Dulkės: iš kur jos atsiranda ir kaip su tuo kovoti

Kur begyventumėte, dulkių rasite visur, o tvarkant namus jos tampa pikčiausiu priešu. Jų valymas – nesibaigiantis procesas, kuriam nuolat tenka aukoti nemažai laiko, todėl kyla natūralus klausimas – ar įmanoma išvengti dulkių atsiradimo?

Geriausia kovos su jomis priemonė – oro filtravimo įrenginiai. Kokybiškas filtras surinks didžiąją dalį dulkių anksčiau, nei jos spės nusėsti, tačiau tokio įrenginio kaina gali būti gan aukšta. Taip pat jis nesurinks visų dulkių, jos vis vien kaupsis sunkiai pasiekiamuose plyšiuose.

Tačiau yra ir kitų, paprastų priemonių, kaip sumažinti dulkių kaupimąsi namuose, bei taip supaprastinti jų valymą. Nors kartais gali pasirodyti kitaip, tačiau dulkės iš gryno oro neatsiranda, o paplitusi nuomonė, kad daugiausiai jos susideda iš negyvų odos ląstelių, irgi yra tik dalis tiesos.

Galima rasti nuomonių, jog žmogiška dulkių kilmė – mitas, propaguojamas valymo priemonių reklamos tikslais. Tai irgi nėra visiška tiesa. Dalį dulkių išties sudaro mikroskopinės smiltelės, drabužių atplaišos, augalų ir maisto trupinėliai, net mikrometeoritų liekanos, tačiau tikroji dulkių kilmės paslaptis slypi individualume. Skirtingose vietovėse, skirtinguose namuose, net kambariuose jų sudėtis yra nevienoda. Dulkės, kurias rasite savo namuose ant grindų, savo sudėtimi skirsis nuo tų, kurios susikaups knygų lentynoje.

Jei gyvenate mieste – jūsų namų dulkėse bus daug pramoninės veiklos atliekų, smalkių ir nusėdusių automobilių išmetamųjų dujų dalelių, patekusių pro atvirus langus. Kaimiškoje vietovėje dalį dulkių sudarys išdžiuvęs dirvožemis, žiedadulkės, mikroskopinės augalų atplaišos, grybų sporos, smėlėtose vietovėse – smiltys, pajūryje – jūros druska. Dulkių sudėtis labai priklauso ir nuo namų interjero. Drabužiai, baldų apmušalai ir kilimai nuolat dėvisi, atplyšta mikroskopinės jų dalelės, ir kuo senesni jūsų namuose esantys daiktai, tuo daugiau dulkių nuo jų atsiranda.

Shutterstock nuotr.

Tačiau nepastoviausias dalykas yra tai, kokią dalį dulkių sudaro odos atplaišos. Visas išorinis mūsų odos sluoksnis paprastai nubyra per vieną – dvi dienas, bet didžiąją dalį jo vis dėl to prarandame prausdamiesi. Nors kasdien nuo žmogaus į orą patenka milijonai negyvos odos atplaišų, organinės kilmės dalelių kiekis dulkėse, įvairių tyrimų duomenimis, svyruoja nuo 5% iki 95%. Šis skaičius priklauso nuo žmonių ir naminių gyvūnų skaičiaus, asmeninės higienos laikymosi ir kitų faktorių.

Būtent todėl prevencinėje kovoje su dulkėmis nėra vienos universalios priemonės. Du pagrindiniai dulkių šaltiniai – vidinis ir išorinis, tiesiogiai priklauso vienas nuo kito: dažniau būnant namuose, laikantis uždaro gyvenimo būdo, būsite pagrindinių dulkių šaltiniu savo namuose, o dažniau varstydami namų duris daugiau dulkių atnešite iš lauko.

Išorinio dulkių šaltinio lengviau išvengti. Bene daugiausiai mikroskopinių smiltelių, nusėdusių smalkių ir kitokių teršalų į namus patenka ant batų. Šiurkštūs, tvirti durų kilimėliai su guminiu padu, dažnai naudojami komercinės paskirties patalpose, geriausiai surenka dulkes nuo padų, tačiau svarbu prisiminti – kuo geresnis kilimėlis, tuo greičiau jis susipurvins ir praras savo savybes. Nusidėvėję ir sutrinti durų kilimėliai taip pat prastai surenka nešvarumus, todėl būtina reguliariai juos valyti ir keisti.

Dulkės, atneštos į namus ant drabužių, lengvai pasklinda ore juos nusivelkant. Jei striukes ir paltus laikysite atskirame prieškambaryje, o batus – tam skirtose uždarose spintelėse, gyvenamosios patalpos bus šiek tiek švaresnės.

Shutterstock nuotr.

Dulkių antplūdis iš lauko

Daug dulkių iš lauko patenka vėdinant patalpas. Nors dažnas vėdinimas yra būtinas, patartina to nedaryti pučiant stipriam vėjui: nors iš pažiūros toks oras ir gaivesnis, dulkių, ypač smiltelių koncentracija jame didesnė. Miestuose vėjas paprastai nupučia smogo debesis, dėl to su juo į namus patenka ne tik nešvarumų, tačiau ir pavojingų chemikalų. Vėdinti patalpas labiau patartina vėsesnėmis, drėgnesnėmis dienomis, kai dulkės būna nusėdusios. Nors specialistai pataria kasdien bent trumpam atverti langus, geriau tai daryti ramesniu oru.

Dalis dulkių – yrantis jūsų namų interjeras. Ypač daug jų kaupiasi esant senam, trupančiam tinkui, dulkėmis byra ir kalkintos lubos, dėl to svarbu prižiūrėti jų būseną. Kilimai ir minkšti apmušalai su laiku trupa vis labiau, dėl to seni daiktai reikalauja daugiau priežiūros. Apskritai, norint išvengti dažno valymo, verta vadovautis taisykle: kuo daugiau daiktų, tuo daugiau dulkių. Minimalistinis interjeras patogus ne tik tuo, kad palengvina tvarkymą, tačiau yra ir prevencinė priemonė prieš nešvarumų formavimąsi.

Laikina išeitimi gali būti įvairios purškiamos priemonės, mažinančios dulkių kaupimąsi ant paviršių. Tačiau verta turėti omenyje, kad apipurkšti daiktai bus švaresni, tačiau dulkės nusės kitur. Chemikalai gali tapti tik laikina išeitimi, kadangi ilgu laikotarpiu jie kenkia audiniams, reaguodami su paviršiais ir kitomis cheminėmis medžiagomis sudaro sveikatai pavojingus junginius.

Apmušalai ir kilimai dulkes kaupia labiausiai, nors jos ir pastebimesnės ant lygių paviršių. Valant jas svarbu surinkti, o ne tiesiog nubraukti – šepetėliu ar sausa šluoste perbrauktos dulkės pasklis ore, o vėliau vėl nusės.

Didelės dalies dulkių, atsirandančių ne iš išorės, galima išvengti tiesiog laikantis higienos ir tvarkos. Atvirai laikomi ar ant grindų nuolat atsiduriantys drabužiai skleis į orą nešvarumus, kuriuos vėliau teks valyti, dėl to rūbus patartina laikyti spintose, o nenaudojant ilgesnį laiką – supakuoti į plastikinius maišus.

Negyvos odos atplaišų dulkėse bus mažiau reguliariai prausiantis ir atitinkamai prižiūrint naminius gyvūnus. Dulkių tumulai, atsirandantys sunkiai prieinamose vietose, daugiausiai formuojasi iš plaukų atplaišėlių, tad reguliarus gyvūnų kailio šukavimas padės palaikyti švarą namuose.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis