 žmonių, iš kurių gal tik vienas pasakė, kad toks prietaisas veikia. Kita vertus, būna, kad nusipirkus tokį prietaisą, jis gali pakenkti gyvūnams – jei namie, tarkime, jūrų kiaulytė, galite pastebėti, kad ji pradeda nerimauti ir galiausiai pastimpa. Iš esmės toks sprendimas daugiau skirtas prevencijai, jeigu kaimynystėje yra tarakonų – galbūt tarakonas ieškodamas maisto pas jus ir neateis. Bet jeigu bute jau yra nemažai tarakonų, dėl tokio sprendimo jie nepabėgs“, – teigia R. Gudelevičius.


Aerozoliai. Ši priemonė prieinama parduotuvėse gali išnaikinti nedidelius tarakonų kiekius, tačiau stengiantis išgyvendinti visą jų koloniją, toks preparatas gali tapti pavojingesnis patiems gyventojams nei tarakonams. Be to, tokiu atveju sėkmės tikimybė yra nedidelė. L. Grigaliūnas naudojančius aerozolinius preparatus įspėja, kad tokiu atveju labai svarbu laikytis saugumo reikalavimų. „Reikia nepakenkti nei sau, nei artimiesiems. Balionėlį nusipirkęs žmogus, dažnai bando aerozoliu tiesiog išpurkšti pakampes, o jis garuojantis, todėl reikia imtis saugumo priemonių“, teigia pašnekovas.


Lipnūs kartoniniai nameliai. Nameliai su jauku tarakonams daugiau skirti profesionalams, norint nustatyti tarakonų kiekį namuose. Atliekant profesionalų naikinimą, svarbu nuolatos stebėti kaip kinta tarakonų skaičius. Šios priemonės nelabai galima vadinti netgi prevencine, kadangi be kitų priemonių, toks metodas nepadės nei atbaidyti, ne išnaikinti tarakonų.


Neoficialūs būdai. Kalbant apie tarakonų naikinimą, puse lūpų užsimenama apie rusiškas ar baltarusiškas priemones – dažniausiai kreideles, švirkštus, želes. „Šiuo atveju, yra lygiai taip pat – vieniems tai padeda, kitiems ne, kaip kam pasiseka. Tai galbūt pripratimas – gal žmonės prieš 20 metų nusipirko tūtelę ir nuo tada tarakonų nebematė, o dabar jie vėl atsiranda ir žmonės vėl ieško kažko panašaus. Pagrindinės medžiagos priklauso vienai šeimai ir yra panašios, skiriasi tik aplikacijos būdas. Bet garantijos ir čia negali būti – jei žmonės sėkmingai panaudoja, pataiko į tas vietas, kur jų sankaupa ar kreidute ištepliojus paviršių, vėliau vienas tarakonas antenomis išteplioja kitus tarakonus, tuomet tai veikia, bet ne visiems tai pasiseka“, – teigia R. Gudelevičius.


Profesionalus naikinimas – ne vien tinkamai ir saugiai naudojami preparatai, tačiau ir tuo užsiimančių žmonių patirtis bei žinios. Pagrindinis metodas – namų purškimas veikliąja vabzdžius naikinančia medžiaga. Metodai taikomi tol, kol kenkėjų nelieka, kadangi sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, esant itin dideliam tarakonų kiekiui, juos gali tekti pakartoti.


Jei tarakonų atsirado. Jeigu bute aptikote pirmuosius tarakonus, pirmiausia rekomenduojama sutvarkyti aplinką, kuri tarakonus ir priviliojo. „Jų tikrai kažkur bus – dažniausiai būna po kriaukle, vamzdynais, pajuodusios nuo drėgmės vietos, todėl jas reikėtų išvalyti, kad nesikauptų drėgmė, išvalyti namus nuo maisto likučių, patikrinti, kad riebalai nelašėtų nuo orkaitės. Labai lengva „nematyti“ problemos, „nusileisti“ tarakonams, tačiau paskui sunku juos išgaudyti. Tada jau galima mėginti naudoti kokius nors buitinius sprendimus, o jei tarakonų labai didelis kiekis, teks kreiptis į profesionalus“, – pasakoja R. Gudelevičius.


Jis priduria, kad tvarka labai svarbi, tačiau nėra 100 % garantija, kad kada nors nesulauksite tarakonų. Jeigu gyvenate bendrabutyje, tarakonai kamuoja kaimynus, o namuose kaupiasi drėgmė, tuomet, nors butas ir tvarkingas, kenkėjai gali pamažu migruoti pas jus – galbūt čia jiems kur kas lengviau atsigerti, gauti drėgmės ir šilumos.


Įspėjimo ženklu gali tapti net ir vienas ar keli tarakonai. „Pastebėjus vieną vabzdį galite būti tikri, kad jų ne vienas ir ne keli, tiek galbūt tiesiog tuo metu pastebėjote. Problemos sprendimo būdai priklauso ir nuo paties žmogaus – jeigu jis nori profesionalios pagalbos, reikėtų kreiptis į specializuotą įmonę. Jei žmogus negali ar nenori skirti daugiau pinigų, jis pats bando ieškoti tam tikrų priemonių – ieško preparatų parduotuvėse parduotuvėse, ar naudoja tą patį kiaušinio trynį. Tačiau aišku, kad priemonių reikia imtis, nes kai tarakonų užsiveisia didesnis kiekis, padidėja tikimybė, kad jie perneš kokį užkratą ant mūsų stalo, ant mūsų maisto ir padaugės susirgimų“, – įspėja L. Grigaliūnas.


Kaimynai. Dažnai pabrėžiama, kad kur kas efektyviau yra atlikti ir aplinkinių butų dezinfekciją, ypač tada, jei kaimynai kenčia nuo tos pačios problemos. Taip galima užtikrinti, kad į butą kuriame jau išnaikinti tarakonai, po kiek laiko vėl nepradės migruoti tarakonai iš kaimyninio buto, kurio savininkai į problemą numojo ranka. Panaudotos medžiagos nebūna veiksmingos visus metus – jos ir išgaruoja, paviršiai per tą laiką vis tiek plaunami, kadangi žmogus visus metus negali laikyti jų neplovęs. Vietose, kurios mažiau pasiekiamos žmogui, jos gali išlikti efektyvios ir apie pusę metų – tuomet iš kaimynų atėjęs tarakonas gali žūti, tačiau ir tai nesuteikia 100 procentų apsaugos. Jei pas kaimynus yra daug tarakonų, po kiek laiko jie ateis ir pas jus“, – perspėja L. Grigaliūnas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis