Pagrindinė grėsmė jūsų šiltnamiui yra ant stogo viršaus susikaupęs sniegas. Mažiausiai ši problema rūpės žmonėms, pasirinkusiems arkinius, o ne stačiakampio konstrukcijos šiltnamius. Nuo arkinių šiltnamių, dėl konstrukcijos ypatybių, sniegas dažniausiai nušliuožia iškart arba užsilaiko sąlyginai trumpai. „Toks pasirinkimas yra greičiau skonio reikalas – žmonės renkasi stačiakampius šiltnamius, nes jie tiesiog atrodo gražiau, galbūt norima šiltnamio su kvadratiniu stogeliu – priežasčių gali būti daugybė. Tačiau reikia prisiminti, kad jeigu stogas kvadratinis, tuomet jį reikės dažnai valyti nuo sniego. Jeigu statinio karkasas silpnesnis, reikėtų nukasti ir šonuose sukritusį sniegą, nes kai jis tampa šlapias, o taip dažniausiai atsitinka pavasarį, būna, kad karkasą netgi sulanksto. Yra tekę matyti iš viršaus ir iš šonų suspaustą šiltnamį. O tokiu atveju, kai šiltnamis sulankstomas, vargu ar ką pakeisi, nebent patį šiltnamį, arba jeigu įmanoma, kelias detales“, – pasakoja šiltnamiais prekiaujančios UAB „Samana Plius“ atstovė Erika Rinkevičienė.
Šiltnamiams taip pat svarbu ne tik konstrukcija, tačiau ir danga. Jie tradiciškai dengiami polietilenine plėvele, stiklu arba polikarbonatine danga. Vis dėlto, didelių priežiūros skirtumų, lyginant šiltnamius su skirtingomis dangomis praktiškai nėra, teigia polikarbonatinius šiltnamius gaminančios įmonės UAB „Meistro kodas“ atstovas Marius Stanionis. „Polietileniniams šiltnamiams, priklausomai nuo naudojamos plėvelės storio, praktiškai kas 2-3 metus reikia pakeisti dangą. Dažnai taupydami žmonės renkasi ploniausią, kuri paprastai būna pigiausia, plėvelę, ją prastai įtempia ant karkaso. Žiemą tokia plėvelė įdumba, ant jos prikrenta daug sniego – dažniausiai sniego svorio karkasas neatlaiko ir šiltnamį kito sezono metu reikia iš naujo perstatyti. Tokia plėvelė keičiama kas metai. Tai kainuoja ir laiką, ir pinigus“, – teigia pašnekovas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Skubėkite apsaugoti vaismedžius nuo šalčio
Orchidėjų ligos: kaip jų išvengti
Šildymo problemos: trumpas sprendimų gidas
Jis pažymi, kad tinkamas plėvelės įtempimas šiuo atveju yra itin svarbus. „Sniegas ant polietileninine danga dengto šiltnamio stogo užsilaiko tuo atveju, jei danga neįtempta, arba priklausomai nuo konstrukcijos ypatumų. Ant šlaitinio – namelio tipo – šiltnamio stogo sniegas dažniausiai užsilaiko ties sienos ir stogo sankirta – tokios formos dažniausiai būna stikliniai šiltnamiai. Tokiais atvejais susikaupusį sniegą būtina valyti. Kitu atveju atsiranda rizika, kad karkasas neatlaikys sniego apkrovų“, – teigia M. Stanionis.
Vis dėlto, pašnekovas pastebi, kad sniegas yra tiesiog linkęs lipti prie dangų. „Ypatingai kimba šlapias sniegas. Esant ekstremalioms sąlygoms, kuomet per trumpą laiko trapą iškrenta daug sniego, didesnę nei 20 cm storio sniego dangą privaloma valyti“, – pasakoja pašnekovas.
Sniego valymui nuo paviršių, ypatingų reikalavimų nėra. Vienintelis patarimas – tai reikia daryti atsargiai, kad nepažeistumėte dangos. Lengviausia yra nuvalyti sniegą nuo polikarbonatinės dangos. E. Rinkevičienė teigia, kad polikarbonatinius šiltnamius galima valyti paprasčiausiu būdu – padėti jam nukristi nuo šiltnamio konstrukcijos padaužant iš vidaus, o šonuose susikaupusį sniegą nukasti kastuvu.
Šiltnamiui kenkia ir sniegas, ir vėjas. „Reikia žiūrėti, kokia šiltnamio konstrukcija. Jei žmogus ketina statyti šiltnamį ypač vėjuotose vietose, pavyzdžiui, kur nors Klaipėdos rajone, jiems iš karto patariame nepirkti pigesnių šiltnamių, kadangi tokius statinius gali sulaužyti net ir vėjas. Tvirtam šiltnamiui, tvirtam karkasui nėra jokio skirtumo, o silpną šiltnamį stiprus vėjas nugali“, – pataria E. Rinkevičienė.
Tvirtinimas. M. Stanionis teigia, kad pakanka pasirinkti tvirto karkaso, mūsų klimato sąlygoms pritaikytus šiltnamius ir nebereikės rūpintis papildomu jų ramstymu. Papildomos atramos yra aktualiausios silpnesnės konstrukcijos šiltnamiams su polietilenine danga. Tai taip tokios atramos gali būti naudingos tuo atveju, jeigu žinote, kad neturėsite galimybės nuolatos valyti sniego nuo šiltnamio, tarkime, turite šiltnamį kolektyviniame sode. Papildomos vertikalios atramos turėtų remtis į kietą pagrindą. Kuo kruopščiau visa tai atliksite, tuo mažiau reikės jaudintis dėl sniego storio.
Paruošimas žiemojimui. M. Stanionis pataria nutolusį šiltnamį prieš žiemą nuvalyti iš vidaus, sukasti žemę lysvėse, sandariai uždaryti duris bei langus. Tuomet statinį galima palikti žiemoti. „Pasibaigus sezonui, žiemą nenaudojamus šiltnamius reikia sandariai uždaryti, patikrinti ar vėjas neatidarys stoglangių bei durų. Jei naudojate automatinius durų arba stoglangių atidarytuvus – juos būtina išimti ir per žiemą laikyti šiltai. Iš laistymo sistemų būtina išleisti vandenį. Taip pat rekomenduojama prieš žiemą nuplauti nuo šiltnamio vidinės pusės susikaupusias dulkių ir žiedadulkių apnašas, kad ilgainiui danga nepažaliuotų ir neprarastų estetinio vaizdo“, – pataria pašnekovas.
Jo teigimu, stiklinės ir polikarbonatinės šiltnamių dangos prieš žiemą paprastai niekada nebūna nuiminėjamos. Aplink šiltnamį susikaupusio sniego rekomenduojama prinešti į vidų ant lysvių, kad tirpstantis sniegas atnaujintų žemę ir ji taptų drėgnesnė.
Šiltnamiams, kuriuose ir žiemą vyksta augalų auginimas, augintojai ar gėlininkai paprastai visada įrengia šildymą. Tokiu būdu palaikoma augalams auginti tinkama temperatūra. Tokiems šiltnamiams pašnekovas pataria naudoti storesnes dangas – tokias kaip 10 mm kanalinis polikarbonatas. „Polikarbonatiniai šiltnamiai pasižymi geresnėmis šiluminėmis savybėmis, lyginant juos su stikliniais ir polietileniniais šiltnamiais. Kanalėliuose esantis oras yra puiki šilumos izoliacija – juose ilgesnį laiką išsilaiko šiluma, kai oras lauke atvėsta“, – teigia M. Stanionis.
