Helovinui artėjant: ar namai gali žudyti?

Baimė yra ištikimiausia kiekvienos naujovės bei išradimo palydovė. Ir nors išmanieji būstai pasaulyje diegiami jau kelias dešimtis metų, šalia protingo namo sąvokos vis dar sklando ir išprotėjusio namo idėja. Beje, labai panašią mintį  – apie agresyviai nusiteikusią ir žmones namuose puldinėjančią buitinę techniką – iliustravo fantastinio siaubo filmo „Galutinis tikslas“ („Final Destination“) režisierius James Wong. Kiek saugūs yra šiuolaikiniai išmanieji namai ir ar jie gali „išprotėti“ kartu su visais juose esančiais daiktais, pasakoja automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Namas „protingas“ tiek, kiek protingas jo šeimininkas

Pastatų automatika yra žmogaus proto ir rankų kūrinys, todėl gali gesti lygiai taip pat kaip bet kuris kitas mechanizmas ir didesnės mistikos čia nėra. Nebent įtartumėte, jog jūsų namuose apsigyveno ne itin draugiškas bildukas. Bet jei su tokiu sutvėrimu stogu virš galvos nesidalijate, tuomet yra tik dvi priežastys, dėl kurių pastatų automatika gali sustreikuoti ar net sukelti pavojų. Pirmasis pavojaus šaltinis išmaniajame name, deja, yra žmogiškasis faktorius, tai yra pats šeimininkas arba pastato automatiką suprogramavęs asmuo.

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką JAV buvo užfiksuotas atvejis, kai dėl išmanaus pastato žmonės atsidūrė ligoninėje. Išmaniajame name gyvenusi amerikiečių porelė, sumaniusi pašėlioti miegamajame, užsidėjo ant veidų kaukes, į kurias apsaugos sistema sureagavo kaip į įsibrovėlius, todėl prileido namus migdančių dujų ir įspėjo apie „įsibrovimą“ saugos tarnybas. Dėl dujų poveikio aistringieji atsidūrė ligoninėje, o spaudoje pasirodė straipsnių apie išprotėjusius namus banga. Nors ne pats namas, o būtent jo šeimininkai pasirinko tokią apsaugos programą, kurioje nurodyta reaguoti į kaukėtus asmenis, todėl greičiausiai kaltinti reikėtų savo trumpą atmintį ir pasidžiaugti, kad ne Helovino vakarėlį ar kaukių pokylį su daugybe svečių porelė surengė savo namuose.

„Išmanusis namas yra protingas tiek, kiek protingas yra jo šeimininkas ir automatiką suprogramavęs specialistas. Todėl pastarąjį reikia rinktis itin atidžiai: ne tik kad darbus atliktų kokybiškai, bet ir kad nepritrūktų drąsos pasipriešinti kliento norams jei jie prasilenkia su saugumu“,  – pabrėžė specialistas.

Saugumo garantas – decentralizuota sistema

Antra priežastis, dėl kurios pastatų automatika gali „išprotėti“, susijusi su technologiniai sprendimais. Mitas apie išprotėjusius namus atsirado įsivaizduojant, jog namuose ar bute yra viena valdymo sistema, tam tikras smegenų centras, kuris gali išeiti iš rikiuotės. Ir išties tokių sistemų, kuomet visos funkcijos patikimos vienam centriniam serveriui, pasaulyje yra. Jos ypač paplitę JAV.

Išmaniųjų manų ekspertas pastebėjo, jog negendančios technikos nėra, bet yra didžiulis skirtumas kai sugenda centralizuota sistema ir kai tai nutinka vienai iš šimtų ir, atskirai paėmus, nereikšmingų dalelyčių. Decentralizuotas sistemas galima palyginti su konstrukcija iš daugybės „Lego“ kaladėlių. Vienai iškritus, statinys lieka stabilus. Bet jei konstrukcija sudėta iš labai stambių blokų (pastatų automatikos atveju – kelių stambių ar net vieno serverio), tada kiekvieno jų išėjimas iš rikiuotės gali virsti katastrofa. „Decentralizuotos sistemos, kuomet viskas sudėta iš daugybės smulkių elementų, yra žymiai saugesnės, nes sugedus vienam elementui neveiks tik ta konkreti funkcija, o visa kita veiks. Pavyzdžiui, jei suges už žaliuzių valdymą atsakingas mechanizmas, tai apšvietimas, šildymas ar durų telefonspynė ir toliau tvarkingai funkcionuos“,  – sakė išmaniųjų namų ekspertas.

Pašnekovas pastebi, jog viena priežasčių, dėl kurių kartais vienam serveriui patikima per daug funkcijų, yra noras sutaupyti. Dažnai klientas reikalauja mažiausios įmanomos kainos ir neprincipingi diegėjai ją mažina patikėdami pagrindines funkcijas kompiuteriui, taip padarydami sistemą pigesnę, bet anaiptol ne saugesnę.

Atsargiai, daiktų internetas!

„Beje, dėl paskleistų prognozių, neva dar 2014-aisiais išmanieji namai nužudys žmogų, – to nereikėtų suprasti tiesiogiai – kad nužudys sąmoningai. Matyt, turėta galvoje, jog dėl technikos (taip pat ir išmaniosios) gedimų gali įvykti ir didesnėmis nelaimėmis gresiančių atsitikimų. Vis dėlto pats namas nei protauja, nei žudo, o tik funkcionuoja taip, kaip jį suprogramavo žmogus – paklūsta įdiegtai logikai. O žmogus kartais klysta“, – sakė specialistas. 

Jis pastebėjo, jog pastaruoju metu net ir juokais dėl išprotėjusių namų besiteiraujančių žmonių – vis mažiau: „Tačiau užsakovas yra visiškai teisus keldamas technikos saugumo klausimą. Tai rimtas dalykas ir juokais to apeiti nereikėtų. Diegėjas turi nuodugniai išaiškinti išmanaus būsto šeimininkui, kaip užtikrinamas sistemų saugumas, kas nutiks dingus elektrai ar jai iš naujo atsiradus, kaip apsisaugoti nuo kibernetinio įsilaužimo“.

Jis atkreipė dėmesį, jog saugumo klausimas taps itin aktualus dėl vis sparčiau besivystančio daiktų interneto, kuomet į rinką įsilies tūkstančiai naujų smulkių gamintojų, kurie siūlys labai skirtingas ir dažnai tarpusavyje nesuderinamas sistemas. „Tam, kad būtų pasirūpinta saugumu, labai svarbu atskirti esmines, bazines namo funkcijas – klimato kontrolę, apsaugą, apšvietimą ir kitas – nuo pramoginių. Bazinių funkcijų saugumu privalu pasirūpinti ypatingai“, – akcentavo pašnekovas.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namaiprenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namui/butui

Kiek galima skalbyklėje laikyti drėgnus skalbinius ir ką daryti, jei jie suplėko

Skalbyklė yra viena didžiausių mūsų pagalbininkių namų ruošoje, tačiau mes prie šio prietaiso taip pripratę, kad, pasitaiko, tingime ją įjungti arba pamirštame laiku iš jos išimti drėgnus skalbinius.

Kaip prižiūrėti grikių pagalvę?

Grikių pagalvė yra vienas geriausių pasirinkimų sveikam miegui, tačiau ją naudojant kyla klausimas apie priežiūrą – ar tokią pagalvę galima skalbti? Jei negalima, tada kaip pašalinti dulkes ir nešvarumus?

Kaip panaikinti degėsių kvapą orkaitėje

Sultingo kepsnio gaminimas gali tapti tikru iššūkiu, nes atidarius orkaitę neretai juntamas ne maloniai nosį kutenantis kvapas, o pridegusių riebalų smarvė, kuri neišsivadėja net orkaitei atvėsus. Tam, kad kitą kartą naudojant orkaitę sausainiai neprisigertų degėsių kvapo, būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad tas kvapas išnyktų.

Patarimai, kaip renkantis žemės sklypą išvengti esminių klaidų

Tai vienas svarbiausių sprendimų, kuriam ruošiantis būtina žinoti keletą esminių aspektų.

3 dalykai namuose, kuriuos susitvarkę įveiksite žiemos melancholiją

Žiemos šventės baigėsi, tačiau nepasiduokite žiemai be kovos. Štai keli būdai, kaip įveikti sezoninę depresiją, tvarkantis savo namuose.

Kokią medžiagą geriau pasirinkti sofai – audinį ar odą?

Daugumoje svetainių sofa yra centrinis, dėmesį sukoncentruojantis objektas. Šio baldo pirkimas yra tikrai nelengva užduotis, nes reikia apgalvotu daugybę niuansų: kainą, dizainą, spalvą, medžiagiškumą ir t.t. Šiame tekste pabandysime atsakyti į klausimą: kokią sofą geriau pasirinkti – su odiniu ar medžiaginiu apmušalu?

Šokiruojantis skirtumas: kiek laiko užimdavo namų tvarkymas praėjusio amžiaus viduryje ir dabar (1)

Visi žinome, kad namų šeimininkių gyvenimas praėjusio amžiaus viduryje buvo daug sunkesnis. Nebuvo nei skalbyklių, nei virtuvinių kombainų. Net šaldytuvai ir dulkių siurbliai buvo prabanga, kurią sau leisti galėjo ne kiekviena šeima.

Ką reikia žinoti apie kepimo sodą, kaip natūralų valiklį?

Kepimo soda – universali medžiaga, kurią buityje galima pritaikyti tikrai ne vien kepimui. Tai yra efektyvus „žalias“ valiklis, kuriuo galima pakeisti įvairiausias chemines valymo priemones. Tad ką turėtumėte žinoti apie kepimo sodą ir kaip ją galite panaudoti valymo darbams?

Drėgmė – tylusis žudikas namuose: pasekmės ir kaip su tuo kovoti

Ar žinote, kokio drėgnumo ore praleidžiate darbo dieną? O kokio drėgnumo oru kvėpuojate naktį? Jei atsakyti tenka neigiamai – gali būti, jog patys to net nežinodami rimtai kenkiate savo organizmui. Kokias pasekmes mūsų sveikatai turi per drėgnas ar per sausas patalpų oras bei kaip šią problemą spręsti dar prieš įsikeliant į naujus namus, atskleidžia sveikatos ir statybų ekspertai.

Buitinės technikos priežiūra: kaip išvengti gedimų?

Dauguma buitinės technikos turėtojų vis dar nėra linkę ja rūpintis ir profilaktiškai prižiūrėti. Dažniausiai vartotojai nemato tame prasmės, neturi laiko arba tiesiog tingi. Specialistai tvirtina, kad profilaktinė priežiūra prietaisams – būtina. Ji ne tik prailgina buitinės technikos veikimo laiką, bet ir užtikrina kokybę.