Kaip paprastai gaminti su šiuolaikine orkaite

Šiuolaikinės orkaitės – labai protingos, turinčios tiek įvairiausių galimybių. Bet su jomis irgi reikia išmokti sutarti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tinkamas režimas

Moderni orkaitė turi daug režimų, skirtų net sudėtingiausiems patiekalams gaminti. Vis dėlto dažniausiai naudojamas tradicinis viršaus ir apačios kaitinimas, tinkamas praktiškai viskam: jis tolygiai paskirsto karštį. Tiesa, apačia paprastai kaista vos stipriau, tad yra šiokia tokia tikimybė, kad patiekalas iškeps netolygiai, ypač, jei jo pagrindas šlapias. Šis režimas sąlyginai lėtesnis, o įjungus ventiliatorių temperatūra pakyla dar 10–15 ºC. Taigi konvekcija orkaitėje sukuria tolygų mikroklimatą, kaitinimas stipresnis, nes oras juda, ir kepinys apskrunda iš visų pusių. Toks režimas tiks patiekalams iš daug produktų arba solidaus dydžio kepsniams kepti. O apkepui, suflė, lazanijai paruošti labiausiai tiks viršutinis kaitinimas ir ventiliatoriaus funkcija, kad iškeptų gardi plutelė.

Keptuvo kaitinimo elemento skleidžiamas karštis ne taip greit išsisklaido, todėl produktai greičiau apskrunda, bet vidus iškepa lėčiau, taigi tiks smulkiau supjaustytiems produktams kepti. Keptuvo režimas tinka dešrelėms, šašlykams, kepsneliams, šonkauliukams ruošti. Jis gali būti pagrindinis arba įjungiamas tik baigiant gaminti.

Nei per aukštai, nei per žemai

Pašovę kepimo indą ar skardą į orkaitės vidurį niekada nesuklysite, tačiau, jei norite greičiau apskrudinti paviršių, prieš baigdami gaminti kepsnį trumpam perkelkite aukščiau. Dabar madinga valgį ruošti lėtai – žemoje temperatūroje ir ilgai, nes manoma, kad taip bus išsaugota tinkama tekstūra, skonis ir aromatas. Taigi kepimo indą galima statyti ir žemiau, tačiau režimas turi būti toks, kad apačia stipriai nekaistų. Kai kuriuos valgius sunku paskrudinti iš apačios, todėl juos taip pat reikia statyti žemiau ir kaitinti iš apačios – taip patariama kepti picą, kad ji neapsviltų iš viršaus, o pagrindas būtų traškus.

Temperatūros skalė

Kiekvienam valgiui reikia skirtingos temperatūros, ją lemia daug veiksnių, o patiekalo receptas ir patirtis suteikia galimybę susigaudyti. „Įnoringiausi“ – tešlos kepiniai. Baltymų tešlai (pavyzdžiui, morengams) būtina žema temperatūra (100–130 ºC), mielinei ir biskvitinei – vidutinė (180 ºC), sluoksniuotai – aukšta (200–220 ºC), sausainius ir meduolius taip pat reikia kepti karštoje orkaitėje.

Gera idėja

Kaip krosnyje

Orkaitėje galima virti sriubas ar košes – jos bus puikaus skonio, panašios (kiek tai įmanoma...) į kaimiškoje krosnyje gamintą patiekalą. Sriuba verdama uždengtame puode apie 1,5 valandos iki 200 ºC temperatūroje, tada išjungus orkaitę dar paliekama troškintis, kol orkaitė pravės. Košę reikia virti šiek tiek žemesnėje temperatūroje tiek pat laiko ir dar 40 min. lėtai troškinti. Šie patiekalai pašaunami į šaltą orkaitę.

Geriausi pagalbininkai

X Žnyplės. Tai – trečioji virėjo ranka: niekas iš jų „nagų“ neišsprūsta. Geriausia rinktis ilgesnėmis rankenomis, kad būtų patogu iš orkaitės ištraukti kepsnį ar virš atviros lauko kepsninės ugnies vartyti kepamą maistą.

X Skaitmeninis termometras. Jei orkaitėje nėra įmontuoto termometro, naudinga įsigyti skaitmeninį. Jis įkaista per keletą sekundžių ir rodo temperatūrą tiek puode su vandeniu, tiek keptuvėje. O juk kartais svarbu laikytis temperatūros režimo, ypač gaminant padažus. Dar labai patogu, kai termometru galima išmatuoti orkaitėje kepamo mėsos gabalo ar troškinio temperatūrą.

X Laikmatis. Ne visada verta pasikliauti vien savo atmintimi, tad praverčia laikmatis. Net jei orkaitėje jis jau yra (ir naudojamas), labai dažnai tuo pat metu ir kitas puodas kaista ant viryklės.

Kodėl taip, o ne kitaip?

X Kodėl patiekalą dažniausiai reikia dėti į jau įkaitintą orkaitę? Todėl, kad karštis jame „užrakintų“ skystį. Išimtis yra kai kurie tešlos kepiniai, sriuba ir moliniuose puodeliuose troškinami valgiai. Šie turi įkaisti palaipsniui, kitaip nuo staigių temperatūros pokyčių indai gali sutrūkinėti.

X Kad patiekalai pernelyg neišsausėtų ir neprisviltų, į orkaitę įstatykite karščiui atsparų indą su vandeniu. Tačiau šis būdas visiškai netinka, kai džiovinate ar vytinate produktus arba kai kepate daug drėgmės turinčius vaisius ir daržoves.
X Negalima pernelyg dažnai atidarinėti orkaitės: sumažėja karštis ir pažeidžiamas būtinas temperatūrinis režimas. Ypač tokio ramybės drumstimo nepakenčia mielinė ir biskvitinė tešla.

X Nepristumkite indo iki pat galinės orkaitės sienelės – ten turi likti tarpas, kad cirkuliuotų karštas oras.

X Nors orkaitėje gaminto patiekalo skonis panašus į kepto keptuvėje, tačiau skirtumas tas, kad joje valgis apskrunda veikiamas aukštos temperatūros, o ant viryklės taip nutinka dėl to, kad sudega riebalai.

Praktiškas patarimas
Jei vis nesiseka iškepti sultingo kepsnio, pabandykite patiekalą gaminti trumpiau ir aukštesnėje temperatūroje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

„Naminiai receptai“, kurie padės išvalyti plytelių tarpus

Plytelės – atspari grindų bei sienų danga, kurią galima rasti beveik kiekvieno iš mūsų namuose. Nors ši danga turi begalę pliusų, šiame straipsnyje pakalbėsime apie vieną nemalonų jos minusą – purvo kaupimąsi plytelių tarpuose. Pristatome kelis efektyvius būdus, kaip juos išvalyti, nenaudojant cheminių preparatų.

7 netikėti krakmolo panaudojimo būdai buityje

Krakmolas šiandien yra kiek primirštas maisto priedas, kurio pakuotė paprastai laikoma sunkiai prieinamoje virtuvinės spintelės vietoje. Jo prireikia tik tuo atveju, jei yra verdami cepelinai, virtiniai ar kisielius. Tačiau šie baltos spalvos milteliai namų buityje gali pasitarnauti kur kas dažniau. Pristatome 7 netikėtus krakmolo panaudojimo būdus.

Kaip nušveisti pridegusias orkaitės groteles (2)

Kad ir kiek dažnai ar retai naudotume orkaitę, anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai grotelės apsineša pridegusių riebalų ir kitų maisto likučių sluoksniu. Jei grotelių nenušveisime, o naudosime toliau, kaskart įkaitus orkaitei jos skleis nemalonų svilėsių kvapą.

Kaip pašalinti plaukų gniutulus iš vonios nuotekų angos (1)

Vonios valymas neretai yra tikras iššūkis. Iššveisti vonią jau savaime nėra pats lengviausias darbas, o viską apsunkina nuotekų angoje susikaupę plaukai, kuriuos ištraukti nėra paprasta, bet ir palikti negalima, nes užsikimš vamzdžiai.

Negirdėti patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti šaldytuvą

Nors ne kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi virtuvėje esančiais buitiniais prietaisais, tačiau šaldytuvo dureles varstome netgi kelis kartus per dieną. Tačiau ar jo priežiūrai skiriame pakankamai dėmesio ir laiko? Dėl netinkamos higienos šaldytuve gali atsirasti ne tik nemalonus kvapas, bet ir įsiveisti pelėsis. Norėdami to išvengti ir ilgiau mėgautis mėgstamais produktais bei tvarka šaldytuve, privalote pakeisti kelis kasdienius savo įpročius.

8 sumanymai, kuo lesinti žiemoti likusius paukščius

Krintant temperatūrai nepamirškime mažųjų giesmininkų – žiemoti likusių paukščių. Nors didžiausias sparnuočių siaubas yra žemę, o kartu ir jų maisto atsargas, užklojanti sniego danga, spaudžiantis šaltukas jiems taip pat pavojingas. Dabar pats laikas kabinti lesyklėles ir globoti paukštelius. Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad, pradėję lesinti paukščius, lesyklos atsargas turite nuolat papildyti.

Smulkios kaip cukraus pudra: kaip išvalyti statybines dulkes

Namuose po remonto, net jei jis nebuvo kapitalinis, o tik išgręžtos kelios kiaurymės sienoje, gali nusėsti smulkių dulkių sluoksnis, kurių paprastai šluota neiššluosi. Paaiškinsime, kokių priemonių reikėtų imtis, kad ant grindų, sienų ir kampuose nesimatytų smulkių dalelių.

13 puikių triukų, kurie padės palaikyti tvarką namuose ir sutaupys laiko

Namų tvarkymas ir valymasis yra tie darbai, kuriems paprastai reikia daug nusiteikimo. Kartais mums prireikia visos dienos ir daugybės jėgų, kad mūsų namai atrodytų taip, kaip trokštame.

Kiaušinių lukštų nauda dirvožemiui: ar verta juos kaupti pavasariui? (1)

Kiaušinių lukštai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tiesiog kaip paprastos, biologiškai skaidžios atliekos, tačiau prieš išmetant tokias „šiukšles“ į šiukšlių dėžę, vertėtų žinoti, kad net 95 procentus kiaušinio lukšto sudaro mineralai. Juose itin gausu kalcio, taip pat yra tokių medžiagų, kaip: magnis, kalis, geležis bei fosforas. Tad ši maistinė atlieka yra itin vertinga natūrali trąša, galinti pagerinti dirvožemio kokybę.

Darau pats: nuo šiol namuose džiaugsitės gaiviu oru

Gaivus oras sukuria malonią bei komfortišką namų atmosferą. Naujuose, sandariuose namuose dažnai yra susiduriama su sunkaus oro problema, kurią galima išspręsti įsigyjant rekuperatorių. Dalinamės Iknamai tinklaraščio autoriaus mintimis apie tokią sistemą.