Kaip paprastai gaminti su šiuolaikine orkaite

Šiuolaikinės orkaitės – labai protingos, turinčios tiek įvairiausių galimybių. Bet su jomis irgi reikia išmokti sutarti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tinkamas režimas

Moderni orkaitė turi daug režimų, skirtų net sudėtingiausiems patiekalams gaminti. Vis dėlto dažniausiai naudojamas tradicinis viršaus ir apačios kaitinimas, tinkamas praktiškai viskam: jis tolygiai paskirsto karštį. Tiesa, apačia paprastai kaista vos stipriau, tad yra šiokia tokia tikimybė, kad patiekalas iškeps netolygiai, ypač, jei jo pagrindas šlapias. Šis režimas sąlyginai lėtesnis, o įjungus ventiliatorių temperatūra pakyla dar 10–15 ºC. Taigi konvekcija orkaitėje sukuria tolygų mikroklimatą, kaitinimas stipresnis, nes oras juda, ir kepinys apskrunda iš visų pusių. Toks režimas tiks patiekalams iš daug produktų arba solidaus dydžio kepsniams kepti. O apkepui, suflė, lazanijai paruošti labiausiai tiks viršutinis kaitinimas ir ventiliatoriaus funkcija, kad iškeptų gardi plutelė.

Keptuvo kaitinimo elemento skleidžiamas karštis ne taip greit išsisklaido, todėl produktai greičiau apskrunda, bet vidus iškepa lėčiau, taigi tiks smulkiau supjaustytiems produktams kepti. Keptuvo režimas tinka dešrelėms, šašlykams, kepsneliams, šonkauliukams ruošti. Jis gali būti pagrindinis arba įjungiamas tik baigiant gaminti.

Nei per aukštai, nei per žemai

Pašovę kepimo indą ar skardą į orkaitės vidurį niekada nesuklysite, tačiau, jei norite greičiau apskrudinti paviršių, prieš baigdami gaminti kepsnį trumpam perkelkite aukščiau. Dabar madinga valgį ruošti lėtai – žemoje temperatūroje ir ilgai, nes manoma, kad taip bus išsaugota tinkama tekstūra, skonis ir aromatas. Taigi kepimo indą galima statyti ir žemiau, tačiau režimas turi būti toks, kad apačia stipriai nekaistų. Kai kuriuos valgius sunku paskrudinti iš apačios, todėl juos taip pat reikia statyti žemiau ir kaitinti iš apačios – taip patariama kepti picą, kad ji neapsviltų iš viršaus, o pagrindas būtų traškus.

Temperatūros skalė

Kiekvienam valgiui reikia skirtingos temperatūros, ją lemia daug veiksnių, o patiekalo receptas ir patirtis suteikia galimybę susigaudyti. „Įnoringiausi“ – tešlos kepiniai. Baltymų tešlai (pavyzdžiui, morengams) būtina žema temperatūra (100–130 ºC), mielinei ir biskvitinei – vidutinė (180 ºC), sluoksniuotai – aukšta (200–220 ºC), sausainius ir meduolius taip pat reikia kepti karštoje orkaitėje.

Gera idėja

Kaip krosnyje

Orkaitėje galima virti sriubas ar košes – jos bus puikaus skonio, panašios (kiek tai įmanoma...) į kaimiškoje krosnyje gamintą patiekalą. Sriuba verdama uždengtame puode apie 1,5 valandos iki 200 ºC temperatūroje, tada išjungus orkaitę dar paliekama troškintis, kol orkaitė pravės. Košę reikia virti šiek tiek žemesnėje temperatūroje tiek pat laiko ir dar 40 min. lėtai troškinti. Šie patiekalai pašaunami į šaltą orkaitę.

Geriausi pagalbininkai

X Žnyplės. Tai – trečioji virėjo ranka: niekas iš jų „nagų“ neišsprūsta. Geriausia rinktis ilgesnėmis rankenomis, kad būtų patogu iš orkaitės ištraukti kepsnį ar virš atviros lauko kepsninės ugnies vartyti kepamą maistą.

X Skaitmeninis termometras. Jei orkaitėje nėra įmontuoto termometro, naudinga įsigyti skaitmeninį. Jis įkaista per keletą sekundžių ir rodo temperatūrą tiek puode su vandeniu, tiek keptuvėje. O juk kartais svarbu laikytis temperatūros režimo, ypač gaminant padažus. Dar labai patogu, kai termometru galima išmatuoti orkaitėje kepamo mėsos gabalo ar troškinio temperatūrą.

X Laikmatis. Ne visada verta pasikliauti vien savo atmintimi, tad praverčia laikmatis. Net jei orkaitėje jis jau yra (ir naudojamas), labai dažnai tuo pat metu ir kitas puodas kaista ant viryklės.

Kodėl taip, o ne kitaip?

X Kodėl patiekalą dažniausiai reikia dėti į jau įkaitintą orkaitę? Todėl, kad karštis jame „užrakintų“ skystį. Išimtis yra kai kurie tešlos kepiniai, sriuba ir moliniuose puodeliuose troškinami valgiai. Šie turi įkaisti palaipsniui, kitaip nuo staigių temperatūros pokyčių indai gali sutrūkinėti.

X Kad patiekalai pernelyg neišsausėtų ir neprisviltų, į orkaitę įstatykite karščiui atsparų indą su vandeniu. Tačiau šis būdas visiškai netinka, kai džiovinate ar vytinate produktus arba kai kepate daug drėgmės turinčius vaisius ir daržoves.
X Negalima pernelyg dažnai atidarinėti orkaitės: sumažėja karštis ir pažeidžiamas būtinas temperatūrinis režimas. Ypač tokio ramybės drumstimo nepakenčia mielinė ir biskvitinė tešla.

X Nepristumkite indo iki pat galinės orkaitės sienelės – ten turi likti tarpas, kad cirkuliuotų karštas oras.

X Nors orkaitėje gaminto patiekalo skonis panašus į kepto keptuvėje, tačiau skirtumas tas, kad joje valgis apskrunda veikiamas aukštos temperatūros, o ant viryklės taip nutinka dėl to, kad sudega riebalai.

Praktiškas patarimas
Jei vis nesiseka iškepti sultingo kepsnio, pabandykite patiekalą gaminti trumpiau ir aukštesnėje temperatūroje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

Prasideda jubiliejinė paroda RESTA: nuo galimybės susipažinti su naujausiais sprendimais iki rekordų siekimo

Jau šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasideda didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė statybų paroda RESTA. Šiemet ji surengta jau 25-tą kartą. Jubiliejinėje parodoje kiekvienas lankytojas tikrai atras sau naudingos ir praktiškos informacijos.

5 pagrindinės priežastys, kodėl namuose vyrauja netvarka

Paklauskite savęs (ir sąžiningai sau atsakykite): ar jūsų namuose šiuo metu vyrauja netvarka? Galbūt jūs nesuprantate kodėl, nes atrodo, kad reguliariai tvarkotės ir nuolat stengiatės palaikyti tvarką? Egzistuoja bendros priežastys, kodėl sunku įveikti netvarką namuose, tad pateikiame penkias pagrindines.

Koks bus namas 2021 metais?

Nors daug kam atrodo, kad 2021 metai yra gan toli, tačiau jie nenumaldomai artėja ir pats metas ruoštis pokyčiams, kuriuos jie atneš. Naujai statomi namai po 2021 m. sausio 1 d. turės atitikti A++ klasę – kitaip tariant sąnaudas sumažinti iki itin mažų arba net nulinių.

9 įpročiai, kurie padės palaikyti nuolatinę tvarką namuose

Tvarkyti namus sunku, užtat susitvarkius palaikyti tvarką – lengva.

Profesionalų patarimai, kaip pavasarį susitvarkyti namus

Pagaliau ir į mūsų platumas atėjus pavasariui, kyla natūralus noras iš pagrindų susitvarkyti namus. Per žiemą namuose ne tik nugulė sluoksnis dulkių ir užaugo krūvos nereikalingų daiktų, bet ir atsirado papildomų nešvarumų, pavyzdžiui, ant grindų.

Kilimų ir grindų generalinis valymas: keli sumanūs patarimai

Generalinį grindų ir minkštų grindų dangų ar kilimų valymą reikia atlikti bent kartą per metus. Derėtų atminti, kad neužtenka vien išsiurbti kilimų dulkių siurbliu – reikia išvalyti ir po jais.

10 paviršių, kuriuos vis pamirštame nuvalyti

Pakankamai mėgiamas yra generalinis namų valymas, kai valomi stipriai apleisti bei apsinešę, ilgą laiką užmiršti paviršiai. Dažniausiai, tai vyksta dukart metuose.

Langų valymas: būdai, apie kuriuos anksčiau negirdėjote (2)

Specialistai pataria atsispirti pagundai valyti langus ir stiklinius terasų fasadus pačiomis pirmomis saulėtomis pavasario dienomis.

Itin paprasta gudrybė, kaip nesukeliant dulkių debesies sušluoti nešvarumus į semtuvėlį

Kruopščiai iššlavėme visą patalpą, teliko visus nešvarumus sušluoti į semtuvėlį ir išmesti, tačiau tai darant didžioji dalis nešvarumų pakyla į orą, o gal pakilo dar šluojant. Kodėl niekas nesukūrė priemonės ar būdo, kaip sušluotų dulkių nepaleisti vėjais?

Po kojomis – dėmesį prikaustančios grindys

Grindys užima didžiausią erdvę namuose. Norint, kad jos atskleistų visą savo potencialą, svarbu pasirinkti tokias, kurios puikiai derėtų su jūsų namų ir jūsų charakteriu. Gali skirtis grindų spalva, formatas ar netgi paviršius. Nesate tikri, ką rinktis? Džiaugiamės galėdami pagelbėti. Netgi jei norite tik trumpam pasvajoti, paklosime mūsų gražiausias grindis jums po kojomis.