Kaip įrengti ekologiškus namus?
Danguolė Kiškienė, „Mano namai“, www.moteris.lt /
Nuotrauka: Žurnalas "Mano namai"
2013 m. balandžio 06 d. 11:00

Kaip įrengti ekologiškus namus?

Sprendimai, kas interjere ir eksterjere yra gražu ir skoninga, kas sukuria tinkamą nuotaiką, visuomet tiesiogiai siejami su estetika. „Žaliasis“ dizainas visų pirma yra etiškas. Jo kūrimas pagrįstas tuo, kas yra gerai ir blogai žmogaus sveikatai, aplinkai ir tausojamiems gamtos ištekliams. Žinoma, mados vėjai taip pat turi įtakos, tačiau jie – ne svarbiausias dalykas.

Kas svarbiau?

Raktiniai žodžiai, apibūdinantys „žaliąjį“ būstą, nėra „stilingas“, „šiuolaikiškas“, „įspūdingas“. Vietoj jų vartojami epitetai „perdirbtas“, „nekenksmingas“, „tausojantis aplinką“, „natūralus“. „Žaliajame“ interjere visų pirma siekiama ne estetinių tikslų, t. y. išryškinti modernaus ar klasikinio, minimalistinio ar rytietiško stiliaus vientisumą, drąsiomis spalvomis sukurti išskirtinę nuotaiką...

Čia daug svarbiau, kaip tausoti energiją, taupyti vandenį, naudoti gamtai nekenksmingas medžiagas. Nors vaizdžiai būtų galima sakyti, kad eko(logiškumas) ir deko(ratyvumas) – ne broliai dvyniai, o tik tolimesni antros eilės pusbroliai, tačiau bendros kalbos jie ieško, o ten, kur randa, interjeras tampa jaukus, skoningai ir atsakingai įrengtas. Kad jų dialogas svarbus, įrodo net ir šiemetinė Milano dizaino savaitė, kurioje vyko ekologijai ir dizainui skirtas konkursas „Eco-creative“ – idėjomis dalysis kūrėjai, naudojantys perdirbtas medžiagas ar prikeliantys naujam gyvenimui senus daiktus ir taip prisidedantys prie aplinkos išsaugojimo. Idėjų, kaip namus padaryti ekologiškesnius ir drauge išsaugojusius estetinį išskirtinumą, siūlome ir mes.

Per visą ilgą gyvenimą...

Gamtai nekenksmingi namai tie, kuriuose vyrauja natūralios medžiagos: akmens plytelės ir medžio masyvo baldai, molio tinkas ir kamštinė sienų danga, augalinio pluošto kilimai ir popieriniai tapetai, keraminiai indai ir medvilnės staltiesės... Beje, vien tik natūrali jų prigimtis nereiškia, kad medžiagos ekologiškos. Jų ekologiškumas nustatomas įvertinus poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą – nuo pat žaliavų išgavimo, gamybos, transportavimo iki naudojimo bei šalinimo. Taigi net, tarkim, mediniai daiktai nebūtinai nekenkia gamtai – viena vertus, jie gali būti pagaminti iš nykstančių atogrąžų miškų medienos, kita vertus, jiems dažyti, impregnuoti gali būti naudojamos aplinkai kenksmingos medžiagos. Painiavos išvengti čia padeda produktų ekologiškumą įrodantis ženklinimas; apie jį informacijos galima rasti daugelyje interneto svetainių (kad ir www.savas.lt).

Nors svarbiausias dalykas, renkantis daiktus „žaliajam“ interjerui, yra tai, iš ko jie pagaminti, nė kiek ne mažiau turėtų rūpėti, kiek laiko jie tarnaus. Taigi metas prisiminti kokybę. Bet ne vien ją, o ir estetinį daiktų žavesį – šis taip pat prisideda prie jų ilgaamžiškumo, nes gražus daiktas nepabosta, jo nesinori išmesti...

Išsaugota, restauruota ir prasmingai naudojama senovinė prosenelės skrynia atskleidžia ne tik pagarbą praeičiai, bet ir rūpestį dėl ateities

Interjero, kuriame puoselėjamos ekologiško gyvenimo būdo idėjos, nereikėtų tapatinti su kaimiškuoju stiliumi, šiam būdingais raižiniais, nėriniais, kitais dekoratyviais elementais, gerokai nutolusiais nuo mūsų dienų. „Žaliajam“ interjerui būdingas šiuolaikiškumas, minimalizmas, paprastumas ir funkcionalumas, tad jis nebūtinai primena kaimo trobą. Greičiau yra atvirkščiai – „žaliosios“ idėjos populiaresnės miesto būstuose, ten mes labiausiai pasiilgstame gamtos ir siekiame prie jos priartėti bei ją saugoti. Beje, įgyvendinant ekologiško interjero koncepciją daug nusipelnė skandinavų dizaineriai, pasaulį užkrėtę susižavėjimu skandinaviškuoju minimalizmu. Jis įgyvendinamas naudojant natūralias medžiagas ir siekiant neapsikrauti daugybe daiktų.

Nors žolės spalva ar augaliniai motyvai – tikrai ne svarbiausi aplinkai nekenksmingo interjero požymiai, vis dėlto jame paprastai vyrauja švelnūs pasteliniai smėlio, žolės, vandens, akmens, medžio, žemės atspalviai, atspindintys harmoniją su gamta ir siekį ją išsaugoti.

Ne tik naujas yra vertingas

Nors kuriant „žaliąjį“ interjerą kaimiškojo stiliaus nuopelnai ir nelabai įspūdingi, vis dėlto jų nuvertinti nereikėtų. Jau vien todėl, kad saugodami tai, kas sukurta prieš daug dešimtmečių ar net šimtmečių, mes neskubame šluoti parduotuvių lentynų ir vartoti naujų bei greičiau susidėvinčių daiktų. Senus baldus galima sėkmingai pritaikyti atnaujintuose namuose, užuot išmetus juos į sąvartyną. Bėgančio laiko paženklinti daiktai dažnai atrodo stilingiau ir originaliau nei nauji. Tereikia pasitelkti vaizduotę ir dažniau lankytis antikvariatuose ar vadinamuosiuose blusų turguose. Interjero dekoro aksesuarai neišvengiamai keičiami gerokai dažniau nei baldai ar būsto apdaila. Jau vien todėl jie turėtų būti nekenksmingi aplinkai ir kuo ilgiau tarnauti. Kai kyla noras atnaujinti namus, vazomis gali tapti vitražiniais dažais dekoruoti stikliniai buteliai, vazonais – skardinės nuo maisto produktų, lentynomis – nebenaudojamos kopėtėlės, daiktadėžėmis – dekoratyviu dovanų popieriumi apklijuotos batų dėžutės. Ir taip toliau...

Pasak specialistų, pagrindinis namuose mus supančių daiktų, apdailos medžiagų poveikis aplinkai vyksta ne juos naudojant, o pašalinus atliekas. Kitaip sakant, kuo mažiau visokių nereikalingų rakandų išmesime, tuo „draugiškesni“ aplinkai tapsime. Reikia pripažinti, ir tai reikalauja pastangų. Paprasčiau džiaugtis nauja kėde ar šviestuvu, vazonu ar veidrodžiu, o norint prikelti antram gyvenimui jau pabodusius ir patriušusius dažniausiai tenka skirti daug laiko (ir, tiesą sakant, pinigų): užsiimti darbais, kurių nelabai išmanome, ieškoti meistrų ir t. t. Beje, ne visada aišku, ar išeis būtent taip, kaip tikėjomės. Visko pasitaiko, tačiau aišku viena: naujam gyvenimui prikelti daiktai yra unikalūs!

 

Žalumynai „žaliajame“ interjere

Nors į žemės atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekio tiesiogiai paveikti mes negalime, namuose jo grynumu rūpintis padeda augalai. Kitas svarbus dalykas – kambarinės gėlės interjerui suteikia natūralumo, neleidžia mums pasijusti įkalintiems negyvų daiktų pasaulyje, be to, galime stebėti nuolat kintantį gamtos pasaulį. Labiau priartėti prie gamtos padėtų ne keli pavieniai vazonėliai, o kad ir visai nedidukas žiemos sodas – gėlės įkurdinamos vienoje kambario zonoje (beje, kuo daugiau kambarinių augalų auga vienoje vietoje, tuo geriau jie jaučiasi). Tik juos rinkdamiesi įsitikinkime, ar sugebėsime tinkamai pasirūpinti, arba auginkime reikalaujančius mažai priežiūros.

Harmoningas derinys

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tvarkant namo aplinką nenusižengti ekologiškumo principams labai lengva. Iš tiesų gamta čia turi tvirtesnes pozicijas nei už uždarų namo durų, tačiau norom ar nenorom mes kėsinamės į jos laisvę... Bet tai visai nebūtina – atskleisdami gamtoje vyraujančias natūralias linijas, naudodami aplinkai nekenksmingas medžiagas ir puoselėdami augalus galime sukurti labai jaukią aplinką.

Atnaujinti sklypo dekorą įmanoma panaudojus funkcionalius elementus – ūkinį pastatą ar jau atitarnavusius įrankius. Jie prisikels naujam gyvenimui kaip išraiškingos dekoracijos. Čia nesunkiai ras vietą ir nereikalingos lentos, dėžės ar dailylenčių liekanos, kurių atsiranda kiekvienuose namuose.

Sodas neįsivaizduojamas be natūralios medienos. Ją galima panaudoti labai įvairiai: tai ir išraiškingos formos lentos, atsainiai apdoroti, su žievės liekanomis rąstai, keistos šakos ar kelmai. Visa tai ne tik suteikia aplinkai dekoratyvumo, bet ir funkcinės naudos: pavyzdžiui, įspūdingos formos šakos virs vijoklinių augalų atramomis.

Natūraliam sodui ypatingo žavesio suteikia ir pakeltos lysvės, įrėmintos supintomis vytelėmis, – taip darželis įgauna aiškią struktūrą, o lysvės primena „krepšius“, į kuriuos susodinti augalai. Čia galima pasodinti raktažolių, pelargonijų ar alūnių, kvapnių prieskoninių žolių.

Smulkiais akmenukais grįsti takeliai sušvelnina ir sujungia struktūrinius sodo elementus ir linijas. Jei tarp jų palikti platesni tarpeliai, ten tarsi netyčia gali prasikalti dekoratyvios žolės, šliaužiantys augalai, nedideli žydinčių gėlių kereliai.

Meniška netvarka – natūraliausia

Ekologiškais principais remiantis įrengtas sklypas turi teikti poilsį ne tik žmonėms, bet ir gamtai bei augalams. Taigi neverta svajoti apie tobulai nudailintą veją, o verčiau pasiduoti gamtos žavesiui tarp laisvai ir natūraliai kerojančių augalų (geriausia neįnoringų). Paprasčiausia auginti puošnius ir įspūdingai atrodančius varpinius augalus – jie sukuria meniškos netvarkos įspūdį. Ji žaismingai pabrėžia kraštovaizdžio paprastumą ir natūralumą. Neįsprauskite gėlių į griežtus rėmus: banguojančios gėlynų ar takelių linijos sustiprina laisvės pojūtį ir suteikia dinamiškumo. Juk tai, ką sukuria gamta, retai kada būna nepriekaištingai taisyklingų formų – šen bei ten pastebimi nelygumai, susiliejusios skirtingos faktūros ir kontūrai. Tokios detalės padeda sukurti natūralumo įspūdį, tad jomis ir reikėtų pasinaudoti.

Sodo baldams ar eksterjero elementams visai nereikalingos ryškios spalvos: kad jų netrūktų, pasirūpina augalai – papuošia aplinką savo margaspalve lapija. Netgi nuo pašalinių žvilgsnių gali saugoti ne aukšta tvora, o augalų gyvatvorė – ne tik išraiškinga, bet ir besikeičianti priklausomai nuo metų laikų.

Registruoti (0) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Virtuvės „šefų šefu“ tituluojamas Anthony Bourdain tvirtina, jog užtenka vieno gero peilio, rusų kulinarijos meistras Viljamas Pochliobkinas mano, kad būtų neblogai turėti... dvylika. Jei dėl tokio nesudėtingo dalyko, kaip peilių skaičius, kyla tiek neaiškumų, kiek dar jų atsiras svarstant, kokį peilį rinktis: plieninį ar keraminį, europietišką ar japonišką... Kad susigaudytume jų įvairovėje, patarimo kreipėmės į Peilininkų asociacijos pirmininką Vladą Naus.
Jei įėję į vonios kambarį vis susimąstote, ar tik neatėjo laikas kapitaliniam remontui, visų pirma apsvarstykite, ar neužtektų restauruoti vonios. Dažniausiai būtent sena, aprūdijusi, nutrupėjusiais dažais vonia gadina visą vonios kambario vaizdą. Tačiau šį trūkumą įmanoma lengvai ištaisyti.
Dauguma žmonių planuojančių statyti namą užduoda sau tą patį klausimą: koks jis bus? Į šį klausimą padeda atsakyti būsimo namo projektas, bet ar jis atspindės jūsų vizijas, lūkesčius, norus? Ar pavyks projektuotojų, o vėliau ir statybininkų pagalba įgyvendinti savo svajonę? Šiame straipsnyje pateiksime keletą patarimų, kaip jūs galite išvengti kliūčių statybos procese ir priartėti prie norimo rezultato.
Viena iš smulkių detalių, kurią pastebėtumėte užsukę į dažną naujos statybos namą – čia nėra radiatorių. Šilumą namui teikia karštas vanduo, cirkuliuojantis po grindimis. Tai leidžia sutaupyti erdvės, nereikia jaudintis dėl to, jog koks nors objektas užstos jums šilumą, taip pat grindinis šildymas yra sąlyga įsirengiant plokštuminius pamatus. Kita vertus, įsirengus tokią sistemą, šlapiems drabužiams džiovinti greičiausiai teks pirkti pastatomą skalbinių džiovyklą. Kas aktualu įsirengiant tokį šildymo būdą, kiek kainuoja toks šildymas ir į kitus aktualius klausimus atsako ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Atnaujinant šį, vieną matomiausių virtuvės akcentų, vieni turi daugiau laisvės nei kiti. Retų, bet solidžių medžio masyvo baldų savininkai gali priimti įvairiausius sprendimus, tuo tarpu, jeigu jūsų baldai pagaminti iš medžio drožlių plokštės, variantų yra kur kas mažiau. Pašnekovų pasiteiravome, kaip reikėtų teisingai atnaujinti medinius baldus, ir ką jie galėtų pasiūlyti standartiniams, laminuotiems virtuvės baldams.
Nors visi žinome, kad reguliarus valymas ir dezinfekavimas mažina mikrobų plitimą ir įvairių ligų riziką, esame linkę sutelkti savo dėmesį ir energiją į konkrečias zonas: klozetus, kriaukles, stalviršius ir grindis. Tačiau kiekvienuose namuose galima rasti vietų, kurios yra purvinesnės net už jūsų klozeto dangtį. Štai vienuolika vietų jūsų namuose, kurias privalote išvalyti jau šiandien.
Kalėdos ir Naujieji metai – jaukumo kupinos šventės, kai daugybė mūsų keliauja lankydami giminaičius ar vykdami atostogauti, net nesusimąstydami apie namuose paliktus maisto likučius. Užmirštas maistas šventes dažniausiai pabaigia nelaukta „dovana“ – namus užpuolusiais kenkėjais.
Toks klausimas vargu ar kildavo mūsų močiutėms, tuo labiau prosenelėms. Senesniais laikais keptuvės buvo paprastos ir elementarios, o pasirinkimas taip pat paprastas – keptuvė yra arba jos nėra. Dabar nuėję į parduotuvę ir konsultantui pasakę, jog ieškote keptuvės, sulauktumėte klausimų, kokio dydžio jūsų šeima, ką labiausiai mėgstate gaminti, kiek pinigų galite skirti keptuvei, pagaliau ir kokį maistą dažniausiai gaminate. Šie klausimai užduodami ne todėl, kad pardavėjas nuobodžiauja – tiesiog keptuvių pasirinkimo kriterijai labai išsiplėtė. To nereikėtų išsigąsti – tinkamai pasirinkę keptuvę, ja džiaugtis galėsite labai ilgai. Ką reikia žinoti apie keptuves, paklausėme virtuvės reikmenimis prekiaujančių įmonių.
Apelsinų ir apskritai visų citrusinių vaisių žievelės, tiek džiovintos, tiek nedžiovintos, įvairiai naudojamos visur – pradedant virtuve, baigiant sodu. Jūsų dėmesiui – 19 būdų, kur galima naudoti apelsinų žieveles.
Būstas, ko gero, yra didžiausias šeimos pirkinys. O būsto paskola – dažnai didžiausias šeimos finansinis įsipareigojimas. Nuosavas būstas padeda užtikrinti šeimos finansinį saugumą, tačiau, pasirinkus netinkamą laiką, būstą arba netinkamas būsto paskolos sąlygas, finansinis saugumas gali ir sumažėti. Taigi kada tinkamas laikas pirkti būstą už skolintas lėšas užuot nuomojus?
Kam neteko atsidurti situacijoje, kai skubant į dalykinį susitikimą išsitrauki vienintelius švarius, bet nelygintus marškinius, tačiau įjungus lygintuvą paaiškėja, kad namie dingo elektra. Pasirodo, išradingi žmonės jau seniai sugalvojo šios problemos sprendimą.
Beveik pusė lietuvių būsto remonto darbus stengiasi atlikti patys ir tik kas dešimtas kreipiasi į kvalifikuotus specialistus. Vis dėlto, be specialistų konsultacijų planuodami darbus lietuviai neišsiverčia. Tai parodė 20 metų veiklos Baltijos šalyse sukaktį švenčiančio vieno didžiausių statybos medžiagų bei jų sistemų gamintojo „Knauf“ iniciatyva atlikta apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi lietuvių būsto remontavimo įpročiai.
Nors pagerėjusios higienos sąlygos sumažino užsikrėtimo utėlėmis (Phthiraptera) riziką, užsikrėsti gali net ir tie, kurie gyvena itin švariai – šiems žmogaus krauju mintantiems vabzdžiams tai nėra itin svarbu. Nelaukti gyviai įvairiose jūsų kūno ar namų vietose ne tik nemalonūs, tačiau gali būti pavojingi. Kaip atpažinti, kad aplinkoje atsirado utėlių ir kaip su jomis kovoti pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Radzevič.