Kaip įrengti ekologiškus namus?
Danguolė Kiškienė, „Mano namai“, www.moteris.lt /
Nuotrauka: Žurnalas "Mano namai"
2013 m. balandžio 06 d. 11:00

Kaip įrengti ekologiškus namus?

Sprendimai, kas interjere ir eksterjere yra gražu ir skoninga, kas sukuria tinkamą nuotaiką, visuomet tiesiogiai siejami su estetika. „Žaliasis“ dizainas visų pirma yra etiškas. Jo kūrimas pagrįstas tuo, kas yra gerai ir blogai žmogaus sveikatai, aplinkai ir tausojamiems gamtos ištekliams. Žinoma, mados vėjai taip pat turi įtakos, tačiau jie – ne svarbiausias dalykas.

Kas svarbiau?

Raktiniai žodžiai, apibūdinantys „žaliąjį“ būstą, nėra „stilingas“, „šiuolaikiškas“, „įspūdingas“. Vietoj jų vartojami epitetai „perdirbtas“, „nekenksmingas“, „tausojantis aplinką“, „natūralus“. „Žaliajame“ interjere visų pirma siekiama ne estetinių tikslų, t. y. išryškinti modernaus ar klasikinio, minimalistinio ar rytietiško stiliaus vientisumą, drąsiomis spalvomis sukurti išskirtinę nuotaiką...

Čia daug svarbiau, kaip tausoti energiją, taupyti vandenį, naudoti gamtai nekenksmingas medžiagas. Nors vaizdžiai būtų galima sakyti, kad eko(logiškumas) ir deko(ratyvumas) – ne broliai dvyniai, o tik tolimesni antros eilės pusbroliai, tačiau bendros kalbos jie ieško, o ten, kur randa, interjeras tampa jaukus, skoningai ir atsakingai įrengtas. Kad jų dialogas svarbus, įrodo net ir šiemetinė Milano dizaino savaitė, kurioje vyko ekologijai ir dizainui skirtas konkursas „Eco-creative“ – idėjomis dalysis kūrėjai, naudojantys perdirbtas medžiagas ar prikeliantys naujam gyvenimui senus daiktus ir taip prisidedantys prie aplinkos išsaugojimo. Idėjų, kaip namus padaryti ekologiškesnius ir drauge išsaugojusius estetinį išskirtinumą, siūlome ir mes.

Per visą ilgą gyvenimą...

Gamtai nekenksmingi namai tie, kuriuose vyrauja natūralios medžiagos: akmens plytelės ir medžio masyvo baldai, molio tinkas ir kamštinė sienų danga, augalinio pluošto kilimai ir popieriniai tapetai, keraminiai indai ir medvilnės staltiesės... Beje, vien tik natūrali jų prigimtis nereiškia, kad medžiagos ekologiškos. Jų ekologiškumas nustatomas įvertinus poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą – nuo pat žaliavų išgavimo, gamybos, transportavimo iki naudojimo bei šalinimo. Taigi net, tarkim, mediniai daiktai nebūtinai nekenkia gamtai – viena vertus, jie gali būti pagaminti iš nykstančių atogrąžų miškų medienos, kita vertus, jiems dažyti, impregnuoti gali būti naudojamos aplinkai kenksmingos medžiagos. Painiavos išvengti čia padeda produktų ekologiškumą įrodantis ženklinimas; apie jį informacijos galima rasti daugelyje interneto svetainių (kad ir www.savas.lt).

Nors svarbiausias dalykas, renkantis daiktus „žaliajam“ interjerui, yra tai, iš ko jie pagaminti, nė kiek ne mažiau turėtų rūpėti, kiek laiko jie tarnaus. Taigi metas prisiminti kokybę. Bet ne vien ją, o ir estetinį daiktų žavesį – šis taip pat prisideda prie jų ilgaamžiškumo, nes gražus daiktas nepabosta, jo nesinori išmesti...

Išsaugota, restauruota ir prasmingai naudojama senovinė prosenelės skrynia atskleidžia ne tik pagarbą praeičiai, bet ir rūpestį dėl ateities

Interjero, kuriame puoselėjamos ekologiško gyvenimo būdo idėjos, nereikėtų tapatinti su kaimiškuoju stiliumi, šiam būdingais raižiniais, nėriniais, kitais dekoratyviais elementais, gerokai nutolusiais nuo mūsų dienų. „Žaliajam“ interjerui būdingas šiuolaikiškumas, minimalizmas, paprastumas ir funkcionalumas, tad jis nebūtinai primena kaimo trobą. Greičiau yra atvirkščiai – „žaliosios“ idėjos populiaresnės miesto būstuose, ten mes labiausiai pasiilgstame gamtos ir siekiame prie jos priartėti bei ją saugoti. Beje, įgyvendinant ekologiško interjero koncepciją daug nusipelnė skandinavų dizaineriai, pasaulį užkrėtę susižavėjimu skandinaviškuoju minimalizmu. Jis įgyvendinamas naudojant natūralias medžiagas ir siekiant neapsikrauti daugybe daiktų.

Nors žolės spalva ar augaliniai motyvai – tikrai ne svarbiausi aplinkai nekenksmingo interjero požymiai, vis dėlto jame paprastai vyrauja švelnūs pasteliniai smėlio, žolės, vandens, akmens, medžio, žemės atspalviai, atspindintys harmoniją su gamta ir siekį ją išsaugoti.

Ne tik naujas yra vertingas

Nors kuriant „žaliąjį“ interjerą kaimiškojo stiliaus nuopelnai ir nelabai įspūdingi, vis dėlto jų nuvertinti nereikėtų. Jau vien todėl, kad saugodami tai, kas sukurta prieš daug dešimtmečių ar net šimtmečių, mes neskubame šluoti parduotuvių lentynų ir vartoti naujų bei greičiau susidėvinčių daiktų. Senus baldus galima sėkmingai pritaikyti atnaujintuose namuose, užuot išmetus juos į sąvartyną. Bėgančio laiko paženklinti daiktai dažnai atrodo stilingiau ir originaliau nei nauji. Tereikia pasitelkti vaizduotę ir dažniau lankytis antikvariatuose ar vadinamuosiuose blusų turguose. Interjero dekoro aksesuarai neišvengiamai keičiami gerokai dažniau nei baldai ar būsto apdaila. Jau vien todėl jie turėtų būti nekenksmingi aplinkai ir kuo ilgiau tarnauti. Kai kyla noras atnaujinti namus, vazomis gali tapti vitražiniais dažais dekoruoti stikliniai buteliai, vazonais – skardinės nuo maisto produktų, lentynomis – nebenaudojamos kopėtėlės, daiktadėžėmis – dekoratyviu dovanų popieriumi apklijuotos batų dėžutės. Ir taip toliau...

Pasak specialistų, pagrindinis namuose mus supančių daiktų, apdailos medžiagų poveikis aplinkai vyksta ne juos naudojant, o pašalinus atliekas. Kitaip sakant, kuo mažiau visokių nereikalingų rakandų išmesime, tuo „draugiškesni“ aplinkai tapsime. Reikia pripažinti, ir tai reikalauja pastangų. Paprasčiau džiaugtis nauja kėde ar šviestuvu, vazonu ar veidrodžiu, o norint prikelti antram gyvenimui jau pabodusius ir patriušusius dažniausiai tenka skirti daug laiko (ir, tiesą sakant, pinigų): užsiimti darbais, kurių nelabai išmanome, ieškoti meistrų ir t. t. Beje, ne visada aišku, ar išeis būtent taip, kaip tikėjomės. Visko pasitaiko, tačiau aišku viena: naujam gyvenimui prikelti daiktai yra unikalūs!

 

Žalumynai „žaliajame“ interjere

Nors į žemės atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekio tiesiogiai paveikti mes negalime, namuose jo grynumu rūpintis padeda augalai. Kitas svarbus dalykas – kambarinės gėlės interjerui suteikia natūralumo, neleidžia mums pasijusti įkalintiems negyvų daiktų pasaulyje, be to, galime stebėti nuolat kintantį gamtos pasaulį. Labiau priartėti prie gamtos padėtų ne keli pavieniai vazonėliai, o kad ir visai nedidukas žiemos sodas – gėlės įkurdinamos vienoje kambario zonoje (beje, kuo daugiau kambarinių augalų auga vienoje vietoje, tuo geriau jie jaučiasi). Tik juos rinkdamiesi įsitikinkime, ar sugebėsime tinkamai pasirūpinti, arba auginkime reikalaujančius mažai priežiūros.

Harmoningas derinys

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tvarkant namo aplinką nenusižengti ekologiškumo principams labai lengva. Iš tiesų gamta čia turi tvirtesnes pozicijas nei už uždarų namo durų, tačiau norom ar nenorom mes kėsinamės į jos laisvę... Bet tai visai nebūtina – atskleisdami gamtoje vyraujančias natūralias linijas, naudodami aplinkai nekenksmingas medžiagas ir puoselėdami augalus galime sukurti labai jaukią aplinką.

Atnaujinti sklypo dekorą įmanoma panaudojus funkcionalius elementus – ūkinį pastatą ar jau atitarnavusius įrankius. Jie prisikels naujam gyvenimui kaip išraiškingos dekoracijos. Čia nesunkiai ras vietą ir nereikalingos lentos, dėžės ar dailylenčių liekanos, kurių atsiranda kiekvienuose namuose.

Sodas neįsivaizduojamas be natūralios medienos. Ją galima panaudoti labai įvairiai: tai ir išraiškingos formos lentos, atsainiai apdoroti, su žievės liekanomis rąstai, keistos šakos ar kelmai. Visa tai ne tik suteikia aplinkai dekoratyvumo, bet ir funkcinės naudos: pavyzdžiui, įspūdingos formos šakos virs vijoklinių augalų atramomis.

Natūraliam sodui ypatingo žavesio suteikia ir pakeltos lysvės, įrėmintos supintomis vytelėmis, – taip darželis įgauna aiškią struktūrą, o lysvės primena „krepšius“, į kuriuos susodinti augalai. Čia galima pasodinti raktažolių, pelargonijų ar alūnių, kvapnių prieskoninių žolių.

Smulkiais akmenukais grįsti takeliai sušvelnina ir sujungia struktūrinius sodo elementus ir linijas. Jei tarp jų palikti platesni tarpeliai, ten tarsi netyčia gali prasikalti dekoratyvios žolės, šliaužiantys augalai, nedideli žydinčių gėlių kereliai.

Meniška netvarka – natūraliausia

Ekologiškais principais remiantis įrengtas sklypas turi teikti poilsį ne tik žmonėms, bet ir gamtai bei augalams. Taigi neverta svajoti apie tobulai nudailintą veją, o verčiau pasiduoti gamtos žavesiui tarp laisvai ir natūraliai kerojančių augalų (geriausia neįnoringų). Paprasčiausia auginti puošnius ir įspūdingai atrodančius varpinius augalus – jie sukuria meniškos netvarkos įspūdį. Ji žaismingai pabrėžia kraštovaizdžio paprastumą ir natūralumą. Neįsprauskite gėlių į griežtus rėmus: banguojančios gėlynų ar takelių linijos sustiprina laisvės pojūtį ir suteikia dinamiškumo. Juk tai, ką sukuria gamta, retai kada būna nepriekaištingai taisyklingų formų – šen bei ten pastebimi nelygumai, susiliejusios skirtingos faktūros ir kontūrai. Tokios detalės padeda sukurti natūralumo įspūdį, tad jomis ir reikėtų pasinaudoti.

Sodo baldams ar eksterjero elementams visai nereikalingos ryškios spalvos: kad jų netrūktų, pasirūpina augalai – papuošia aplinką savo margaspalve lapija. Netgi nuo pašalinių žvilgsnių gali saugoti ne aukšta tvora, o augalų gyvatvorė – ne tik išraiškinga, bet ir besikeičianti priklausomai nuo metų laikų.

Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Grindjuostės – savotiška interjero detalė. Nedažnas svečias, užsukęs į svečius pagirs ar apskritai pastebės kambaryje esančias tvarkingai įrengtas grindjuostes, tačiau jei jų nesudėtumėte, klausimo, smalsaus klausimo, kur jūsų grindjuostės, sulauktumėte gana greitai. Grindjuostės skirtos užpildyti tarpą, atsiradusį tarp grindų ir sienos, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jos tinka interjerui. Kokių rūšių būna grindjuostės ir kaip jas pritaikyti prie grindų, paklausėme specialistų.
Prieš šventes daugelis skiria nemažai dėmesio namų puošmenoms ir kalėdinės dvasios kūrimui. Prekybos centruose pasiūla – didžiulė, tik spėk išsirinkti. Deja, ne visos parduotuvių siūlomos kalėdinės dekoracijos yra „draugiškos aplinkai“, o kartais kenkia sveikatai.
Namų ir butų rinkoje veiksmas vyksta be perstojo visais metų laikais. Jei atėjo laikas parduoti turimą būstą, savaime suprantama, šiek tiek neramu, kad nenusistatytume per mažos kainos, kadangi sumos čia – didelės. Tačiau du tikslai – parduoti ir parduoti už norimą kainą, ne visada sutampa. Kartais būstai skelbimų tinklapiuose „kabo“ apie pora metų, taip ir nesurasdami pirkėjo. Dažniausia to priežastis – neadekvati turto kaina. Kaip ją priartinti prie realybės ir sėkmingai parduoti savo būstą, paklausėme nekilnojamojo turto ekspertų.
Durys yra savarankiškas interjero elementas, todėl reikia atidžiai apgalvoti tiek jų konstrukciją, tiek dizainą. Kuo skiriasi stumdomosios, suveriamosios, atidaromosios drabužinės durys? Kodėl vienu ar kitu atveju tinkamiausios tik kažkurios iš jų?
Gyvenamosios erdvės, naudojant modulinius namus, nebėra naujiena: Danijoje moduliniai pastatai pritaikomi gyvenimui, poilsiui ir darbui. Lietuvoje – sodyboms, vasarnamiams ar pirtims. Atrodo neprasta alternatyva, sutaupanti laiką, pinigus, nervus? Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Reportaže pateikiamos dvi medalio pusės.
Anksčiau norėdami pasislėpti patalpą nuo pašalinių akių ar įleisti saulės į namus, langus dengiančius audinius traukdavome į šonus. Dabar, tarsi nepastebimai, daugelyje namų jie traukiami į viršų ir į apačią. Kalbame, žinoma, apie roletus, dalyje namų ir butų pakeitusių tradicines užuolaidas. Ką reikėtų žinoti renkantis tokį sprendimą, paklausėme roletais prekiaujančių įmonių specialistų.
Buitinės technikos eskpertai pažymi, kad į baldus įmontuojama technika yra gamintojų prioritetas – joje naudojami naujausi ir pažangiausi sprendimai, kurie kartais aplenkia stacionarią techniką. Be to, svarbus ir estetinis poveikis. Ne išimtis ir viryklės – šiuolaikinėje virtuvėje įmontuojama maisto gaminimui skirta technika užima svarbią vietą. Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmontuojamas orkaites ir kaitlentes, paklausėme baldų gamintojų bei buitinės technikos ekspertų.
Pradėjus šalti orams, aktualesnė tampa graužikų problema. Pelės ir žiurkės ieškodamos maisto ir šilumos, pradeda atrasti kelius į mūsų namus, o jų daroma žala mūsų, savaime suprantama, nedžiugina. Kaip neįsileisti graužikų į namus bei kaip kovoti su šiais kenkėjais, patarimais dalijasi kenkėjų naikinimo ekspertai.
„Pramuši ledą, randi sidabrą, pramuši sidabrą randi auksą“ - šios neįmantrios mįslės atsakymas yra, žinoma, kiaušinis. Ką daryti su „sidabriniu“ baltymu ir "auksiniu" tryniu mes puikiai žinome. Tačiau ar žinojote, kad naudingas gali būti ir kiaušinio lukštas - tas pats, kurį dažniausiai išmetame? Pateikiame jums 10 būdų kaip juos panaudoti buityje.
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) prieš dvejus metus pakvietus pasinaudoti parama asbestiniams stogams keisti kaimuose ir miesteliuose, skeptikai abejojo, ar kaimiškųjų vietovių gyventojai ryšis biurokratiniams žygiams ir ar jos dydis išties motyvuoja. Šiandien jau aišku: daugiau kaip 12 tūkst. kaimiškųjų vietovių gyventojų pasinaudojo galimybe atsikratyti pavojingos asbesto kaimynystės.
Teritorijos planavimas, žemės sklypo paskirtis, jam taikomi apribojimai ar galimybė atsivesti komunikacijas – tai tik dalis dalykų, į kuriuos vertėtų atsižvelgti norint įsigyti sklypą. Kad nusipirktas žemės plotas galėtų būti tinkamai naudojamas ir nepateiktų nemalonių staigmenų, prieš jį perkant reikėtų nemažai sužinoti.
Nuo šio rugsėjo visose Europos Sąjungos šalyse įsigalioja naujas privalomas dulkių siurblių žymėjimas, nurodantis energijos klasę ir kitas šiai prietaisų kategorijai svarbias ypatybes. Apie tai, kas konkrečiai pasikeis ir kaip tai atsilieps vartotojams bei rinkai, kalbamės su vienų buitinės technikos gamintojų atstovu Laurynu Skruibiu.
Kad ir kaip stengtumėmės išlikti romantiški, artėjantis ruduo atneša ne tik krintančius lapus bei raudonšonius obuolius, tačiau taip pat yra ir šildymo sezono pradžia. Jeigu per vasarą savo namuose norėjote pakeisti radiatorius, tačiau to nepadarėte iki šios dienos, turėtumėte arba suskubti, arba šiuos planus atidėti kitų metų pavasariui – laiko liko labai nedaug. Vis dėlto suspėti įmanoma.
Žaibai – dažnas reiškinys Lietuvoje. Tačiau danguje išsiraizgiusį žybsnį dažnai lydi ne tik trenksmas ar elektromagnetinis spinduliavimas, bet ir didžiuliai nuostoliai namų ūkiams.