Pasak sodininko Č. Paulausko, trešnės yra tos pačios genties augalai kaip ir vyšnios. Daugelyje pasaulio kalbų jos net neturi atskirų pavadinimų ir skiriamos tik pagal vaisių skonį: trešnės vadinamos saldžiosiomis vyšniomis, vyšnios – rūgščiosiomis.
Trešnių vertė. Trešnių vaisiuose yra vitaminų – C, A, B1, B2, PP, cukrų, organinių rūgščių, pektinų, kumarinų, kalio, magnio, geležies ir kitų žmogaus organizmui būtinų medžiagų. Trešnėse esantys flavonidai tonizuoja, veikia baktericidiškai, stiprina kraujagysles. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbami. Iš jų gaminamos uogienės, kompotai, sultys, trauktinės, šaldomi ir džiovinami. Sode pasodinus skirtingo sunokimo laiko trešnių, jų vaisių galima turėti nuo birželio iki rugpjūčio.
Trešnės Lietuvoje pradėtos auginti XIX a. dvarų ir vienuolynų soduose, iš kur paplito ūkininkų sodeliuose. Ypač gerai žinoma žemaitiškų trešnių populiacija. Iš jų atrinktos Žemaičių geltonoji, Žemaičių juodoji ir Žemaičių rožinė. Šias liaudies selekcijos veisles selekcininkas Algirdas Lukoševičius naudojo trešnių selekcijoje, siekdamas sukurti mūsų krašto klimato sąlygoms tinkamiausias trešnių veisles. Be jų, Lietuvoje auginamos vakarietiškų, pietietiškų, baltarusiškų bei naujai sukurtų lietuviškų veislių trešnės.
Trešnės, kaip ir kriaušės, yra šiltesnių kraštų augalai ir mūsų klimato sąlygoms daugelis veislių netinkamos. Pasirenkant sodinukus, reikia atsižvelgti į jų ištvermingumą žiemą ir atsiminti, kad beveik visos trešnių veislės yra kryžmadulkės – jų tenka pasisodinti ne mažiau kaip dvi, o dar geriau ir daugiau. Vieta sode turi būti parinkta pati šilčiausia.
Veislių įvairovė
Birželio mėnesį nokstančios trešnių veislės
‘Anta‘ – lietuviška (A. Lukoševičiaus) labai ankstyva, derlinga trešnių veislė, dera birželio viduryje. Uogos raudonos, stambios (5-6 g), minkštimas standus, sultingas, saldus, skanus. Vaisiai vartojami švieži desertui. Vaismedžiai vidutinio augumo, šaltąsias žiemas ištveria patenkinamai, atsparūs ligoms. Trūkumas – nuo ilgesnio lietaus vaisių odelė sutrūkinėja.
Veislė kryžmadulkė. Veislės dulkininkės: ‘Festivalnaja‘, ‘Jurgita‘, ‘Vytėnų rožinė‘, ‘Zaslonovskaja‘.
‘Rivan‘ – labai ankstyva trešnių veislė, sukurta Švedijoje. Vaisiai prinoksta birželio mėnesio pradžioje, nestambūs (4,5 g). Odelė raudona. Minkštimas raudonas, minkštas.
Vaismedžiai vidutinio augumo, derlingi, žiemą ištvermingi. Veislės dulkininkės: ‘Marchijska’, ‘Kastina’, ‘Burlat’ ir kitos tuo pačiu laiku žydinčios trešnių veislės.
Liepos pradžioje nokstančios trešnių veislės
‘Dniprovka’ – ukrainietiška trešnių veislė. Vaisiai apvaliai širdiški, glotniu paviršiumi, gražūs, transportabilūs, palyginti vienodo dydžio, sveria vidutiniškai 4,5 g. Odelė plona, tamsiai raudona. Minkštimas šviesiai raudonas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldaus skonio. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Vartojami švieži ir perdirbami, ypač tinka kompotams gaminti.
Vaismedžiai augūs, žiemą vidutiniškai ištvermingi. Grybinėms ligoms ganėtinai atsparūs. Derėti pradeda ketvirtaisiais penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Veislė kryžmadulkė.
‘Jurgita’ – lietuviška (A. Lukoševičiaus) trešnių veislė. Vaisiai stambūs (sveria 6–7 g), vienodo dydžio, labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs. Forma plati širdiška. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, pusiau kremzliškas, saldus, vidutinio sultingumo. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Kotelis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai.
Vaismedžiai stipraus augumo, pakankamai ištvermingi šaltą žiemą, atsparūs ligoms. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera kasmet, derlingi. Veislė kryžmadulkė.
‘Vytėnų geltonoji’ – lietuviška (A. Lukoševičiaus) trešnių veislė. Vaisiai vienodo dydžio, sveria apie 5 g, gražūs, skanūs, vidutinio transportabilumo. Jų forma apvaliai elipsiška. Odelė geltona. Minkštimas gelsvas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus atitrūksta lengvai ir sausai. Vaismedžiai vidutinio augumo, šaltąsias žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera gausiai. Veislė kryžmadulkė.
‘Mindaugė’ – lietuviška (A. Lukoševičiaus) trešnių veislė. Vaisiai stambūs (sveria 6–7 g), gero skonio, labai gražūs, atsparūs ligoms, tramsportabilūs, noksta beveik vienu metu, plačios širdiškos formos. Odelė tamsiai raudona (purpurinė). Minkštimas rausvas su balkšvomis gyslelėmis, pusiau kremzliškas, vidutinio sultingumo, saldus, silpno aromato. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta sunkokai, toje vietoje išsiskiria šiek tiek sulčių.
Vaismedžiai augūs, šaltas žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Veislė kryžmadulkė.
‘Vytėnų rožinė’ – lietuviška (A. Lukoševičiaus) trešnių veislė. Vaisiai apvalūs, prinoksta vienu laiku, patrauklūs, vienodo didumo, stambūs (sveria 6 g), skanūs, saldūs, bet netransportabilūs. Odelė blizganti, geltona, įsaulyje – rausva. Minkštimas gelsvas, minkštas, sultingas. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Kotelis nuo vaisiaus atsiskiria laisvai ir sausai. Vaismedžiai augūs, šaltas žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera kismet, derlinga. Veislė kryžmadulkė.
‘Sunburst‘ – kanadietiška savidulkė trešnių veislė, kurios uogos prinoksta liepos pirmoje pusėje. Uogos patrauklios išvaizdos, raudonos, ypač stambios (8-10 g), minkštimas pusiau kremzliškas, sultingas, puikaus desertinio skonio. Veislė derlinga, vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, gera dulkininkė kitoms trešnėms.
Vidurvasarį, liepos viduryje ir pačioje liepos pabaigoje, kai ankstyvųjų veislių trešnės jau baigia derėti, pradeda sirpti saldžios vėlyvųjų veislių uogos.
‘Franc Josif’ – trešnių veislė sukurta Čekijoje. Vaisiai prinoksta liepos mėnesio trečiajame dešimtadienyje, patrauklios išvaizdos, gero skonio, transportabilūs, stambūs (sveria 5,5–6,5 g), plačios širdies formos. Odelė rausvai geltona, su rožiniais dryželiais. Minkštimas gelsvas, standus, sultingas, saldus, su vos juntama rūgštele. Kauliukas iš minkštimo išsiima sunkokai, prinokusių – lengvai. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Jauni vaismedžiai augūs, pradėję derėti vidutinio augumo. Vainikai platūs, piramidiški ar rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda ketvirtaisiais penktaisiais augimo sode metais, derlingi, dera kasmet. Veislė kryžmadulkė.
‘Hedelfinger’ – vokiška trešnių veislė. Vaisiai stamboki (sveria 4–5 g), o ant jaunų medžių vaisiai užauga iki 6 g, gana vienodo didumo, transportabilūs, gero skonio, saldūs, aromatingi. Vartojami švieži desertui, tinka kompotams. Jie apvaliai širdiškos formos, iš šonų šiek tiek suspausti. Odelė blizganti, tamsiai raudona, visiškai prinokusių – beveik juoda. Minkštimas šviesiai raudonas, prie kauliuko – purpurinis, kremzliškas, palyginti sultingas. Kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo.
Jauni vaismedžiai sode augūs, pradėję derėti – vidutinio augumo, žiemą palyginti ištvermingi. Veislė kryžmadulkė. Derėti pradeda ketvirtaisiais penktaisiais augimo sode metais, dera gausiai ir kasmet.
‘Regina’ – puiki vokiška trešnių veislė, kuri, be Vokietijos, tampa vis populiaresnė ir kitose Europos valstybėse. Vaisiai puikios kokybės, tamsiai raudoni, labai stambūs (sveria 8–10 g), transportabilūs, lietingu oru beveik nesutrūkinėja. Vaismedžiai atsparūs bakteriniam vėžiui. Veislė kryžmadulkė.
‘Lapins’ – savidulkė trešnių veislė, sukurta Kanadoje. Vaisiai plačiai širdiški, stambūs arba labai stambūs (sveria 6–8 g), puikaus skonio, transportabilūs, lietingu oru mažai sutrūkinėja. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldus, silpno aromato. Sultys raudonos. Kauliukas apvalus, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus nutrūksta lengvai ir sausai.
Vaismedžiai vidutinio augumo, tankiu piramidišku vainiku. Žiemą gana ištvermingi. Derėti pradeda ketvirtaisiais augimo sode metais, derlingi, dera kasmet.
Naujos lietuviškos trešnių veislės
‘Germa’, ‘Irema BS’ ir ‘Lukė’ – vėlyvos veislės. Iš jų pati vėlyviausia veislė - ‘Irema BS’.
‘Lukė’ – vėlyva trešnių veislė, sukurta LSDI. Autoriai: A. Lukoševičius ir V. Stanys. Dera liepos antroje ar trečioje dekadoje. Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, labai stambūs, sveria 8,5–10 g, apvalūs, inkstiškos formos. Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, pusiau kremzlinis, saldžiarūgščio skonio. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai.
Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo (ant sėklinio poskiepio (kvapioji vyšnia)). Vainikai – retos formos, todėl vaisiai gerai nusispalvina. Derėti pradeda 4-5 metais, dera vidutiniškai gausiai. Vaismedžiai ištvermingi šaltą žiemą, pakankamai atsparūs grybinėms ligoms. Veislė kryžmadulkė.
‘Germa’ – vėlyva trešnių veislė, sukurta LSDI. Autoriai: A. Lukoševičius ir V. Stanys. Dera liepos antroje ar trečioje dekadoje. Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, labai stambūs, sveria 8,5–10 g. Vaisiaus forma plačiai širdiška. Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, pusiau kremzlinis, saldžiarūgščio skonio. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai.
Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo. Vainikai – retos formos, todėl vaisiai gerai nusispalvina. Derėti pradeda 4-5 metais, dera vidutiniškai gausiai. Vaismedžiai ištvermingi šaltą žiemą. Pakankamai atsparūs grybinėms ligoms. Veislė kryžmadulkė.
‘Irema BS’ -– vėlyva trešnių veislė, sukurta LSDI. Autoriai: A. Lukoševičius ir V. Stanys. Dera liepos antroje ar trečioje dekadoje. Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, labai stambūs, sveria 8,5–10 g. Vaisiaus forma plačiai širdiška. Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, pusiau kremzlinis, saldžiarūgščio skonio. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai.
Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo. Vainikai – retos formos, todėl vaisiai gerai nusispalvina. Derėti pradeda 4-5 metais, dera vidutiniškai gausiai. Vaismedžiai ištvermingi šaltą žiemą. Pakankamai atsparūs grybinėms ligoms. Veislė kryžmadulkė.
Pasak LAMMC SDI medelyno vadovo Česlovo Paulausko, šios naujos trešnių veislės: ‘Germa’, ‘Irema BS’ ir ‘Lukė’ yra licenzijuotos, todėl jų sodinukai bus pardavinėjami šį rudenį tik LSDI medelyne. Poskiepiai – kvapioji vyšnia.
Kaip tinkamai auginti ir prižiūrėti trešnes?
Lietuvoje trešnių auginimą lemia jų ištvermingumas šalčiui žiemą bei kitoms klimatinėms sąlygoms (šaltiems vėjams, krituliams), tinkamas poskiepių parinkimas ir atsparumas ligoms.
Vegetacijos pradžioje vaismedžiams reikalinga drėgmė, o vaisių nokimo pabaigoje drėgmė nepageidaujama, nuo per didelio jos kiekio sutrūkinėja vaisiai ir suserga grybinėmis ligomis. Po žydėjimo vaisiai prinoksta per 40-80 dienų. Esant lietingam orui, derlius mažesnis, nes mažiau apdulkinama žiedų.
Trešnių apdulkinimas. Geriausia, kai sode auginami kelių veislių trešnių vaismedžiai ir sutampa veislės dulkininkės žydėjimo laikas, oras būna saulėtas be lietaus, tada jų žiedus sėkmingai gali apdulkinti bitės ir kiti vabzdžai. Pražydus žiedams, jie „apsidulkina“ per pirmąsias 3 dienas.
Poskiepiai. Augalo ištvermingumas šalčiui labai priklauso nuo įskiepio ir poskiepio suderinamumo. Šalčiui atsparesnės veislės poskiepis išsaugo įskiepį arba atvirkščiai. Trešnės dauginamos skiepais, išskyrus žemaitiškąsias, kurias galima dauginti ir šaknų atžalomis. Trešnės įskiepytos į kvapiosios vyšnios (Prunus mahaleb) poskiepius, atsparios šalčiams, auga vešliau. Trešnės, įskiepytos į silpniau augančius poskiepius Gisela 1,2, 12, auga silpniau, tačiau mažiau atsparūs šalčiams.
Pavojai žiemą ir pavasarį. Žiemą trešnes dažniausiai pražudo atlydžiai, atšilimai, kai sutrikdomas ramybės periodas, taip pat pavojingos labai šaltos žiemos (-30 laipsnių ir daugiau), kada nuo šalčio suskilinėja vaismežių kamienai. Vasario pabaigoje – kovo pradžioje dėl didelio temperatūros svyravimo dienos ir nakties metu, ypač dieną esant giedram orui, gali sutrūkinėti arba atšokti vaismedžių žievė. Jei taip nutiktų, atšokusią žievę prikalkite mažomis vinimis, aptepkite sodo tepalu ir apriškite. Žievės pažeidimų būna mažiau, kai iš rudens nubalinami vaismedžių kamienai ir stambiųjų šakų pagrindai. Tą padaryti galima ir žiemą, jei yra teigiama vidutinė paros temperatūra.
Pavasarį šalnos taip pat pridaro žalos, dažniausiai nukenčia mažiau atsparios veislės. Kai kurių veislių žiedpumpuriai atlaiko nedideles iki – 2 laipsnių šalnas, o – 4 laipsnių temperatūra yra pražūtinga. Greičiausiai apšąla senesnių šakelių žiedpumpuriai, taip pat esantys išorinėje pusėje, o ant jaunesnių ūglių žiedpumpuriai, esantys arčiau kamieno apšąla mažiau.
Apsaugai nuo šalnų sodininkai nuo seno kurdavo laužus, dūmindavo, įtaisydavo vėjo malūnus, laistydavo, purkšdavo vandeniu. Pasodintos gyvatvorės apie sodus padeda apsisaugoti nuo šalnų ir šalčių. Žemaūges trešnes galima apdengti agroplėvele.
Apsauga nuo paukščių. Paukščiams baidyti naudojamos specialios garsinės patrankos, leidžiami išgąsdintų paukščių klyksmo įrašai. Šios priemonės turi trumpalaikį poveikį, bet paukščiai prie jų greitai pripranta ir nustoja bijoti. Patikimiausias būdas apsaugoti derlių – uždengti vaismedžius specialiais tinklais. Tinklas turi siekti žemę, kad paukščiai negalėtų palysti po apačia. Suprantama, kad tiek nuo lietaus, tiek nuo paukščių lengviau uždengti žemaūgius vaismedžius. Tai brangios, bet patikimos priemonės, leidžiančios išsaugoti kokybišką derlių.
Genėjimas. Vasarą, nuskynus derlių, trešnės žeminamos ir atjauninamos. Augantys ūgliai nugnybiami (pinciruojami) vasaros pradžioje. Ši priemonė skatina šakojimąsi. Retose vainikų vietose ūgliai nugnybiami 2 kartus: pirmąjį kartą jiems paaugus iki 10-15 cm ilgio (kad išsišakotų), o antrąjį kartą – vasaros pabaigoje (kad geriau subręstų). Genint derančias trešnes, palaikomas nustatytos formos vainikas. Po 6-8 metų vaismedžius jau reikia atjauninti.
