Renkamės stogo dangą 1 dalis

 (11)
Neretai pasitaiko, jog pasakodami naujam pažįstamam, kaip pasiekti jų namus, žmonės, kaip skiriamąjį namo bruožą nurodo stogo tipą ar spalvą. Iš tiesų – stogui statomo namo vizijoje paprastai būna numatyta garbinga vieta. Tačiau reikia nepamiršti ir techninės pusės, kuri yra lygiai tiek pat svarbi – nuo to, kokias medžiagas naudosite, priklausys daug su namo eksploatacija ir išlaidomis susijusių tolimesnių sprendimų. Apie stogų dangos pasirinkimus pasakoja UAB „Danstemos statyba“ direktorius Edmundas Pranculis.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kokią stogo konstrukciją pasirinkti?

Projektuojant naują namą, parenkama tam tikra stogo konstrukcija. Tradiciniai stogai būna dviejų rūšių - plokštieji ir šlaitiniai. Stogas vadinamas šlaitiniu, jei jo pasvirimas siekia 7 ir daugiau laipsnių. Modernių gyvenamųjų namų stogai gali būti labai įvairios konstrukcijos, su daugybe plokštumų. Minėtu atveju, reikės įdėti daugiau medžiagų ir darbo, tad jei ekonominis klausimas jums yra kiek aktualesnis nei estetinis, stogo viziją geriausia derinti prie būsimos dangos.

Nuo nuolydžio dažniausiai priklauso ir naudojamos medžiagos. „Techniškai - kuo nuožulnesnis stogas, tuo didesnė skaičiuotina apkrova. Taigi esant itin mažam pasvirimui, kartais prireikia atskirų techninių sprendimų, tarkime, gegnes išdėlioti tankiau nei įprasta. Tai aktualu renkantis dangą.

Esant mažam pasvirimui, reikėtų ypač pagalvoti stogo sandarumą, taigi patariama rinktis prilydomąją dangą arba, jei stogo nuolydis 9-11 laipsnių, bituminių čerpelių dangą. Kiekviena stogo danga turi savo nuožulnumo ribą, tarkime, bituminių čerpelių riba siekia apie 9 laipsnius, čerpes galima dėti nuo 16-17 laipsnių. Jei stogo nuolydis mažesnis nei 9 laipsniai, dažniau naudojama prilydoma danga. Jei kalbėtume apie įprastus šlaitinius stogus, jų natūrali riba yra virš 11 laipsnių. Naudojant paminėtas dangas galima įsirengti ir mažesnio nuolydžio stogus, tačiau tokiu atveju prisideda papildomos priemonės, kurios brangina konstrukciją“, - pasakoja E. Pranculis.

Šiltesniuose kraštuose, kur yra mažiau sniego, plokščias stogas yra pakankamai dažnas pasirinkimas, tačiau Lietuvoje atsižvelgiant į sniego apkrovas dažniau renkamasi didesnio nuolydžio stogai. Statesnis stogas taip pat geriau apsaugo nuo lietaus ir sniego sankaupų, tai reiškia ir mažiau apkrovų. Sniegui itin tankiai padengus stogą, šis gali įlūžti. 45 laipsnių kampu pasviręs stogas iki minimumo sumažina šią riziką, tačiau tai visuomet reikia derinti ir su estetiniais poreikiais, ir su vidaus išplanavimu.

Pagal ką rinktis stogo dangą

Stogus galima vertinti pagal daugybę faktorių. Natūralu, kad įrengiant stogą, neabejotinai vieną iš svarbiausių namo komponentų, norima, kad jis būtų idealios būklės kuo ilgiau. „Iš tradicinių bei, vadinamųjų, prestižinių stogų, tarkime, gontų, nendrinio stogo ir panašiai ilgaamžiškiausi yra čerpinis ir gontų stogai. Tačiau kas leičia čerpes viskas priklauso nuo čerpės pagaminimo kokybės. Gamintojai paprastai teigia, kad jų eksploatacijos laikotarpis yra 70-90 metų, ir suteikia 30 metų garantiją bet dėl tokio ilgo laiko sunku pasakyti, kiek dar tokios čerpės gali laikyti. Iš tradicinių trumpaamžiškiausias, yra metalinis stogas, tuomet bituminės čerpelės ir šiferis“, - sako E. Pranculis.

Nors gaisro tikimybė visada egzistuoja, pašnekovas teigia, kad renkantis stogo dangą, medžiagos degumas neturėtų užgožti kitų faktorių. „Tiesiog reikia kruopščiai laikytis visų priešgaisrinių taisyklių. Sudeginti galima viską. Jeigu užsidegs metalas, jis išdegs nepataisomai, ir bet kuriuo atveju jį reikės keisti – antrą kartą jo nepanaudosi. Bituminės čerpelės taip pat degs labai gerai. O keraminės čerpės nedegs, tačiau sudegs stogo konstrukcija“, - teigia E. Pranculis.

Svoris taip pat nėra pagrindinis faktorius. Pašnekovo teigimu stogų dangų svoriai skiriasi nuo keleto iki keliolikos procentų. „Kartais bijoma, jog jei stogo danga sunkesnė nei šiferis, namas gaus didesnes apkrovas. Tačiau tokia baimė kyla iš nežinojimo. Pati stogo danga sudaro 12-13% stogo svorio. Pagrindinė apkrova tenkanti stogui yra sniegas ir vėjo jėga. Todėl didžiausios apkrovos yra ne konstrukcinės. O viso stogo svorio skirtumai tarp dangų matuojami procentais, o ne kartais“, - sako pašnekovas.


Lentelės sudarytojas: E. Samsonas.

Kokią stogo dangą pasirinkti?

Plieninės dangos. Galima rinktis tarp įvairių formų ir spalvų – egzistuoja netgi metalines čerpes imituojančių stogo dangų. Jų privalumai: greitas ir nebrangus montavimas, mažas svoris ir santykinai nedidelė kaina. Tačiau ši danga turi ir trūkumų – ji garsesnė, todėl reikia įrengti storesnį šilumos izoliacijos, kuri atliks ir garso izoliacijos funkciją, sluoksnį. Šios dangos nereikėtų rinktis, jei įrengiate sudėtingos konstrukcijos stogus su daug plokštumų. Taip dengiant lieka daug nepanaudotų atraižų, todėl kartais galutinė sąmata ženkliai paauga.

Čerpės. Tradicinis dengimo varantas. Dažniausiai pasirenkamos rūšys – keraminės ir betoninės. Betoninės čerpės gali būti įvairių spalvų, kadangi jos gali būti naturalios spalvos, dažomos arba glazūruojamos. Šios dangos privalumai – ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai, platus spalvų pasirinkimas, tačiau jos gali imti samanoti, ir jei savininkui tai neatrodo estetiška, gali tekti pasirūpinti šia problema. Čerpės taip pat yra kiek brangesnės - betoninių čerpių stogas gali būti brangesnis keliais procentais, o keraminių čerpių 15-20 procentų.

Bituminės čerpelės. Estetiškos, labai lanksčiai, su mažais nuostoliais galima įgyvendinti netaisyklingų stogų dengimą. Trūkumai: samanoja, taip pat reikia papildomų įrengimo priemonių, tarkime OSB plokštės ir pakloto, todėl pabrangsta darbų kaina. Tokio stogo kaina beveik lygi keraminių čerpių stogui.

Šiferis. Ši medžiagi pigi ir lengva, taip pat sąlyginai lengvai pritvirtinama, tačiau greitai išblunka – po 1-1,5 metų, nes kol kas ilgesnio laiko neleidžia užtikrinti techninės galimybės. Taip pat, kaip jau minėta, jo eksploatacijos laikas nėra pats didžiausias ir per gyvenimą tokią dangą gali prisieiti keisti kartą ar du. Senojo, asbesto pagrindu pagaminto šiferio įsigyti nebegalima, kadangi produkcija su šia kenksminga medžiaga yra uždrausta Europos sąjungoje.

Itin panašių matmenų šiferis dabar gaminamas iš sintetinio pluošto. Tiesa, oficialūs gamintojai ir pardavėjai, parduodami šiferį vis dar pabrėžia, kad jis beasbestis, kadangi skelbimuose kartais galima rasti, iš Ukrainos importuoto šiferio. Priklausomai nuo atvejo, pirkdami tokią dangą ne iš įmonės, rizikuojate įsigyti asbestinį šiferį.

E. Pranculio teigimu, Lietuvoje senos statybos pastatuose labiausiai yra paplitusi šiferinė stogo danga. „Tai gal labiau sovietinis palikimas. Visos kitos stogo dangos dalijasi likusį segmentą daugmaž lygiomis dalimis. Tačiau senų šiferinių stogų era jau baigėsi ir jų renovaciniai darbai turės būti atlikti per artimiausius 15 metų, kitaip jie paprasčiausiai sugrius. Lengviausia tokiu atveju montuoti naują beasbestį šiferį, nes nereikia keisti gegnių konstrukcijų, tačiau vėlgi šiferis iš visos gamos yra vienas trumpalaikiškiausių. Tad visada yra pasirinkimas sumokėti 5-6% daugiau, tačiau turėti, tarkime, betoninių čerpių stogą”, - pasakoja pašnekovas.

Stogo dangos kainos ir dengimas

Pigiausia iš dangų yra šiferis, kurio kainos prasideda nuo 20 lt (ukrainietiški) iki 50 litų už kv. metrą. Plieninė stogo danga kainuos maždaug nuo 25 litų kv. m. o betoninės čerpės – nuo maždaug 25-30 litų už kv. m., keramikinės – nuo maždaug 40 litų už kv. m.

Ne visas dangas dengiant reikia samdytis stogdengius, tiesa, nusprendus dengti stogą patiems, žinių ir patirties turėti visuomet verta. „Šiferį ir bitumines čerpeles uždengti lengviausia, turint minimaliausiai žinių. Prie kiekvienos dangos yra pridėtos montavimo instrukcijos – jeigu jų laikysitės, iš esmės labai sėkmingai galima užsidengti ir čerpes. Yra tokių stogo dangų, kurių žmogus be žinių neužsidengs - gontai, nendrės. Kitas dangas galima mėginti užsidengti pačiam - tiek metalą, tiek šiferį, tiek čerpeles. Klausimas tik, kaip gerai ir ilgai jos laikys“,- sako E. Pranculis.

Aplinkos įtaka, renkantis stogo dangą

Norint namui parinkti tinkamą stogo dangą, reikia atsižvelgti kokia aplinka jį supa: miškai ar laukai, ar daug smėlio, dulkėti keliai ar šalia yra jūra. Jei namas stovi netoli jūros ar gamyklos, yra veikiamas rūgščių ar šarmų – renkantis metalinę dangą reiktų rinktis storesnį nei 25 mikronų storio poliesterio sluoksnį. Tokiose vietose, kur iškrenta daug nuosėdų, tada nereikėtų rinktis čerpių imitacijos ar kitos metalinės dangos su grublėtu arba matiniu paviršiumi.

„Labiausiai tai matysis ant bituminių čerpelių ir metalo, jis bus visąlaik purvinas, apmusijęs o čerpelės, kadangi nuo jų purvas sunkiai nuslenka per lietų, praras savo natūralią spalvą“, - pasakoja E. Pranculis.

Metaliniai stogai yra kiek garsesni už kitų tipų stogus, tačiau problemų dėl triukšmo galima išvengti. „Jūs girdite lašus, kai krenta vienas lašas, du, trys. Kai krenta dešimt tūkstančių jūs nelabai jaučiate skirtumo. Taip, metalas yra garsesnis, bet jeigu uždėsite storą izoliacinį sluoksnį, tą garsą galite sumažinti beveik iki minimumo. Toks stogas kiek triukšmingesnis, bet, jeigu gyvenate mieste, iš bendro aplinkos triukšmo jis neišsiskirs“, – sako E. Pranculis.

Kokių klaidų nedaryti

Renkantis stogo dangą statomam namui, paprastai jos tipas nurodomas jau projekte, todėl idealiausia rinktis tokią, kokia numatyta, o geriausia pasitarti dėl dangos ruošiant projektą. Statybos metu nusprendus pataupyti ir užsidengti pigesne danga nei nurodyta projekte, ir sutaupius šiandien, galite prarasti ateityje.

Daugiausiai tipiškų klaidų daroma renovuojant stogus. Keičiant stogus taip pat derėtų atsižvelgti į konstrukciją. Ją reikia patikrinti ir įsitikinti, kad ji dar tinkama eksploatuoti – medis nesupuvęs, ne per drėgnas, ar nepradėjo graužti įvairūs vabzdžiai. Tai galima atlikti perpjovus gegnę ar išgręžus skylę jos šone.

Naujai dangai gali reikėti papildomų konstrukcinių sprendimų, tarkime, keisti atramos taškus ar grebėsto – horizontalių ir vertikalių lentų konstrukcijos, ant kurios tiesiogiai montuojama stogo danga - žingsnį. Taip pat reikia atsižvelgti į naujos dangos svorį – jei namas buvo projektuotas vienai dangai, būtina įvertinti, ar sunkesnės medžiagos (tarkime, jei keičiate į čerpes) atlaikys būsimas apkrovas. Abiem atvejais, neįsitikinus konstrukcijos ir naujos dangos derme, rezultatas po kurio laiko gali smarkiai nuvilti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

Darau pats: projektai iš senų kėdžių

Neskubėkite atsikratyti senomis ir nebeišvaizdžiomis kėdėmis. Pasitelkus šiek tiek kūrybingumo ir papildomų medžiagų jas galima prikelti naujam gyvenimui. Siūlome susipažinti su keliais originaliais Darau Pats projektais, kuriems buvo panaudotos senos kėdės.

Darau pats: terasos projektas, kurį pavyko įgyvendinti per vieną dieną (4)

Terasa prie nuosavo namo ar sodybos gali tapti nuostabiu atokvėpio kampeliu, kuriame malonu leisti laiką skaitant knygą, geriant kavos puodelį ar tiesiog šnekučiuojantis su artimaisiais. Tokį kampelį šią vasarą įsirengė ir mūsų skaitytoja Asta su savo vyru. Dalinamės jų terasos Darau Pats projektu.

5 patarimai, kaip įsirengti būstą, jei turite mažų vaikų

Įsikurti naujuose namuose labai smagu. Norisi ieškoti daiktų, kurie namams suteikia jaukumo – paveikslų, veidrodžių, kilimų, mažų ir didelių dekoro elementų, naujos patalynės ir kitų tekstilės gaminių, pagalvėlių ir pufų, indų ir t.t. Tačiau jei namuose kuriatės kartu su mažais vaikais, reikėtų kruopščiai apgalvoti kiekvieną sprendimą, atsižvelgiant į kiekvieną vaikams pasiekiamą kampą.

Kodėl ridikėliuose veisiasi kirminai?

Ridikėlius, kaip ir daugumą kitų daržovių, taip pat puola kenkėjai – spragšių lervos, spragės ir kiti. Bet nemaloniausia, kai ilgai lauktą derlių sugadina balti kirminai, kurie išgraužia šakniavaisių vidų ir šie tampa visiškai netinkami maistui.

3 neakivaizdūs požymiai, kad laikas parduoti butą

Visi suprantame, kad anksčiau ar vėliau gali ateiti laikas, kai dabartinį būstą reikės parduoti ir nusipirkti ar išsinuomoti kitą. Kaip sakoma, nieko nėra amžino po saule. Bet toli gražu ne visi ir ne visais atvejais sugeba suvokti, kad atėjo didelių permainų metas. Štai trys neakivaizdūs požymiai, parodantys, kad verta pagalvoti apie būsto pardavimą.

Kai išvengti vabzdžių įkandimų: 6 veiksmingi patarimai maloniai vasarai

Vasara beveik įpusėjo ir jau įpratome kiekvieną laisvą minutę leisti gamtoje – stovyklauti, rengti iškylas, maudytis, vaikščioti basomis. Tačiau vasara patinka ne tik žmonėms, bet ir įvairiems geliantiems ir kandantiems gyviams, kurių apstu gamtoje. Pakalbėkime, kaip išvengti daugumos nemalonių ir skausmingų įkandimų, kurie gali sugadinti visą poilsio gamtoje malonumą.

Kaip pasigaminti paprastą, bet veiksmingą priemonę grindims plauti

Suplanavote generalinį namų tvarkymą? Atskleidžiame, kaip be didelių pastangų pasigaminti naminę priemonę, kuria tobulai išplausite grindis.

Būsto pirkimas: kaip gauti geriausią pasiūlymą?

Būstas visada buvo viena didžiausių ir atsakingiausių investicijų, nors tai ir nebėra vienkartinis gyvenimo pirkinys. Todėl jo pirkimui reikia negailėti laiko, kruopščiai pasiruošti ir padaryti namų darbus. Būsto įsigijimo procese dalyvauja dvi pusės – pirkėjas ir pardavėjas, todėl svarbu suvokti, kad galutinė sėkmė yra bendradarbiavimo, o ne mūšio vaisius.

Spėkite, koks tai kenkėjas: ne viesulas, bet nam​ą​ nugriauti gali?

Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad šilti orai itin palankūs medienos kenkėjams. Įpusėjus vasarai buvo gauta kelios dešimtys nusiskundimų: ūsuočių, skaptukų ir kitų kenkėjų lervos negailestingai graužia tiek senos, tiek naujos statybos namus, balkius, sienas. Į namus šie kenkėjai papuola su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar medinais meno gaminiais.