Kokios bus ateities statybos medžiagos?

Siekis gyventi sveikiau vis labiau skatina rūpintis ne tik tuo, ką valgome, bet ir tuo, kokia aplinka mus supa. Nors žalioji statyba šalyje vis dar užima nišinę rinką, kalbant apie ekologiškų, natūralių, tvarių statybinių medžiagų pasirinkimą, Lietuvą vargiai būtų galima pavadinti periferija. Specialistų teigimu, bėda ta, kad ir statytojai, ir besistatantieji sunkiai vaduojasi iš inercijos bei stereotipų.

Vienas tokių – kad žaliosios medžiagos riboja architektūros ir interjero dizaino galimybes. Tačiau šiuos darbo įrankius kasdienėje veikloje pasitelkiantys įvairių sričių specialistai pateikia svarių priešingos pozicijos argumentų.

Stinga drąsesnio požiūrio

Šiaudinius namus projektuojantis architektas Audrys Kručius neneigė, kad pastato mikroklimatas, energinis efektyvumas, statybinių medžiagų tvarumas, saugumas ar gamtos išteklius tausojančios technologijos – vieni svarbiausių tokios statybos šalininkų prioritetų. Vis dėlto pašnekovas nenorėtų sutikti, kad tai nustelbia estetikos ir vizualinių sprendimų poreikį.

„Kaip turėtų atrodyti pastatas – skonio reikalas. O šiandien galimas bet koks variantas“, – teigė A. Kručius ir kaip pavyzdį paminėjo neseniai Austrijoje bei Slovakijoje kolegos – slovakų architekto Bjorno Kierulfo – realizuotus modernaus stiliaus pasyviųjų namų projektus. Tačiau pašnekovas prisipažino: jo paties patirtis byloja, kad tie, kuriems svarbu ekologija ir natūralios medžiagos, dažniausiai renkasi sodybą užmiestyje, arčiau gamtos, taigi ir ne tokias modernias formas.

„Patys žmonės labiau linkę rinktis senoviškesnį, kaimišką stilių. Gal tokį įvaizdį diktuoja natūralios statybinės medžiagos, galbūt vadovaujamasi tam tikrais stereotipais, o gal šioje srityje dar nesame tiek pažengę, kad būtų pageidaujama įdomesnių vizualinės raiškos priemonių“, – svarstė architektas.

Vis dar nori minkštų kampų

Pavyzdžiui, šiaudinių pastatų klasika, vizitine kortele, anot specialisto, tapo ir užapvalinti kampai, nors technologijos tokį principą leidžia pritaikyti ir tradicinėje statyboje arba priešingai – šiaudiniams namams rinktis įprastus sprendimus. „Per pastaruosius šešerius septynerius metus iš visų mūsų pastatytų namų turbūt tik viename užsakovas pageidavo stačių, o ne užapvalintų angokraščių“, – prisiminė pašnekovas.

Projektuojant šiaudinius namus, specifinė jų technologija, viena vertus, diktuoja tam tikras sąlygas. Kita vertus, anot architekto, šiuolaikinės priemonės leidžia pasiekti bet kokį tradicinei statybai įmanomą vizualinį rezultatą. „Dirbant su šiaudų skydais, atsiranda tam tikrų niuansų – kaip namą būtų galima lengviau surinkti, pastatyti. Tačiau tai nevaržo architekto kūrybinės laisvės, jei užsakovas pirmenybę teikia estetikai ir tik po to funkcijai. Gal vienai kitai detalei reikės pritaikyti kitą konstrukciją, gal tai bus sudėtingiau atlikti, brangiau kainuos, bet architektūrinės galimybės faktiškai neribojamos“, – teigė A. Kručius.

Pasak specialisto, anksčiau, kai fasadinės pastato sienos buvo tinkuojamos molio tinku, tam, kad jo nenuplautų, reikėjo keturšlaičių stogų su plačiomis užlaidomis. Dabar naudojamos modernios apdailos medžiagos architektų ir užsakovų pasirinkimo nebevaržo.

Tenka griauti mitus

Lietuvos šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys taip pat teigė galįs paneigti, kad statant ekologišką namą neišvengiamai tenka spręsti dilemą tarp sveika, saugu, tvaru ir estetiška, patrauklu, stilinga. Juo labiau kalbant apie interjero dizaino sprendimus.

„Neretai manoma, kad iš ekologiškų, natūralių medžiagų galima kurti vien kaimišką stilių. Bet kai žmonės pamato mūsų interjerus – visiškai modernius, blizgiais paviršiais ir sykiu iš natūralių medžiagų, šis mitas sugriaunamas. Taigi tik fantazijos reikalas, kaip tos medžiagos bus panaudotos“, – tvirtino specialistas.

Ekologiškų šiaudų namų apdailai naudojami įvairių rūšių molio tinkai, anot D. Surkio, yra puiki dekoratyvinė medžiaga, kurios pritaikymo spektras – labai platus, iš jos galima formuoti įvairiausius, net ultramadingus paviršius – nuo grubaus, lygaus matinio iki blizgaus veidrodinio. Priklausomai nuo rūšies molio tinkai gali būti naudojami ne tik gyvenamosiose erdvėse, pradedant sienų, lubų apdaila, baigiant aslos įrengimu, bet ir sanitarinėse patalpose. Drėgmei ir vandeniui atsparia medžiaga galima tinkuoti vonios kambarius, dušines. Norima apdailos spalva išgaunama specialiais pigmentais.

Įžvelgia vien privalumus

D. Surkio teigimu, molio tinką įprastai renkasi ekologiškai nusiteikę žmonės, tačiau pasitaiko, kad šią medžiagą kai kurie pirmiau įvertina ne dėl žaliųjų, bet būtent dėl estetinių ypatybių – taigi ji randa nišą ir tradicinėje statyboje. Pašnekovas pridūrė, kad stilingus, originalius interjero fragmentus galima kurti pasitelkus ir kitas žaliajam būstui būdingas apdailos medžiagas: medį, akmenį, nedegtas plytas.

Anot šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininko, renkantis natūralias, žmogui ir aplinkai saugias statybų medžiagas, derėtų atkreipti dėmesį į visą jų gimimo ciklą, gyvavimo laikotarpio, perdirbimo galimybes. „Šiais laikais labai sunku rasti produktą, kuris atitiktų visus natūralios medžiagos reikalavimus. Kalbant apie molio tinką – tai iškastinė medžiaga, į ją nededama jokių sintetinių priedų, eksploatacijos metu molio tinkas puikiai palaiko mikroklimatą, sugeria drėgmės perteklių, o kai jos trūksta, atiduoda į aplinką. Be to, molis turi ypatybę sugerti kvapus, taip pat pasižymi neigiamu krūviu, tad atstumia dulkes. Nugriovus namą ši medžiaga gali likti aplinkoje, nes yra visiškai nekenksminga ir tvari“, – vien privalumus vardijo D. Surkys.

Dirba iš inercijos

Šiandien molio tinką siūlo tik vienas Lietuvos gamintojas. Pašnekovas neneigė, kad maždaug prieš dešimtmetį mūsų šalyje pradėtas populiarinti molio tinkas pripažinimą pelno pamažu ir ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi.

„Naujai medžiagai įsitvirtinti reikia laiko – žmogus turi ją pačiupinėti, suprasti, kas tai yra, įsitikinti, kad su ja dirbti paprasta, o prižiūrėti lengva, ir tik paskui tokios užsimanyti, – pripažino specialistas. – Estijoje molio tinkas puikiausiai naudojamas ir priimamas kaip savaime suprantama statybinė priemonė. Kadangi Lietuvoje ši tradicija buvo nutrūkusi, šiandien susiduriame su problema, kas su tokia medžiaga galėtų dirbti. Meistrai įpratę prie tradicinių, sintetinių produktų, su kuriais nuo seno dirba, ir gilintis į ką nors nauja gal nėra įdomu, aktualu.“

Į klausimą, ar verta apdailai naudoti molio tinką, jei iš esmės pats pastatas nėra ekologiškas, renčiamas iš tradicinių, sintetinių medžiagų, D. Surkys atsakė vienareikšmiškai. „Žmonės, kurie domisi ekologija, nuo pat pradžių pradeda statyti pagal teisingus principus, naudoti natūralias medžiagas. Tačiau jei jau pastatytas namas iš polietileno maišelių ar kitokių panašių medžiagų, bent jau interjere rekomenduočiau naudoti kuo natūralesnes medžiagas, kad būtų sumažintas sintetinių poveikis. Nes namų aplinkoje daugiausia liečiamės, turime santykį būtent su apdailos medžiagomis“, – aiškino specialistas.

Prastos reputacijos šleifas

Interjero dizainerio Sigito Danieliaus teigimu, natūralių, tvarių medžiagų naudojimas šiuolaikiniame interjere – be galo platus. Tik kartais jos yra nepelnytai užmirštamos ar nuvainikuojamos. Viena tokių – fanera.

„Šiuo atveju nenorėčiau labiau gilintis į ekologijos temą, nes Europos Sąjungos gamintojai savaime privalo laikytis tam tikrų normų, direktyvų dėl šios medžiagos saugumo, kokybės, ji turi būti sertifikuota, – kalbėjo interjero projektuotojas. – Tik galbūt iš sovietinių laikų fanera turi nekokią reputaciją, nėra tinkamai išpopuliarinta, išeksploatuota. Tačiau šiandien gamintojai siūlo įspūdingas pasirinkimo galimybes, o to dar neturėjome. Anksčiau matėme vieną faneros pavyzdį su šakomis ir sutrūkinėjusiais kraštais, ir šis vaizdas baugina iki šiol. Tai, ką siūlo šiuolaikinė pramonė – didelis šuolis į priekį.“

Būtent fanerą S. Danielius vadina ateities dizaino medžiaga. Kuo ji ypatinga ir kodėl šiandien dizaineriai ją taip noriai eksploatuoja?

„Pirmiausia ši medžiaga pasižymi dideliu tvarumu, ji nereikalauja papildomos apdailos, o kaina puikiai atitinka gamybos ir norimo rezultato santykį, – įžvelgė pašnekovas. – Be to, faneros pritaikymo galimybės unikalios, ji gali pozicionuoti bet kokį dalyką ir neprarasti būdingų ypatybių ir konstruktyvo, ir estetikos, ir ilgaamžiškumo aspektais.“

Iš faneros – ir sienos, ir indai

Anot S. Danieliaus, jam būtų sudėtinga įvardyti kitą tokią medžiagą, kuri būtų vienodai sėkmingai pritaikoma juvelyrinėms mozaikoms, sudėtingoms detalėms, nestandartinėms linijoms ar formoms.

„O kur dar technologinės ypatybės – atsparumas, stiprumas, dizaino įvairovė? Tai viena iš nedaugelio medžiagų, kuri prisilietus dizaineriams įgauna labai didelį pagreitį“, – patikino kūrėjas.

Iškart po karo dėl skandinavų dizaino suklestėjusi fanera, S. Danieliaus teigimu, tarsi antrą kvėpavimą įgavo neseniai sukrėtusios ekonominės krizės metu. „Anuomet eksperimentuodami dizaineriai sukūrė ikonomis tapusius baldus, iki šių dienų nepralenkiamus technologinėmis ypatybėmis, dizainu. Nors šių objektų istorija skaičiuoja dešimtmečius, jie vis dar sėkmingai eksploatuojami“, – kalbėjo S. Danielius.

Anot kūrėjo, šiandien faneros pritaikymo amplitudė – nuo statybinių pamatų iki tokių smulkių objektų kaip indai.

„Praėjusiais metais italų dizaineriai sukonstravo mini namą, kuris sukurtas vien iš faneros – pradedant karkasu, perdangomis, laikomosiomis konstrukcijomis, baigiant apdaila, baldais, aksesuarais, šviestuvais“, – pasakojo S. Danielius.

Siekia išryškinti faktūrą

Pašnekovo pastebėjimu, daugeliui mūsų įprasta, kad kaip konstrukcijos naudojami faneros elementai yra užmaskuojami gobelenu, porolonu ar kitomis medžiagomis. O šiuolaikinis dizainas atmeta tokį paviršutinį dekoravimą ir stengiasi išryškinti pačios medžiagos grožį, tekstūrą. „Nedekoruoti paviršiai jau savaime yra estetiški. Kartu tai ekonomiška – nebereikia apdailos. Žinoma, fanerą galima įvairiai modeliuoti, keisti jos išvaizdą dengiant lukštu, dažant“, – aiškino kūrėjas.

S. Danielius neabejoja, kad dėl pažangių technologijų faneros, kaip statybų ir apdailos medžiagos, evoliucija turi ilgalaikę perspektyvą.

„Iš faneros ir kitų produktų jau gaminamos įvairios kompozicinės medžiagos, skirtos specializuotiems dalykams. Kad ir garso, šilumos izoliacijai numatytos plokštės, kai kartu su fanera naudojamos kamštinės, kitos medžiagos, – pasakojo pašnekovas. – Labai gaila, kad mes neturime tokios pramonės.

Pavyzdžiui, Latvijoje jau nuo XIX amžiaus veikia fabrikas, kuris specializuojasi šioje srityje. Mūsų kaimynai labai daug investuoja, kad čia būtų gaminami vien šiuolaikiški produktai, kurie ne tik atitinka ekologijos reikalavimus, bet ir gali būti plačiai pritaikomi."

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis