Namai – lyg mamos įsčios – užaugina, išnešioja subrandina vaisių, kurį vėliau paleidžia į pasaulį. Namuose formuojasi mūsų pačių ir vaikų įpročiai, požiūris į pasaulį ir į save, juose leidžiame sau būti savimi, čia gimsta didieji tikslai, čia garsiai svajojama. Namai – tai saugus prieglobstis, urvas, kuriame norime atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis buvimu, poilsiu su pačiais brangiausiais mums žmonėmis.
Grįžusius namo mus pasitinka buitis. Tai mūsų pareigos namams – tai erdvei, kuri mus globoja, saugo, suteikia šilumą ir ramybę. Visuomenėje priimta manyti, kad darbai namuose iš esmės yra moters pareiga, jie tarsi turėtų būti moters įgimtų, natūralių gebėjimų dalis. Todėl dauguma žmonių nesupranta, kaip galima skųstis varginančia buitimi, jei namuose turime išmaniąsias technologijas ir pan. Tačiau dažnai nutylima tai, kad šių laikų moteriai, siekiančiai karjeros aukštumų ir vis didesnio atlyginimo, dirbančiai viršvalandžius arba turinčiai savo veiklą, neribojamą darbo laiko limitų, būti mylima žmona, rūpestinga mama ir dar organizuota bei viską spėjančia namų šeimininke yra vienas iš didžiausių ir sunkiausių iššūkių, kokius visuomenė galėjo jai skirti.
Šis iššūkis moteriai be galo sunkus dėl to, kad ji visuomet nori išpildyti jai keliamus lūkesčius ir siekia tobulumo visose gyvenimo srityse. Vis dėlto jei moteris nori neprarasti sveiko proto, ji turi pasirinkti bent vieną sritį, kurioje tobulumo būtų mažiau. Dažnai tam „paaukojami“ namai, pareigos juose: juk už buvimą moterimi, žmona ar mama nėra mokamas tiesioginis atlyginimas. Kai moteris nusprendžia, kad jos prioritetas yra darbas ir veikla, situacija namuose tampa vis chaotiškesnė, ji vis labiau slegia ne tik pačią moterį, bet ir jos artimuosius, neigiamai veikia jų tarpusavio santykius, ypač, jei šeimoje nenorima dalintis pareigomis.
Aplinka, kurioje gyvename, yra mumyse slypinčios vidinės tvarkos atspindys. Todėl chaotiška išorė gali rodyti proto sumaištį, pasimetimą, per didelį fizinį ir emocinį krūvį, įtampą ir ilgalaikį stresą. Jei viduje tūno chaosas ir įtampa, jei nuolat skubame ar esame įsitempę, išorė jaukiasi kosminiu greičiu. Vidinė disharmonija veikia taip, kad pasidaro nebesvarbu padėti daiktus į savo vietas, o patys nieko nespėjame, visur vėluojame, ant visų burnojame. Ir atvirkščiai: tai, kokioje aplinkoje esame, lemia mūsų energiją, nuotaiką, vidinę būseną. Pastebėkime, kokioje aplinkoje jaučiamės geriausiai, kaip keičiasi mūsų vidinė būsena patekus į draugų namus, ką juose pastebime.
Kodėl pavargstame buityje?
Pagrindinės nuovargio namuose priežastys yra šios:
Kelių darbų darymas vienu metu, taip ir nepabaigiant pradėto darbo iki galo;
Energijos eikvojimas grąžinant į vietas po vieną daiktą ir lakstymas iš vieno kambario į kitą;
Nuolatinis tarnavimas daiktams;
Neleidimas sau tiesiog būti namuose ir ilsėtis.
Jei norime, kad buvimas namuose mums teiktų džiaugsmą, svarbu sau aiškiai įvardyti, kas namuose svarbiausia: nepriekaištinga tvarka ir švara (tokiu atveju, tikėtina, didžiąją laiko dalį praleisime tvarkydamiesi), o gal buvimas su šeima, poilsis ir ramybė. Jei norime visa tai suderinti, teks būti kūrybingiems ir netgi drąsiems, nes būtina išmokti gyventi kitaip – tik su būtiniausiais ir reikalingiausiais daiktais, išsiugdyti papildomus įpročius (pavyzdžiui, sutvarkyti virtuvę iš karto po pietų ar vakarienės, neatidėlioti to, ką galima padaryti per minutę), planuoti darbus namuose, sąmoningai ilsėtis, nuolat pastebėti, kaip jaučiamės ir ko šią akimirką iš tikrųjų norime: toliau tvarkytis ir švarinti aplinką ar išsitiesti ant sofos su arbata ir knyga rankose. Sąmoningas buvimas namuose padeda ištrūkti iš įtraukiančio į buities darbus rato ir nukreipti savo dėmesį ten, kur jo labiausiai reikia tą akimirką.
Koks požiūris – tokie ir namai
Kokiais žodžiais apibūdinate savo namus rodydami juos svečiams? Ką jiems skubate parodyti pirmiausia ir kaip apie juos kalbate? Gal skundžiatės, kad namams jau seniai reikia remonto, o vos svečiams spėjus pagirti jūsų namų erdvę atsakote neiginiu? Mūsų laimė yra gebėjimas net ir griuvėsiuose, gyvenimo duženose pamatyti nors vieną teigiamą, gražų aspektą. Todėl nuolat galvoti apie tai, kas namų aplinkoje jums patinka, vertinti tai, ką turime šią akimirką, nelyginant nei garsiai, nei mintyse, kaip galėtų ar turėtų būti, yra prasminga ir kuria vidinę gerumo, šilumos būseną. Nuo to, koks mūsų požiūris į namus, priklauso, kokia yra jų aplinka. Jei manome, kad namus būtina pripildyti daiktais, jie tampa daiktų sandėliavimo vieta. Jei mūsų prioritetas – namų jaukumas ir tvarka, namai tampa erdvūs ir organizuoti. Mūsų požiūris ir įsitikinimai pasąmoningai nulemia veiksmus ir elgesį, tad norėdami pakeisti supančią aplinką turime surasti įsitikinimus, kurie mums nenaudingi, ir pakeisti juos naudingais, atnešančiais norimus pokyčius. Pavyzdžiui, tikėjimą, kad buitis yra varginanti, galima pakeisti tikėjimu, kad namais pasirūpinti yra paprasta ir malonu.
Namai gali būti jaukiausias, mieliausias, saugiausias visatos kampelis, leidžiantis ilsėtis kūnui, protui ir sielai. Namai gali būti nuoširdžių pokalbių, atvirumo, galimybių, šėliojimo, atsipalaidavimo, atradimų erdvė, suteikianti vidinių jėgų kurti, dovanoti gerumą ir džiaugsmą pasauliui. Nuoširdžiai jums visiems linkiu meilės ir jaukumo pripildytų namų!
Svarbu:
Įvertinkite savo santykį su namais ir jų aplinka bei su jus supančiais daiktais. Jei reikėtų trimis žodžiais apibūdinti savo namus, ką pasakytumėte? Kokia jūsų vidinė nuotaika ir kokios mintys atskrieja pirmosios, kai atidarote namų duris? Stebėkite save, nuspręskite namuose būti sąmoningesni ir nuolat savęs klauskite: kaip aš jaučiuosi? Ko aš šią akimirką iš tikrųjų noriu? Tvarkyti, valyti, lakstyti ar prisėsti ir stebėti savo dūkstančius vaikus? Paeksperimentuokite ir leiskite sau įvykdyti tai, ką pašnibždės intuicija.
Nuoširdžiai sau atsakykite, ar šiuo metu yra darbų, kuriuos nuolat atidėliojate ir nerandate laiko? Nėra ūpo imtis tvarkyti apleistą balkoną, daiktais užgriozdintą sandėliuką, koridorių ar vaikų drabužių spintą? Imkite ir padarykite tai dabar pat! Taip, čia ir dabar – vieną darbą, nuo kurio nuolat bėgate. Išlaisvinkite save iš teisinimosi ir atidėliojimo rato.
Pasvarstykite, kokį įprotį reikėtų išsiugdyti, kad rūpintis namais būtų dar lengviau. Pavyzdžiui: imti ir sutvarkyti virtuvę iš karto, vos baigus vakarieniauti, sulankstyti skalbinius vos jiems išdžiūvus, padėti juos į vietą. O gal norėtumėte rasti penkias minutes prieš išeinant iš namų ir pasirūpinti, kad daiktai svetainėje ir virtuvėje būtų savo vietose? Nuspręskite jau dabar daryti tai, kas teiktų dar daugiau pasitenkinimo savo namų erdve.
Įpraskite savo darbams buityje skirti konkretų laiko limitą. Geriausia, kad tai būtų kelių minučių (iki penkiolikos) iššūkis, pavyzdžiui, sudėti indus į indaplovę vos per dvi minutes, sulankstyti didžiulę krūvą skalbinių per penkias, o gal išsiurbti visus namus per septynias. Prieš imdamiesi buities darbų nuspręskite, kiek norite skirti jiems laiko ir užstatykite žadintuvą ar chronometrą mobiliajame telefone. Nustebsite, kiek daug galite padaryti vos per penkiolika minučių greitai besitvarkydami prieš ateinant svečiams.
Kai pasakojate apie savo namų erdvę kitiems, dalinkitės tik tuo, kas jums patinka. Sukurkite gražią ir teigiamą istoriją apie savo namus, įpindami į ją dėkingumą už tai, ką šiuo metu turite; istoriją, apie kurią kalbėti ir kurios klausytis būtų malonu ir jums, ir pašnekovams.
Apie autorę: Giedrė Bagdonienė – efektyvaus namų tvarkymo konsultantė, seminarų lektorė, veido jogos trenerė, straipsnų periodiniuose leidiniuose autorė. Jos asmeninės konsultacijos padeda žmonėms kūrybingai išspręsti namų problemas, atrasti daugiau laisvės veikti ir džiaugtis savo namais. „Tvarkos maniake“ vis dažniau vadinama Giedrė, savo patirtį pritaikant efektyviausius namų tvarkymo metodus sudėjusi į knygą „Tvarkos maniakės išpažintis“, dalijasi mintimis apie moters laimę namuose ir jos prioritetus, idėjomis, kaip pasirūpinti savo namais lengvai ir efektyviai.
Šaltinis: balarama.lt
Giedrė Bagdonienė, Tvarkos magija
Redagavo Lina Staponaitė
