Kaip paprastai gaminti su šiuolaikine orkaite

Šiuolaikinės orkaitės – labai protingos, turinčios tiek įvairiausių galimybių. Bet su jomis irgi reikia išmokti sutarti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tinkamas režimas

Moderni orkaitė turi daug režimų, skirtų net sudėtingiausiems patiekalams gaminti. Vis dėlto dažniausiai naudojamas tradicinis viršaus ir apačios kaitinimas, tinkamas praktiškai viskam: jis tolygiai paskirsto karštį. Tiesa, apačia paprastai kaista vos stipriau, tad yra šiokia tokia tikimybė, kad patiekalas iškeps netolygiai, ypač, jei jo pagrindas šlapias. Šis režimas sąlyginai lėtesnis, o įjungus ventiliatorių temperatūra pakyla dar 10–15 ºC. Taigi konvekcija orkaitėje sukuria tolygų mikroklimatą, kaitinimas stipresnis, nes oras juda, ir kepinys apskrunda iš visų pusių. Toks režimas tiks patiekalams iš daug produktų arba solidaus dydžio kepsniams kepti. O apkepui, suflė, lazanijai paruošti labiausiai tiks viršutinis kaitinimas ir ventiliatoriaus funkcija, kad iškeptų gardi plutelė.

Keptuvo kaitinimo elemento skleidžiamas karštis ne taip greit išsisklaido, todėl produktai greičiau apskrunda, bet vidus iškepa lėčiau, taigi tiks smulkiau supjaustytiems produktams kepti. Keptuvo režimas tinka dešrelėms, šašlykams, kepsneliams, šonkauliukams ruošti. Jis gali būti pagrindinis arba įjungiamas tik baigiant gaminti.

Nei per aukštai, nei per žemai

Pašovę kepimo indą ar skardą į orkaitės vidurį niekada nesuklysite, tačiau, jei norite greičiau apskrudinti paviršių, prieš baigdami gaminti kepsnį trumpam perkelkite aukščiau. Dabar madinga valgį ruošti lėtai – žemoje temperatūroje ir ilgai, nes manoma, kad taip bus išsaugota tinkama tekstūra, skonis ir aromatas. Taigi kepimo indą galima statyti ir žemiau, tačiau režimas turi būti toks, kad apačia stipriai nekaistų. Kai kuriuos valgius sunku paskrudinti iš apačios, todėl juos taip pat reikia statyti žemiau ir kaitinti iš apačios – taip patariama kepti picą, kad ji neapsviltų iš viršaus, o pagrindas būtų traškus.

Temperatūros skalė

Kiekvienam valgiui reikia skirtingos temperatūros, ją lemia daug veiksnių, o patiekalo receptas ir patirtis suteikia galimybę susigaudyti. „Įnoringiausi“ – tešlos kepiniai. Baltymų tešlai (pavyzdžiui, morengams) būtina žema temperatūra (100–130 ºC), mielinei ir biskvitinei – vidutinė (180 ºC), sluoksniuotai – aukšta (200–220 ºC), sausainius ir meduolius taip pat reikia kepti karštoje orkaitėje.

Gera idėja

Kaip krosnyje

Orkaitėje galima virti sriubas ar košes – jos bus puikaus skonio, panašios (kiek tai įmanoma...) į kaimiškoje krosnyje gamintą patiekalą. Sriuba verdama uždengtame puode apie 1,5 valandos iki 200 ºC temperatūroje, tada išjungus orkaitę dar paliekama troškintis, kol orkaitė pravės. Košę reikia virti šiek tiek žemesnėje temperatūroje tiek pat laiko ir dar 40 min. lėtai troškinti. Šie patiekalai pašaunami į šaltą orkaitę.

Geriausi pagalbininkai

X Žnyplės. Tai – trečioji virėjo ranka: niekas iš jų „nagų“ neišsprūsta. Geriausia rinktis ilgesnėmis rankenomis, kad būtų patogu iš orkaitės ištraukti kepsnį ar virš atviros lauko kepsninės ugnies vartyti kepamą maistą.

X Skaitmeninis termometras. Jei orkaitėje nėra įmontuoto termometro, naudinga įsigyti skaitmeninį. Jis įkaista per keletą sekundžių ir rodo temperatūrą tiek puode su vandeniu, tiek keptuvėje. O juk kartais svarbu laikytis temperatūros režimo, ypač gaminant padažus. Dar labai patogu, kai termometru galima išmatuoti orkaitėje kepamo mėsos gabalo ar troškinio temperatūrą.

X Laikmatis. Ne visada verta pasikliauti vien savo atmintimi, tad praverčia laikmatis. Net jei orkaitėje jis jau yra (ir naudojamas), labai dažnai tuo pat metu ir kitas puodas kaista ant viryklės.

Kodėl taip, o ne kitaip?

X Kodėl patiekalą dažniausiai reikia dėti į jau įkaitintą orkaitę? Todėl, kad karštis jame „užrakintų“ skystį. Išimtis yra kai kurie tešlos kepiniai, sriuba ir moliniuose puodeliuose troškinami valgiai. Šie turi įkaisti palaipsniui, kitaip nuo staigių temperatūros pokyčių indai gali sutrūkinėti.

X Kad patiekalai pernelyg neišsausėtų ir neprisviltų, į orkaitę įstatykite karščiui atsparų indą su vandeniu. Tačiau šis būdas visiškai netinka, kai džiovinate ar vytinate produktus arba kai kepate daug drėgmės turinčius vaisius ir daržoves.
X Negalima pernelyg dažnai atidarinėti orkaitės: sumažėja karštis ir pažeidžiamas būtinas temperatūrinis režimas. Ypač tokio ramybės drumstimo nepakenčia mielinė ir biskvitinė tešla.

X Nepristumkite indo iki pat galinės orkaitės sienelės – ten turi likti tarpas, kad cirkuliuotų karštas oras.

X Nors orkaitėje gaminto patiekalo skonis panašus į kepto keptuvėje, tačiau skirtumas tas, kad joje valgis apskrunda veikiamas aukštos temperatūros, o ant viryklės taip nutinka dėl to, kad sudega riebalai.

Praktiškas patarimas
Jei vis nesiseka iškepti sultingo kepsnio, pabandykite patiekalą gaminti trumpiau ir aukštesnėje temperatūroje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

4 maisto šaldymo taisyklės, kurios padės tai daryti taisyklingai

Tobulėjant šaldymo technologijoms, kurios leidžia išsaugoti skonines ir kokybines produktų savybes, vis daugiau vartotojų renkasi užšaldytą maistą – šaldyto maisto sektorius pasaulyje yra vienas sparčiausiai augančių. Tobulinant šaldytuvus ir šaldiklius neatsilieka ir buitinės technikos gamintojai, todėl vis daugiau žmonių renkasi šaldyti maistą ir produktus namuose. Deja, kaip pastebi dietologė Kristina Jasmontienė, ne visi žino pagrindines produktų šaldymo taisykles, tad kartais nusivilia rezultatu.

Sprendimas, dėl kurio vėl galėsite kokybiškai išsimiegoti (1)

Kiekvienas čiužinių pardavėjas ar gamintojas teigia, kad jo čiužiniai patys geriausi, ypatingi, ortopediniai ir t. t. Nagrinėdami ir lygindami atskirų gamintojų produkciją, galime rasti esminių skirtumų. Tarkime, skiriasi čiužinių tankis, viskoelastinės medžiagos storis čiužinyje, garantijos terminas, priežiūra. Tai lemia ir čiužinių kokybę. Tad kuo ypatingi „Tempur“ viskoelastiniai čiužiniai?

Ši gudrybė pravers nemėgstantiems tvarkyti vonios kambario (4)

Tvarkymasis vonios kambaryje – daugiausia jėgų pareikalaujanti procedūra, kai tenka tvarkyti namus. Atsikratyti nešvarumų ant plytelių ir kalkių nuosėdų ant čiaupų padės iš tiesų nėra paprasta. Taigi nieko keisto, kad daugeliui namų šeimininkių tokiais atvejais tiesiog svyra rankos.

Patarimai, kuriuos pasitelkus greitai ir be vargo nuo plastikinių palangių pašalinsite nešvarumus (2)

Daugumos namuose – plastikiniai langai. Tikėtina, kad nenorėdami trikdyti kompozicijos prie baltų plastikinių langų priderinote palangės, pagamintas iš itin paplitusio polivinilchlorido (PVC). Be jokios abejonės, šis pasirinkimas atrodo švarus ir šiuolaikiškas, tačiau nuo tokių palangių nešvarumus pašalinti dažnai nėra lengva.

Pagrindinės klaidos, dėl ko dega pirtys

Kai už lango vis žvarbesnis vėjas, dažnas gyventojas skuba įkurti pirtį. Deja, jose ir gaisrai netrunka įsiplieksti. Štai vien per spalio mėnesį ugnis šeimininkavo septyniose pirtyse, rugsėjo mėnesį jų degė 10. Šiais metais Lietuvoje jau sudegė 103 pirtys. Kokios gi šių gaisrų priežastys?

Kad prie namų slenksčio visada būtų švaru: kaip išvalyti durų kilimėlį

Rudenį mūsų platumose dažnai lyja, ant batų prilimpa purvo, kurį prieš įeidami į namus valomės į durų kilimėlį. Kilimėlis surenka nešvarumus, todėl jį patį rudenį reikia dažniau valyti. Guminį kilimėlį išvalyti lengva, tačiau kaip pasirūpinti minkštu kilimėliu?

Kaip atnaujinti apdulkėjusį ir apibraižytą lagaminą

Pasiruošimas artimai ar tolimai kelionei visada teikia džiaugsmą – kuriame planus, ką norime pamatyti, patirti ir paragauti. Į kiekvieną kelionę reikia vežtis būtiniausių daiktų, todėl neapsieiname be lagamino. Kadangi lagaminas yra neatskiriama kelionės dalis, reikėtų patikrinti jo būklę, nes labai tikėtina, kad prieš kelionę juo reikės pasirūpinti.

Sužinokite, ką namuose galima išvalyti pasitelkus baltos duonos riekelę (10)

Dulkės nesirenka, ant kokio paviršiaus nusileisti – jos nugula viską, ką tik pasiekia. Net patys gražiausi meno kūrinai joms nėra kliūtis – dulkių susikaupia ir ant pačių kūrinių, ir ant jų rėmų. Kaip išlaisvinti meną nuo šios sunkios naštos?

Kaip teisingai valyti dulkes nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano (7)

Dulkės namuose atsiranda tarsi iš niekur – atrodo, ką tik jas nuvalėme, o jos jau vėl nugulusios visus paviršius. Gali būti, kad dulkių taip greit atsiranda dėl to, kad jas valome netinkamu būdu – naujos dulkės nusėda greičiau, nei norėtųsi. Laikas išmokti tai daryti teisingai.

Persikraustymo džiaugsmai: ką daryti, kad netvarka nesikraustytų drauge su jumis?

Kartais atrodo, gyventum žmogus vidury miško, pvz. palapinėj – nei kambarių tvarkyt, nei rūpintis, kokias užuolaidas pasikabint, nei dulkių sluoksnio… Kol neapsigyveni palapinėj. Kad ir porai dienų. Tada įvertini, koks malonumas turėti savo šiltą lovą, o gal ir tos dulkės arba neišplauta lėkštė nėra toks jau mirtinai svarbus reikalas?