Stogo dengimas: dangos pasirinkimas 1 dalis

„Svarbiausia – stogas virš galvos“ – posakis, kuris pabrėžia svarbą turėti namus. Bet anksčiau ilgą laiką būtent stogas buvo pats svarbiausias – namas galėjo neturėti sienų ar pamatų, bet būtinai turėjo turėti stogą. Jis apsaugodavo nuo kritulių, saulės. Dabar namams reikalingos visos konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys ir kiti komponentai. Bet stogo svarba išliko viena didžiausių. Todėl tinkamai jį pasirinkti ir įrengti turėtų būti vienas iš svarbiausių užduočių, statant individualų namą nuolatiniam gyvenimui.

Stogdanga.lt stogdengys Raimundas Šestakas teigia, jog renkantis stogo dangą reikia apsvarstyti savo finansines galimybes ir pasirinkti patį tinkamiausią variantą, kuris tiktų ir pagal namo projektą, ir būtų kuo patikimesnis.

Stogas turi būti atsparus vandeniui ir ugniai. Būtina žinoti pasirinkto stogo visų savybių išsilaikymo trukmę, ir galimybes pasirinktą stogą remontuoti, prižiūrėti. Jei pasirinktas stogas nėra brangus – jo kaina gali padidėti, kai gali tekti jį dažniau atnaujinti ar remontuoti. Taip pat, jei pasirinktos stogo medžiagos yra brangios, bet jos tarnauja ilgiau, tad po ilgesnio laiko atsipirks.

Kokybė ir ilgaamžiškumas daugiausiai priklauso nuo pačio pastato konstrukcijos ir atskirų konstrukcijos dalių patikimumo, tinkamai parinkto apšildymo, priežiūros. 

Kokį stogą pasirinkti?

Estetinis stogo vaizdas yra šeimininko ir architekto kompromisas, bet tai turi būti suderinta ir atitikti svarbiausius stogų saugumo reikalavimus. Rekomenduojama pasirinkti paprastesnių formų stogus: vieno ar kelių šlaitų stogą – tokių stogų dengimas būna pigesnis. Įprasta įsirengti nuožulnų stogą, kad apsaugotų nuo lietaus ir sniego sankaupų. Jei sniego prisikauptų labai daug – stogas gali įlūžti. Tokie atvejai pasitaiko ne tik prekybos centrų pastatuose, kur stogas yra didelio ploto ir beveik be nuolydžio, bet ir individualiuose namuose.

Namo stogo nuožulnumas turėtų būti tarp 11-45 laipsnių kampo arba didesnis. Jei klimatas yra šiltas ir sniego nebūna visai arba būna labai retai – galima statyti ir su labai nedideliu pasvyrimu. Statesnį stogą reikia statyti, kai būna daug sniego. Jei stogas yra pasviręs 45 laipsnių kampu, tuomet nebesvarbu, koks kiekis sniego iškris.

Status stogas turi ir neigiamų dalykų – padidėja vėjo jėga, veikiantį stogą. Tarp 11-45 laipsnių kampo nuožulnumo vėjo stiprumas, veikiantis stogą, padidėja apie 5 kartus. Tad svarbu, kad būtų tvirta stogo konstrukcija, o stogo danga gerai pritvirtinta ir nebūtų galimybės jos sugadinti.


Kokią stogo dangą pasirinkti?

Stogo dangų pasirinkimas toks didelis, jog labai sudėtinga parinkti geriausią ir tinkamiausią dangą pagal visus nurodytus kriterijus. Kiekvienu variantu galima pritaikyti vis kitokį variantą. Pasak stogų dengimo specialisto R. Šestako – rinkoje paklasiausi plieno (sudaro 20 proc. parduodamų dangų) ir šiferio stogai (20 proc.). Keramikinės ir betono čerpės sudaro 20 proc., o bituminės čerpės ir lakštai maždaug 10 procentų nuo visų parduodamų stogo dangų. Likusios medžiagos pasidalina likusią dalį.

Žiemos sodams, šiltnamiams ar pavėsinėms tinkamos skaidrios stogo dangos, kaip, pavyzdžiui, polikarbonato plokštės. Bet jos nenaudojamos gyvenamiesiems namas. Degios medžiagos (iš medžio) naudojamos dažniausiai tik laikiniems statiniams, plokštiems stogams. Mediniai stogai suteikia optimalią šilumos izoliaciją ir ventiliaciją, bet dėl gaisrų pavojaus jų naudojimas mažėja.

Bitumo, gumos ar polimerų dangos yra patikimos, jas lengva naudoti. Visgi jos yra degios.
Iš visų atsparių ugniai medžiagų pigiausias variantas yra šiferio naudojimas. Jis yra ilgalaikis, nors sudėtingiau juo uždengti stogą. Dabar naudojamas beasbestinis šiferis, kuriame vietoj asbesto naudojamas sintetinis pluoštas, kuris nėra kenksmingas sveikatai.

Čerpės yra savybėmis panašios šiferiui. Jos yra ilgaamžės, beveik nereaguoja į temperatūrų pokyčius. Yra didelis spalvų, formų pasirinkimas. Jos vienos iš patvariausių stogo dangų. Bet jomis sudėtinga užkloti stogą. Čerpių stogas yra vienas iš sunkiausių. Todėl vietoj betoninių ar keraminių čerpių galima naudoti metalo profiliuotas čerpes, kurios yra beveik tris kartus lengvesnės.

Raimundas Šestakas teigia, kad metalinės čerpės užima didelę rinkos dalį, nes yra didelis formų, dydžių pasirinkimas, yra lengvesnės nei betoninės ar keramikinės. Taip pat yra pagaminamos skirtingos čerpės, pritaikytos didesniam ar mažesniam stogo šlaitui. Jei, pavyzdžiui, namas karkasinis – stogą reiktų rinktis pritaikytai lengvesnei konstrukcijai.

Aplinkos įtaka, renkantis stogo dangą

Norint pasirinkti metalinę stogo dangą reikia atsižvelgti, kur stovi namas ir kokia aplinka supa: miškai ar laukai, ar daug smėlio, kelių ar šalia yra jūra. Jei namas yra, pavyzdžiui, dulkėtoje vietovėje arba prie miškų, kur yra daug nuosėdų, tada nereikėtų rinktis čerpių imitacijos ar kitos metalinės dangos su grublėtu arba matiniu paviršiumi.

Kadangi ant tokios dangos purvas, smėlis laikosi ir kaupiasi. Todėl reiktų rinktis pusiau matinę arba visai lygią stogo dangą. Bet jei namas stovi netoli jūros ar gamyklos, yra veikiamas rūgščių ar šarmų – reiktų rinktis storesnę nei 25 mikronų storio poliesterio sluoksnį. Kai žmogui mažiau rūpi estetika ar, kad spalva po 10-15 metų nubluks ir nori, jog stogas laikytųsi tvirčiau  – renkasi storesnį dažo kiekį ir gali būti ramus, kad stogo danga yra apsaugota.

Medžiagų vertinimo svarbiausi kriterijai

Atsparumas ugniai, vandeniui;
Kaina (lyginti kv. m);
Stogo eksploatavimo trukmė;
Kaip dažnai reikia ir ar sudėtinga remontuoti;
Koks leidžiamas stogo pasvyrimo kampas (matuojamas stogo aukščio ir ilgio santykis);
Stogo svoris;
Namo stilius, stogo forma, dydis.

Stogo dangų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:


E. Samsono sudaryta lentelė

Pagrindinės klaidos – kaip jų išvengti?

Specialistas Raimundas Šestakas, dėl daromų pagrindinių klaidų, žmones paskirstytų į dvi grupes: žmonės, kurie statosi naujus namus ir tie, kurie renovuoja. Kalbant apie pirmuosius – dabar jau ir projektuose nurodoma, kokia turi būti stogo danga. Todėl yra išvengiama problemų, kad bus pasirinkta netinkama danga. Kartais būna tokių, kurie nori pasirinkti pigesnę dangą nei nurodyta projekte. Dažnai pasirenkama netinkama alternatyva numatytai dangai.

Tiems, kurie renovuoja seną stogą ir keičia į naują – tikrai trūksta aiškios informacijos. Todėl šiuo atveju klaidų pasitaiko daugiau. Pirmiausiai reiktų atsižvelgti, kokio stogo norima ir koks buvo prieš tai. Pats svarbiausias aspektas yra stogo svoris. Lietuvoje dažniausiai keičiami stogai su šiferiu. Tokie stogai keičiami į tokį patį šiferį, beasbestinį šiferį, į čerpes ar metalinę dangą.

Kiekviena danga turi pliusų ir minusų. Pasak stogdengio, net keičiant iš tos pačios dangos į tą pačią, kuri atitarnavo maždaug 30 metų, žmonės taupymo sumetimais nenori keisti medienos, laikančios konstrukcijos. Mano, jog ji dar gera ir tinkama. Sprendžiama apie konstrukcijos būklę iš išorės, bet ją reiktų patikrinti nuodugniau. Tai galima atlikti perpjovus gegnę ar tiesiog išgręžti skylutę šone pamatyti, kokia ta likusi mediena.

Tad neįvertinti laikančios konstrukcijos – viena iš dažniausiai daromų klaidų, keičiant stogą. Kita klaida, kai keičiama sena danga į tokią pat dangą, nekeičiant nei grebėstavimo žingsnio, nei atramos taškų. Taip pat pasitaiko, kai keičiama į sunkesnę stogo dangą, o nepasirūpinama paskaičiuoti ar esama konstrukcija atlaikys didesnį svorį (pavyzdžiui: šiferį keičiant į betonines ar keramikines čerpes).

Labai svarbu didelį dėmesį kreipti į tvirtinimo ir kitus papildomus elementus. Negalima taupyti perkant labai pigius tvirtinimus, nes juose esančios gumos gali sutrūkinėti ar iškristi. Juos geriausia irgi pirkti apgalvojus ar tiks pasirinktai stogo dangai. Dažnai visas dalis galima įsigyti iš vieno gamintojo, tad, žinoma, kad jie tikrai tiks pasirinktai dangai.

Stogo dangos kainos

Šiferio danga yra pigiausia, bet kai kurie gamintojai jai net nesuteikia garantijos, nes greitai išblunka – po 1-1,5 metų, nes kol kas to užtikrinti neleidžia techninės galimybės. Jei mažas nuolydis – dažniau atsiranda ir deformacijos, ypač dėl sniego susikaupimo.

Šiferio kainos prasideda nuo maždaug 11-14 litų iki 50-60 litų už kv. metrą. Specialistas Raimundas atskleidžia, kad jei bituminiai lakštai kainuoja apie 30 litų už kv. metrą – kokybė yra žymiai geresnė, nes jie yra gaminami storesni, dažnai ir kokybiškesni.

Visgi Lietuvoje jie kol kas nėra labai populiarūs. Plieninė stogo danga kainuos maždaug nuo 25 litų kv. m. o betoninės čerpės – nuo maždaug 30 litų už kv. m., keramikinės – nuo maždaug 40 litų už kv. m.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis