TIKROJI LEVANDA (Lavandula angustifolia) – tai levandos rūšis, kurią taip pamėgę Lietuvos gyventojai. Ši levanda yra vienintelė, iš beveik 50 kitų rūšių, taip gerai prisitaikiusi Lietuvos klimato zonoje. Lotyniškas rūšies vardas angustifolia reiškia „siauralapė“. Levanda priklauso notrelinių šeimai, kurioje, beje, yra daugiau kvapnių ir virtuvėje mėgstamų žolelių: mėta, čiobrelis, raudonėlis, melisa, šalavijas, bazilikas, mairūnas bei kitos. Tikroji levanda yra vienas populiariausių žolinių augalų, auginamų visame pasaulyje, tiek gėlynuose, tiek didžiulėse plantacijose ne tik Europoje, bet ir anapus Atlanto. Plantacijose jas augina ne dėl grožio. Jos naudojamos kosmetikos, parfumerijos ir farmacijos pramonėje.
Tose vietose kur tikrosios levandos auga natūraliomis sąlygomis (pietų Europoje, šiaurės Afrikoje ir dalyje Azijos), jos auga nedideliais 0,5–0,6 m aukščio ir šakotais puskrūmiais. Kvapnieji violetiniai žiedeliai gan smulkūs, bet susitelkę po kelis į puošnias stačias šluoteles. Jos pražysta vasarą, dažniausiai birželio pabaigoje arba liepą ir gali žydėti iki rudens – tai priklauso nuo veislės, vietos ar kitų aplinkos sąlygų. Karštą dieną net ir nejudinami žiedai skleidžia malonų, vien tik jiems būdingą aromatą. Eterinis aliejus kaupiasi ne tik žieduose, bet ir lapuose, stiebuose. Žiedai taip pat ir labai medingi, tad aplink juos nuolat sukasi bitės, kamanės, drugiai bei kiti vabzdžiai.
Levandos panaudojimas
Kvapiosios levandos žiedai, lapai ir iš jų išgaunamas eterinis aliejus yra labai plačiai naudojami. Medicinoje levandų žaliava naudojama vaistiniuose preparatuose, kurie veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, kaip antidepresantai, gydo galvos skausmus, nemigą, širdies ritmo sutrikimus, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą bei arterinį kraujospūdį. Išoriškai levandų nuoviru galima skalauti gerklę gydant anginą, jame mirkomos gausiai prakaituojančios pėdos, galima prausti veidą ir visą kūną, ypač kamuojant votims ir spuogams bei norint pagerinti medžiagų apykaitą.
Parfumerijoje ir kosmetikoje levandos taip pat labai plačiai naudojamos kvepalų, dezodorantų, muilų, šampūnų, smilkalų, vonios druskų ir miego pagalvėlių gamyboje. Jų aromatas padeda ir norint atbaidyti rūbų kandis: tereikia įdėti keletą šakelių į spintą ir retkarčiais pajudinti, kad pasklistų aromatas, tada ir rūbai maloniai kvepės.
Lietuvoje mažai žinoma, bet pietiečiams levandos taip pat yra ir populiarus prieskonis, kuris dedamas į sriubas, salotas, troškinius, mėsos gaminius, gaiviuosius bei alkoholinius gėrimus.
Levandų auginimas Lietuvoje
Levandas auginti yra tikrai nesudėtinga, tik reikia žinoti kelias taisykles. Pirmiausiai tai, kad levanda yra sausų vietų augalas, mėgstantis nelabai derlingas priesmėlio arba žvyringas vietas, kuriose po lietaus neužsistovi vanduo. Antras būtinas sėkmingam levandos augimui dalykas yra saulė, jos turi būti kuo daugiau. Augs jos ir daliniame pavėsyje, bet bus suvargę ir nežydės. Todėl geriausia levandas sodinti labai saulėtose ir greitai išdžiūstančiose vietose, ir pamatysit – joms ten tikrai patiks. Dar jos nelabai mėgsta rūgščių dirvų, o labiau šarmines ir kalkingas. Želdynuose galima pamatyti gausybę tikrosios levandos veislių: mėlynais, baltais arba rožiniais žiedais, žemų nykštukinių ir pilnavidurių, bei įvairiausių kitokių.
Jeigu auginate levandas, skinkite jų šakeles pačiame žydėjime ir padžiaukite nedideliais ryšulėliais žemyn galva. Geriausiai džiovinti ir vėliau laikyti levandas tamsioje vietoje, nes kitaip žiedeliai išbluks. Išdžiūvusias žoleles laikykite sandariame inde: tam tinkamiausi yra stiklainiai su dangteliais, nes malonus eterinis levandų kvapas iš medžiaginių ar popierinių maišelių gan greitai išgaruoja. Jeigu žiedynų nuo augančių augalų nenuskinsite, tai juose vėliau sunoks nedidelės sėklos, kurios išsibarstys ir dažniausiai pačios pasisės, o kitais metais sudygs maži levandų daigeliai – taip galima jas dauginti. Dar dauginamos ir šakelėmis, auginiais.
Kai kas nors man skundžiasi, kad negali užsiauginti levandų, nes jos vis iššąla, tai paprastai 99 proc. iš tokių atvejų pasitvirtina, kad jos žūsta ne dėl šalčio, o todėl, kad auga per drėgnose vietose ir ten, kur užsistovi vanduo. Ypač joms pakenkiama, kai žiemą po stipresnių šalčių prasideda atodrėkis ir ištirpęs sniegas nesusigeria į žemę, o stovi dirvos paviršiuje. Tada levandos žūsta ne dėl šalčio, o dėl užmirkimo ir dėl to, kad jų šaknys tiesiog supūva. Auginu levandas jau kelis dešimtmečius, vienos iš jų auga smėlyje, o kitos smėlio ir žvyro mišinyje ir jaučiasi puikiai, nors niekada jų nelaistau, netręšiu ir žiemai nedangstau. Tos, kurios iš pradžių buvo pasodintos derlingoje žemėje, labai subujojo ir pasiekė vos ne 1 metro aukštį, bet beveik nežydėjo, buvo vos vienas kitas žiedelis, užtai išleido vešlius lapus, kurie po kiek laiko visi susirgo mitlige. Dar pastebėjau, kad levandos visai gerai jaučiasi gėlynuose, kur žemės paviršius būna mulčiuotas akmenėliais, nors daugelis dekoratyvinių augalų nemėgsta akmenėlių mulčio, kuris spaudžia šaknis.
Nesu nei karto pastebėjusi, kad levandas būtų užpuolę kokie nors kenkėjai, nes greičiausiai tas pats eterinis aliejus nepatinka ne tik drabužių kandims, bet ir augalus ėdantiems vabzdžiams. Neteko ir matyti, kad levandos kuo nors sirgtų, išskyrus tuos miltligės atvejus, kai jos buvo pasodintos pavėsingoje vietoje arba per daug derlingoje dirvoje. Tik jeigu norite, kad jos ilgam išliktų dekoratyvios, kas kelis metus jas reikėtų atnaujinti. Todėl ankstyvą pavasarį, kai tik nutirpsta sniegas, levandų krūmus be gailesčio reikia nukirpti perpus ar net trumpiau. Iš pradžių atrodys skurdokai, bet vėliau jos sužaliuos ir sužydės dar gausiau, bus gražios ir kompaktiškos, nebeliks išplikusių nedekoratyvių stiebų.
Jeigu neturite savo žemės, bet turite balkoną ar terasą, tai galite levandas auginti ir vazonuose, tik svarbu, kad būtų kuo saulėtesnė vieta, o žiemą vazonus, spaudžiant minusinei temperatūrai reikėtų apšiltinti.
Lietuvoje dar kartais auginamos ir kitos levandų rūšys, bet paprastai jos pas mus neperžiemoja, nebent pajūryje, kur žiemos švelnesnės. Viena iš puošniausių ir savo žiedynais primenanti mielas storuliukes kamanes yra ITALINĖ LEVANDA (L. stoechas). Šią levandą galima dažnai pamatyti vidurio ir pietų Europos šalių želdynuose, jų irgi būna įvairiausių žiedų atspalvių, formų bei krūmų aukščių. Kelis metus vis bandžiau šias levandas auginti ir žiemai rūpestingai apdangstydavau, bet deja, visai suvargusios pavasario jos nesulaukdavo. Bet kitiems augintojams patariu nuolat bandyti. Selekcininkai vis dažniau sukuria atsparesnius augalus, ir ką gali žinoti, gal dar sulauksime tokio laiko, kai ir kitos žymiai puošnesnės levandų rūšys sužydės ir pas mus.
