Tulpmedžių žydėjimas: kaip grožėtis kuo ilgiau

Tulpmedžiai itin dekoratyvūs, origalūs vasaržaliai medžiai, galintys papuošti sodą ar sodybą išskirtinio grožio žiedai bei dekoratyviais lapais. Apie tulpmedžių auginimą ir priežiūrą pasakoja VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė ir VDU botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Pasak VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkės Rimos Žebrauskaitės, gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) priklauso magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos genčiai. Tai vidutinio aukščio vasaržalis medis tankia, ovalia laja. Lapai ilgakočiai, 10-20 cm ilgio ir panašaus skersmens, plačia tarsi nukirsta viršūne, smailiomis skiautėmis abiejuose šonuose.

Asmeninio albumo nuotr.

Viršutinė jų pusė žalia, apatinė – žalsvai balsva. Tulpmedis puošniausiai atrodo, kai apsipila nuostabaus grožio žiedais. Žiedai 5-8 cm skersmens, jų išorinė pusė žalsva, vidinė gelsva su oranžinėmis dėmėmis arba juostomis, išsidėstę ūglių viršūnėse. Žydi nuo birželio paskutinės savaitės iki liepos vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo metereologinių sąlygų. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti, tad žydėjimas tęsiasi apie mėnesį.

Tulpmedžiai pradeda žydėti būdami keliolikos metų. Sėklos sparnavaisiai, sudaro kankorėžį primenantį vaisyną. „Medelyne gelsvažiedį tulpmedį dauginame sėklomis, deja sėklų daigumas siekia tik apie 2 proc.“, - pastebi dendrologė R. Žebrauskaitė. - Tenka pririnkti daug tulpmedžių vaisių, panašių į kankorėžėlį, kad užaugintume šių sodinukų užtektinai visiems norintiems įsigyti“.

Asmeninio albumo nuotr.

Anot dendrologės R. Žebrauskaitės, jauni sėjinukai ir sodinukai auga labai greitai ir rudenėjant ne visuomet spėja sumedėti, todėl dažnai apšąla. Taigi, kaip mes sakome, „vaikystė“ sunki, bet vyresni augalai atsparūs žiemos sąlygoms, ligoms, kenkėjams, užterštam orui. Ko negalima pasakyti apie jų veisles, kartais Lietuvoje pasirodo glaustašakiai, margalapiai medeliai, jie būna jautresni nei šios rūšies augalai. Gelsvažiedis tulpmedis turi stiprią atžalinę galią, todėl apšalęs arba nulaužtas ar nupjautas greitai atželia, dėl ko kartais susiformuoja keli kamienai. „Kiek auginame šiuos medžius, nepastebėjome, kad jie nukentėtų nuo kenkėjų arba ligų, - sakė VĮ Kauno miškų urėdijos, Raudondvario medelyno viršininkė R. Žebrauskaitė. - Jaunus medelius kartais apgraužia kiškiai, todėl žiemai reikia aprišti kamienus, tuo pačiu apsaugant ir nuo apšalimo“.

Asmeninio albumo nuotr.

Gelsvažiedis tulpmedis atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Šis vertingas parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, tinka auginti ir pavieniui, ir grupėse. Laja kiaušiniška arba pailgai rutuliška. Lapai išskirtinės lyros formos, kaip nei vieno kito medžio. Storoki, viršus ryškiai žalias, rudenį pagelsta. Vienanamis, žiedai dvilyčiai. Žydėti ir derėti pradeda ne jaunesni kaip 10-15 metų. Šių medžių mediena minkšta, lengva, kituose kraštuose iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai. Žievė naudojama farmacijos pramonėje. Gyvena 400-500 metų. Lietuvoje retokas.

Asmeninio albumo nuotr.

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai mėgsta saulėtas vietas, purų derlingą priemolio ar priesmėlio dirvožemį. Iš pradžių augalų šaknys būna plačiai pasiskleidusios paviršiuje, vėliau skverbiasi gylyn. Jos storos, šviesios, gelsvos, specifinio kvapo. Sodinti medelius geriausia į pastovią vietą, nes persodinti medeliai išgyvena persodinimo stresą. Atsparūs vėjovartai, labai stiprus vėjas kartais nulaužia vieną kitą šaką.

Asmeninio albumo nuotr.

Knygoje „Dendrologija“ docentas M. Navasaitis pateikia dar daugiau įdomybių: „Daugiau kaip 100 metų amžiaus du 18 ir 22 metrų aukščio medžiai auga Veliuonos parke, liemenys atitinkamai 0,86 ir 0,90 m skersmens. Tai seniausi ir aukščiausi medžiai Rytų Baltijos šalyse“.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasak Raudondvario medelyno viršininkės R. Žebrauskaitės, iš veliuonškių sėklų išauginti medžiai auga medelyno teritorijoje. Dvidešimt vieną gelsvažiedį tulpmedį maždaug apie 1970-tuosius metus pasodino tuo metu dirbęs medelyno viršininkas Ipolitas Laurinavičius. Kai kolegė Jūratė Karkauskienė pradėjo dirbti medelyne 1980 metais, jauni tulpmedžių medeliai buvo vos 3–4 m aukščio. Dabar jie 13–15 m aukščio, liemens skersmuo 1,3 m aukštyje 0,4-0,65 m. Kasmet žydi ir dera. Nuo jų renkame sėklas, taigi mūsų užauginti tulpmedžių sodinukai yra „veliuoniškių anūkai“, jų turime, norintys visuomet gali įsigyti ir auginti šiuos gražuolius medžius. „Vasarą jų turime vazonuose, o rudenį galėsime iškasti iš grunto. Kuo anksčiau pasodinsite, tuo greičiau sulauksite į tulpę panašių žiedų,“ - sako Rima Žebrauskaitė VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė.

Asmeninio albumo nuotr.

„VDU Kauno botanikos sode savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai, - kalbėjo VDU botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė. - Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydintys yra du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs“.

Asmeninio albumo nuotr.

Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, gan primityvios sandaros, tačiau nuo to ne mažiau žavūs: juos lengva atpažinti iš švelniai gelsvos spalvos ir ypatingos skersinės oranžinės juostos. Jautresnės uoslės savininkai gali užuosti rūgštoką, švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

Asmeninio albumo nuotr.

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje, Sykkylven municipalitete), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje.

Pasak dendrologės J. Šabūnaitės, pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai. Tai greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Gyvena apie 400 metų. Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: ‘Aureomarginatum‘, ‘Compactum‘, ‘Crispum‘, ‘Fastigiatum‘, ‘Integrifolium‘, ‘Medio-pictum‘, ‘Obtusilobum‘.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis