Pelėsis – kaip išvengti ir išnaikinti

 (16)
Patalpoje jaučiamas nemalonus kvapas, ant paviršių matomi juodi, rudi, pilki ar žalsvi taškai ar dėmės – tai ženklas, kad šioje patalpoje „apsigyveno“ pelėsis. Pelėsiai – biologiškai yra grybai. Jų sandara paprasta – micelio siūlas, kurio gale susidaro dauginimosi organas, kuriame bręsta sporos. Šios sporos nuo mažiausio skersvėjo sklando ore ir patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, jog drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, didelis santykinis oro drėgnumas, šiluma, tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore – tinkamiausios sąlygos pelėsiui augti bei daugintis.

Pelėsiai gali augti ant įvairių paviršių: medienos, popieriaus, dažų, tinko net ant stiklo, cementinių ar betoninių paviršių. Namuose pelėsį dažniausiai galima pamatyti vonios kambariuose, tualetuose, virtuvėse, rūsiuose.

Poveikis sveikatai

Dažnai pelėsio problema suvokiama kaip estetinė, tačiau daug rimtesnė problema nei negražios sienos ar lubos yra neigiamas poveikis sveikatai. Pelėsių išskiriamos medžiagos gali pažeisti beveik visas žmogaus organizmo sistemas.

Dažniausiai poveikis sveikatai pasireiškia:
gavos skausmais,

dirglumu, nuovargiu,

odos perštėjimu, įvairiais bėrimai, akių ašarojimu,

sloga, kosuliu, peršalimo simptomais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu,

alerginėmis reakcijomis, padidėjusiu jautrumu.

Pasaulinė sveikatos organizacija po dviejų metų išsamių tyrimų, nustatė, kad žmonės dirbantys ar gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis ir alergijomis. Pelėsių poveikis sveikatai ne visiems asmenims yra vienodas.

Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir reakcija į pelėsius kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems sveikatos sutrikimai gali būti labai rimti. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių nusilpęs imunitetas.

Kaip kovoti su pelėsiu?

Jei Jūsų namuose jau „apsigyveno“ pelėsis, Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vedėja Jurgita Vilčinskienė pirmiausiai rekomenduoja nustatyti pelėsio atsiradimo priežastį ir ją šalinti. Nenustačius ir nepanaikinus pelėsio atsiradimo priežasties, įvairių cheminių pelėsį naikinančių priemonių poveikis bus tik trumpalaikis ir neefektyvus.

Dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – drėgmė ir nepakankamas vėdinimas. Pelėsiai ypatingai gerai auga drėgnose nevėdinamose patalpose. Plastikiniai langai, gausiai laikomi bei laistomi kambariniai augalai, skalbimas, skalbinių džiovinimas, maisto ruošimas ir prasta ventiliacija – visa tai sudaro palankias sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose. Susidariusi drėgmė kondensuojasi ant paviršių, o tai puiki terpė pelėsiui gyvuoti.

Neretai su pelėsio problema susiduria ir naujai renovuotų pastatų gyventojai, kuomet renovacijos metu pastatas „aprengiamas“ gražiu rūbu, keičiama stogo danga, keičiami langai tačiau vėdinimo sistema paliekama ta pati – dažniausiai neveikianti. Renovuojant pastatą būtinas vėdinimo sistemos įdiegimas. Nesant galimybės įrengti mechaninės vėdinimo sistemos, reikėtų atstatyti senąsias natūralaus vėdinimo sistemas, kurios kaip rodo praktika, dažnai yra užkimštos ar iš vis panaikintos.

Kaip išvengti pelėsio susidarymo?

Kad Jūsų namuose nesusidarytų palankios sąlygos pelėsio augimui bei dauginimuisi, rekomenduojame:

gyvenamąsias patalpas vėdinti kelis kartus per dieną, o virtuvę kartą per valandą;
įsigyti higrometrą (drėgmėmatį), kad galėtumėte stebėti drėgmės lygį namuose – jis neturėtų viršyti 60 procentų;

virtuvėje įrengti tinkamą trauką;

vonios kambario duris dažniau laikyti neuždarytas;
kambariuose nedžiovinti skalbinių;

nedėti ir nekabinti į spintą drėgnų drabužių;

periodiškai patikrinti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad netekėtų vanduo;

periodiškai apžiūrėti tas sienų vietas, prie kurių glaudžiasi baldai. Jei yra galimybė palikti oro tarpą tarp sienos ir baldų, virtuvės buitinės technikos;

vengti daug vazoninių kambarinių gėlių, nes žemės paviršiuje taip pat gali veistis pelėsis;

apgenėti arti pastato esančius medžius, kurie nepraleidžia saulės šviesos.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vedėja Jurgita Vilčinskienė dar kartą primena, kad patys gyventojai turi rūpintis, kad jų gyvenamosiose patalpose nebūtų drėgmės ir pelėsių. Jie turi pasirūpinti tinkamomis vandentiekio, šildymo, vėdinimo sistemomis. O jei pelėsis jau „apsigyveno“ ir pažeidė didelius paviršiaus plotus, tuomet jo naikinimą patikėti specialistams, nes šiam darbui naudojamos cheminės medžiagos, ir netinkamas jų panaudojimas gali padaryti sveikatai tiek pat ar net daugiau žalos nei pelėsis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

„Naminiai receptai“, kurie padės išvalyti plytelių tarpus

Plytelės – atspari grindų bei sienų danga, kurią galima rasti beveik kiekvieno iš mūsų namuose. Nors ši danga turi begalę pliusų, šiame straipsnyje pakalbėsime apie vieną nemalonų jos minusą – purvo kaupimąsi plytelių tarpuose. Pristatome kelis efektyvius būdus, kaip juos išvalyti, nenaudojant cheminių preparatų.

7 netikėti krakmolo panaudojimo būdai buityje

Krakmolas šiandien yra kiek primirštas maisto priedas, kurio pakuotė paprastai laikoma sunkiai prieinamoje virtuvinės spintelės vietoje. Jo prireikia tik tuo atveju, jei yra verdami cepelinai, virtiniai ar kisielius. Tačiau šie baltos spalvos milteliai namų buityje gali pasitarnauti kur kas dažniau. Pristatome 7 netikėtus krakmolo panaudojimo būdus.

Kaip nušveisti pridegusias orkaitės groteles (2)

Kad ir kiek dažnai ar retai naudotume orkaitę, anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai grotelės apsineša pridegusių riebalų ir kitų maisto likučių sluoksniu. Jei grotelių nenušveisime, o naudosime toliau, kaskart įkaitus orkaitei jos skleis nemalonų svilėsių kvapą.

Kaip pašalinti plaukų gniutulus iš vonios nuotekų angos (1)

Vonios valymas neretai yra tikras iššūkis. Iššveisti vonią jau savaime nėra pats lengviausias darbas, o viską apsunkina nuotekų angoje susikaupę plaukai, kuriuos ištraukti nėra paprasta, bet ir palikti negalima, nes užsikimš vamzdžiai.

Negirdėti patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti šaldytuvą

Nors ne kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi virtuvėje esančiais buitiniais prietaisais, tačiau šaldytuvo dureles varstome netgi kelis kartus per dieną. Tačiau ar jo priežiūrai skiriame pakankamai dėmesio ir laiko? Dėl netinkamos higienos šaldytuve gali atsirasti ne tik nemalonus kvapas, bet ir įsiveisti pelėsis. Norėdami to išvengti ir ilgiau mėgautis mėgstamais produktais bei tvarka šaldytuve, privalote pakeisti kelis kasdienius savo įpročius.

8 sumanymai, kuo lesinti žiemoti likusius paukščius

Krintant temperatūrai nepamirškime mažųjų giesmininkų – žiemoti likusių paukščių. Nors didžiausias sparnuočių siaubas yra žemę, o kartu ir jų maisto atsargas, užklojanti sniego danga, spaudžiantis šaltukas jiems taip pat pavojingas. Dabar pats laikas kabinti lesyklėles ir globoti paukštelius. Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad, pradėję lesinti paukščius, lesyklos atsargas turite nuolat papildyti.

Smulkios kaip cukraus pudra: kaip išvalyti statybines dulkes

Namuose po remonto, net jei jis nebuvo kapitalinis, o tik išgręžtos kelios kiaurymės sienoje, gali nusėsti smulkių dulkių sluoksnis, kurių paprastai šluota neiššluosi. Paaiškinsime, kokių priemonių reikėtų imtis, kad ant grindų, sienų ir kampuose nesimatytų smulkių dalelių.

13 puikių triukų, kurie padės palaikyti tvarką namuose ir sutaupys laiko

Namų tvarkymas ir valymasis yra tie darbai, kuriems paprastai reikia daug nusiteikimo. Kartais mums prireikia visos dienos ir daugybės jėgų, kad mūsų namai atrodytų taip, kaip trokštame.

Kiaušinių lukštų nauda dirvožemiui: ar verta juos kaupti pavasariui? (1)

Kiaušinių lukštai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tiesiog kaip paprastos, biologiškai skaidžios atliekos, tačiau prieš išmetant tokias „šiukšles“ į šiukšlių dėžę, vertėtų žinoti, kad net 95 procentus kiaušinio lukšto sudaro mineralai. Juose itin gausu kalcio, taip pat yra tokių medžiagų, kaip: magnis, kalis, geležis bei fosforas. Tad ši maistinė atlieka yra itin vertinga natūrali trąša, galinti pagerinti dirvožemio kokybę.

Darau pats: nuo šiol namuose džiaugsitės gaiviu oru

Gaivus oras sukuria malonią bei komfortišką namų atmosferą. Naujuose, sandariuose namuose dažnai yra susiduriama su sunkaus oro problema, kurią galima išspręsti įsigyjant rekuperatorių. Dalinamės Iknamai tinklaraščio autoriaus mintimis apie tokią sistemą.