Kaip įrengti ekologiškus namus?
Danguolė Kiškienė, „Mano namai“, www.moteris.lt /
Nuotrauka: Žurnalas "Mano namai"
2013 m. balandžio 06 d. 11:00

Kaip įrengti ekologiškus namus?

Sprendimai, kas interjere ir eksterjere yra gražu ir skoninga, kas sukuria tinkamą nuotaiką, visuomet tiesiogiai siejami su estetika. „Žaliasis“ dizainas visų pirma yra etiškas. Jo kūrimas pagrįstas tuo, kas yra gerai ir blogai žmogaus sveikatai, aplinkai ir tausojamiems gamtos ištekliams. Žinoma, mados vėjai taip pat turi įtakos, tačiau jie – ne svarbiausias dalykas.

Kas svarbiau?

Raktiniai žodžiai, apibūdinantys „žaliąjį“ būstą, nėra „stilingas“, „šiuolaikiškas“, „įspūdingas“. Vietoj jų vartojami epitetai „perdirbtas“, „nekenksmingas“, „tausojantis aplinką“, „natūralus“. „Žaliajame“ interjere visų pirma siekiama ne estetinių tikslų, t. y. išryškinti modernaus ar klasikinio, minimalistinio ar rytietiško stiliaus vientisumą, drąsiomis spalvomis sukurti išskirtinę nuotaiką...

Čia daug svarbiau, kaip tausoti energiją, taupyti vandenį, naudoti gamtai nekenksmingas medžiagas. Nors vaizdžiai būtų galima sakyti, kad eko(logiškumas) ir deko(ratyvumas) – ne broliai dvyniai, o tik tolimesni antros eilės pusbroliai, tačiau bendros kalbos jie ieško, o ten, kur randa, interjeras tampa jaukus, skoningai ir atsakingai įrengtas. Kad jų dialogas svarbus, įrodo net ir šiemetinė Milano dizaino savaitė, kurioje vyko ekologijai ir dizainui skirtas konkursas „Eco-creative“ – idėjomis dalysis kūrėjai, naudojantys perdirbtas medžiagas ar prikeliantys naujam gyvenimui senus daiktus ir taip prisidedantys prie aplinkos išsaugojimo. Idėjų, kaip namus padaryti ekologiškesnius ir drauge išsaugojusius estetinį išskirtinumą, siūlome ir mes.

Per visą ilgą gyvenimą...

Gamtai nekenksmingi namai tie, kuriuose vyrauja natūralios medžiagos: akmens plytelės ir medžio masyvo baldai, molio tinkas ir kamštinė sienų danga, augalinio pluošto kilimai ir popieriniai tapetai, keraminiai indai ir medvilnės staltiesės... Beje, vien tik natūrali jų prigimtis nereiškia, kad medžiagos ekologiškos. Jų ekologiškumas nustatomas įvertinus poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą – nuo pat žaliavų išgavimo, gamybos, transportavimo iki naudojimo bei šalinimo. Taigi net, tarkim, mediniai daiktai nebūtinai nekenkia gamtai – viena vertus, jie gali būti pagaminti iš nykstančių atogrąžų miškų medienos, kita vertus, jiems dažyti, impregnuoti gali būti naudojamos aplinkai kenksmingos medžiagos. Painiavos išvengti čia padeda produktų ekologiškumą įrodantis ženklinimas; apie jį informacijos galima rasti daugelyje interneto svetainių (kad ir www.savas.lt).

Nors svarbiausias dalykas, renkantis daiktus „žaliajam“ interjerui, yra tai, iš ko jie pagaminti, nė kiek ne mažiau turėtų rūpėti, kiek laiko jie tarnaus. Taigi metas prisiminti kokybę. Bet ne vien ją, o ir estetinį daiktų žavesį – šis taip pat prisideda prie jų ilgaamžiškumo, nes gražus daiktas nepabosta, jo nesinori išmesti...

Išsaugota, restauruota ir prasmingai naudojama senovinė prosenelės skrynia atskleidžia ne tik pagarbą praeičiai, bet ir rūpestį dėl ateities

Interjero, kuriame puoselėjamos ekologiško gyvenimo būdo idėjos, nereikėtų tapatinti su kaimiškuoju stiliumi, šiam būdingais raižiniais, nėriniais, kitais dekoratyviais elementais, gerokai nutolusiais nuo mūsų dienų. „Žaliajam“ interjerui būdingas šiuolaikiškumas, minimalizmas, paprastumas ir funkcionalumas, tad jis nebūtinai primena kaimo trobą. Greičiau yra atvirkščiai – „žaliosios“ idėjos populiaresnės miesto būstuose, ten mes labiausiai pasiilgstame gamtos ir siekiame prie jos priartėti bei ją saugoti. Beje, įgyvendinant ekologiško interjero koncepciją daug nusipelnė skandinavų dizaineriai, pasaulį užkrėtę susižavėjimu skandinaviškuoju minimalizmu. Jis įgyvendinamas naudojant natūralias medžiagas ir siekiant neapsikrauti daugybe daiktų.

Nors žolės spalva ar augaliniai motyvai – tikrai ne svarbiausi aplinkai nekenksmingo interjero požymiai, vis dėlto jame paprastai vyrauja švelnūs pasteliniai smėlio, žolės, vandens, akmens, medžio, žemės atspalviai, atspindintys harmoniją su gamta ir siekį ją išsaugoti.

Ne tik naujas yra vertingas

Nors kuriant „žaliąjį“ interjerą kaimiškojo stiliaus nuopelnai ir nelabai įspūdingi, vis dėlto jų nuvertinti nereikėtų. Jau vien todėl, kad saugodami tai, kas sukurta prieš daug dešimtmečių ar net šimtmečių, mes neskubame šluoti parduotuvių lentynų ir vartoti naujų bei greičiau susidėvinčių daiktų. Senus baldus galima sėkmingai pritaikyti atnaujintuose namuose, užuot išmetus juos į sąvartyną. Bėgančio laiko paženklinti daiktai dažnai atrodo stilingiau ir originaliau nei nauji. Tereikia pasitelkti vaizduotę ir dažniau lankytis antikvariatuose ar vadinamuosiuose blusų turguose. Interjero dekoro aksesuarai neišvengiamai keičiami gerokai dažniau nei baldai ar būsto apdaila. Jau vien todėl jie turėtų būti nekenksmingi aplinkai ir kuo ilgiau tarnauti. Kai kyla noras atnaujinti namus, vazomis gali tapti vitražiniais dažais dekoruoti stikliniai buteliai, vazonais – skardinės nuo maisto produktų, lentynomis – nebenaudojamos kopėtėlės, daiktadėžėmis – dekoratyviu dovanų popieriumi apklijuotos batų dėžutės. Ir taip toliau...

Pasak specialistų, pagrindinis namuose mus supančių daiktų, apdailos medžiagų poveikis aplinkai vyksta ne juos naudojant, o pašalinus atliekas. Kitaip sakant, kuo mažiau visokių nereikalingų rakandų išmesime, tuo „draugiškesni“ aplinkai tapsime. Reikia pripažinti, ir tai reikalauja pastangų. Paprasčiau džiaugtis nauja kėde ar šviestuvu, vazonu ar veidrodžiu, o norint prikelti antram gyvenimui jau pabodusius ir patriušusius dažniausiai tenka skirti daug laiko (ir, tiesą sakant, pinigų): užsiimti darbais, kurių nelabai išmanome, ieškoti meistrų ir t. t. Beje, ne visada aišku, ar išeis būtent taip, kaip tikėjomės. Visko pasitaiko, tačiau aišku viena: naujam gyvenimui prikelti daiktai yra unikalūs!

 

Žalumynai „žaliajame“ interjere

Nors į žemės atmosferą išskiriamo anglies dvideginio kiekio tiesiogiai paveikti mes negalime, namuose jo grynumu rūpintis padeda augalai. Kitas svarbus dalykas – kambarinės gėlės interjerui suteikia natūralumo, neleidžia mums pasijusti įkalintiems negyvų daiktų pasaulyje, be to, galime stebėti nuolat kintantį gamtos pasaulį. Labiau priartėti prie gamtos padėtų ne keli pavieniai vazonėliai, o kad ir visai nedidukas žiemos sodas – gėlės įkurdinamos vienoje kambario zonoje (beje, kuo daugiau kambarinių augalų auga vienoje vietoje, tuo geriau jie jaučiasi). Tik juos rinkdamiesi įsitikinkime, ar sugebėsime tinkamai pasirūpinti, arba auginkime reikalaujančius mažai priežiūros.

Harmoningas derinys

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tvarkant namo aplinką nenusižengti ekologiškumo principams labai lengva. Iš tiesų gamta čia turi tvirtesnes pozicijas nei už uždarų namo durų, tačiau norom ar nenorom mes kėsinamės į jos laisvę... Bet tai visai nebūtina – atskleisdami gamtoje vyraujančias natūralias linijas, naudodami aplinkai nekenksmingas medžiagas ir puoselėdami augalus galime sukurti labai jaukią aplinką.

Atnaujinti sklypo dekorą įmanoma panaudojus funkcionalius elementus – ūkinį pastatą ar jau atitarnavusius įrankius. Jie prisikels naujam gyvenimui kaip išraiškingos dekoracijos. Čia nesunkiai ras vietą ir nereikalingos lentos, dėžės ar dailylenčių liekanos, kurių atsiranda kiekvienuose namuose.

Sodas neįsivaizduojamas be natūralios medienos. Ją galima panaudoti labai įvairiai: tai ir išraiškingos formos lentos, atsainiai apdoroti, su žievės liekanomis rąstai, keistos šakos ar kelmai. Visa tai ne tik suteikia aplinkai dekoratyvumo, bet ir funkcinės naudos: pavyzdžiui, įspūdingos formos šakos virs vijoklinių augalų atramomis.

Natūraliam sodui ypatingo žavesio suteikia ir pakeltos lysvės, įrėmintos supintomis vytelėmis, – taip darželis įgauna aiškią struktūrą, o lysvės primena „krepšius“, į kuriuos susodinti augalai. Čia galima pasodinti raktažolių, pelargonijų ar alūnių, kvapnių prieskoninių žolių.

Smulkiais akmenukais grįsti takeliai sušvelnina ir sujungia struktūrinius sodo elementus ir linijas. Jei tarp jų palikti platesni tarpeliai, ten tarsi netyčia gali prasikalti dekoratyvios žolės, šliaužiantys augalai, nedideli žydinčių gėlių kereliai.

Meniška netvarka – natūraliausia

Ekologiškais principais remiantis įrengtas sklypas turi teikti poilsį ne tik žmonėms, bet ir gamtai bei augalams. Taigi neverta svajoti apie tobulai nudailintą veją, o verčiau pasiduoti gamtos žavesiui tarp laisvai ir natūraliai kerojančių augalų (geriausia neįnoringų). Paprasčiausia auginti puošnius ir įspūdingai atrodančius varpinius augalus – jie sukuria meniškos netvarkos įspūdį. Ji žaismingai pabrėžia kraštovaizdžio paprastumą ir natūralumą. Neįsprauskite gėlių į griežtus rėmus: banguojančios gėlynų ar takelių linijos sustiprina laisvės pojūtį ir suteikia dinamiškumo. Juk tai, ką sukuria gamta, retai kada būna nepriekaištingai taisyklingų formų – šen bei ten pastebimi nelygumai, susiliejusios skirtingos faktūros ir kontūrai. Tokios detalės padeda sukurti natūralumo įspūdį, tad jomis ir reikėtų pasinaudoti.

Sodo baldams ar eksterjero elementams visai nereikalingos ryškios spalvos: kad jų netrūktų, pasirūpina augalai – papuošia aplinką savo margaspalve lapija. Netgi nuo pašalinių žvilgsnių gali saugoti ne aukšta tvora, o augalų gyvatvorė – ne tik išraiškinga, bet ir besikeičianti priklausomai nuo metų laikų.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 0 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Dar galite suspėti pasikeisti radiatorius <span style="color: #ff0000;"><sup>specialistų patarimai</sup></span>
Kad ir kaip stengtumėmės išlikti romantiški, artėjantis ruduo atneša ne tik krintančius lapus bei raudonšonius obuolius, tačiau taip pat yra ir šildymo sezono pradžia. Jeigu per vasarą savo namuose norėjote pakeisti radiatorius, tačiau to nepadarėte iki šios dienos, turėtumėte arba suskubti, arba šiuos planus atidėti kitų metų pavasariui – laiko liko labai nedaug. Vis dėlto suspėti įmanoma.
Specialistų rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo žaibo
Žaibai – dažnas reiškinys Lietuvoje. Tačiau danguje išsiraizgiusį žybsnį dažnai lydi ne tik trenksmas ar elektromagnetinis spinduliavimas, bet ir didžiuliai nuostoliai namų ūkiams.
Kaip nuo kaitros apsaugoti namus?
Į Lietuvą atslinkus karščio bangai, žmonės nežino kur dėtis ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį ar slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose. Deja, ne visuomet nuosavi namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgalvotų detalių, kaip karščiui pralaidus stogas ar tamsių spalvų interjeras, viduje gali tapti karščiau nei lauke. Specialistai teigia, kad namus paversti atsparesniais karščiui bei tiesioginiams saulės spinduliams gali korekciniai sprendimai.
Skaitytojo problema: ką daryti, jei tik įėjus į namus jaučiamas pelėsio kvapas?
Prieš kelerius metus, kaip įtariame, kaimyno bute trūko vandens vamzdis. Su žmona pastebėjome, kad nuo to laiko pradėjo šlapti mūsų buto siena, atsirado pelėsis. Jį vis bandėme nesėkmingai išnaikinti. Blogas kvapas (it senų, suplėkusių daiktų) - nuolatinis mūsų namų palydovas. Ypač jaučiasi, kai tik įžengiame į butą. Tiesiog nesmagu prieš svečius. Kaip sėkmingai išnaikinti pelėsį? Su tokia problema kreipėsi Jonas (48 metai).
5 patarimai, kaip namie ir darbe išgyventi karštą vasaros dieną
Nors pirmąjį vasaros mėnesį saulė mūsų nelepino, dirbti buvo kur kas lengviau, mat paprastai karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, kelia diskomfortą. Japonijoje esančio Vasedos universiteto mokslininkai atliko daugybę tyrimų, bandydami išsiaiškinti žmogaus šilumos komforto ribas. Tyrimais įrodyta, jog nuo 25°C temperatūros, kiekvieno laipsnio kilimas į viršų lemia 2 procentais sumažėjusį darbo produktyvumą - jaučiamas nuovargis, sulėtėja reakcija. Siūlome, keletą patarimų, kurie padės išvengti į Lietuvą atkeliavusių vasaros karščių.
Kas blogiausio gali nutikti skalbiant?
Skalbimas šiandien – vienas paprasčiausių ir mažiausiai varginančių buities darbų. Drabužius, patalynę ar rankšluosčius užtenka įmesti į skalbimo mašiną, įpilti skalbiklio ir paspausti keletą mygtukų. Visą kitą už mus padaro skalbyklė – įrenginys, kuris upėse rūbus velėjusioms mūsų močiutėms tikriausiai prilygsta aštuntajam pasaulio stebuklui.
<span style="margin-bottom: 0cm">Kas labiausiai kenkia kilimams?</span>
Naujo kilimo įsigijimas yra, nors ir mažas, tačiau pastebimas įvykis. Labai svarbu žinoti, kaip vėliau prižiūrėti kilimą, kad šis atrodytų it naujas ir nepažeistas išorinių veiksnių. Net ir nuolat išsiurbiant savo kilimą, jį gali pažeisti nenumatyti veiksniai. Kad to išvengtumėte, imkitės paprastų patarimų, leisiančių užtikrinti, kad kilimas išliks geros būklės tiek fiziškai, tiek estetiškai.
10 citrinų panaudojimo būdų
Citrinos yra daug daugiau nei spalvingas garnyras. Šie maži geltoni citrusiniai vaisiai turi šimtus praktinių pritaikymo galimybių namuose - nuo nerūdijančio plieno įrankių blizginimo iki skalbinių balinimo. Citrinų rūgštis suteikia joms veiksmingas natūralias valymo savybes, jos naudingos sveikatai ir grožiui. Šie 10 citrinų panaudojimo būdų sumažins jūsų namų valymo išlaidas, pašalins nereikalingus cheminius valiklius ir suteiks jūsų namams šviežią, gaivinantį kvapą.
Statybinių įrankių pasirinkimas: kas svarbiausia?
Nors vartotojus gina įstatymai ir įsigijus nekokybišką prekę galima atgauti pinigus ar pasikeisti į naują gaminį, neabejotinai tokia situacija sugadina nuotaiką, atima laiko ir jėgų, o jeigu tai neatidėliotinai darbui reikalingas įrankis – rizikuojama prarasti klientą. Dažnai girdimas posakis, kad „šykštus moka du kartus“, tad kaip išsirinkti darbo įrankius ir neprašauti pro šalį nei dėl kainos, nei dėl kokybės?
Kaip išlaikyti komfortišką mikroklimatą, kai už lango karšta?
Nesunku pastebėti, jog mus supanti gamta vis labiau linksta į kraštutinumus. Vieni labiausiai varginančių ir bėdų pridarančių gamtos reiškinių vasarą – staigios oro permainos: slėgio kritimas arba kilimas, liūtys, škvalai, viesulai ir, žinoma, karščio bangos. Jei staiga atšalus žiemą galime šilčiau apsirengti, užkamšyti kiaurus langus ir įsijungti bet kokį po ranka pasitaikiusį šildytuvą, vasarą atsivėsinti yra kur kas sunkiau – nuogesni nei nuogi būti negalime, o pasirūpinti oro kondicionavimo sistema iš anksto suskumba ne kiekvienas.
Kaip padidinti senos šildymo sistemos efektyvumą?
Vasarą reikia ruošti roges žiemai. Matyt, jau pamiršote sąskaitas, kurias reikėjo apmokėti žiemą, tačia dabar pats metas apgalvoti, ką daryti, jog kitą žiemą netektų vėl tyliai keiksnotis. Jeigu šilumos prietaisai kaisdavo visu pajėgumu, o šilumos nejautėte, tikėtina, kad šildymo sistema yra susidėvėjusi ar netinkamai prižiūrima.
Senųjų daugiabučių veidas: mano balkonas – mano tvirtovė?
Eklektiškai įstiklintų balkonų bjaurojamas gyvenamųjų namų veidas byloja, kad teisinė aplinka ir realybė kartais neturi nieko bendra. Atrodytų, realiausia viltis suvaldyti įsigalėjusį chaosą – daugiabučių modernizacija. Tačiau estetinis kriterijus, įskaitant ir vieningo balkonų vaizdo sprendimus, vis dar nėra įvardijamas prioritetiniu renovacijos procese.
Ar įmanoma už šildymą mokėti tik 150 Lt?
Taupus, komfortiškas, ekologiškas – tai vadinamasis pasyvus namas, kurio sąskaitos užšildymą – juokingos. Nacionalinės pasyvių namų asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius priduria, kad pasyvus namas nėra labai sudėtinga technologinė inžinerinė sistema.
Paprasti žingsniai bandantiems atkimšti kriauklę
Išplaunate indus ar plaunate rankas, užsukate vandenį ir pastebite, kad kažkas ne taip – plovimui naudotas vanduo nė nesiruošia subėgti į vamzdyną. Jūsų kriauklė užsikimšo. Tai nemaloni problema, tačiau dažniausiai išsprendžiama gana greitai ir pakankamai paprastomis priemonėmis.
Pavasarinis tvarkymasis: kokį dulkių siurblį pasirinkti
Nereikliems žmonėms dulkių siurblys atrodo paprastas namų tvarkymo prietaisas – svarbu, kad gerai ir greitai siurbtų. Tačiau net ir su tokiais pakankamai nedideliais lūkesčiais atėjus į prekybos saloną, jūs galite rasti daugybę siurblių, kurie ne tik išpildo šias sąlygas, tačiau siūlo ir gerokai daugiau. Šiame straipsnyje ManoNamai.lt kalbinti ekspertai pasakoja apie įprastų dulkių siurblių pasirinkimą ir rūšis bei apžvelgia siurblių-robotų ypatybes.