Specialiai iš Japonijos: pasisemkime įkvėpimo iš šios šalies sodų

Lietuvoje yra sukurta nemažai japoniškų sodų arba tokių, kuriuose vyrauja japoniški akcentai. Kodėl mūsų šalyje domimasi šios tolimos šalies tradicijomis ir sodininkyste, kai regis, turime tradicinius rūtų darželius?
Dažnas akcentas japoniškame sode - medinis tiltelis per vandens telkinį.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galbūt, kad lietuviai mėgsta keliauti, o bekeliaudami pamato daug naujų ir įdomių dalykų, kuriuos vėliau nori išbandyti ir savo kieme. Juk dažnai įdomu tai, kas neregėta. Be to, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse yra nemažai žmonių, kurie domisi rytietiška filosofija bei gyvenimo būdu, tad natūraliai pamėgsta ir rytietiško stiliaus sodus.

JAPONIŠKI SODAI LIETUVOJE. Pas mus tokie sodai atkeliavo kartu su Nepriklausomybės atgavimu. Tiesa, dauguma japoniško stiliaus sodelių yra privatūs ir uždari, yra tik keletas tokių, kurie atviri visuomenei.

Japoniško sodo fragmentas Kretingos rajone.
Japoniško sodo fragmentas Kretingos rajone.
© Asmeninis archyvas

Vienas didžiausių japoniškų sodų Europoje, užimantis 16 ha, yra Kretingos rajone, Mažučiuose. Šiame sode galima rasti didelę bonsai medelių kolekciją, akmenų sodą, arbatos namelį, tvenkinius ir daugybę augalų. Įdomu tai, kad tradicinė japonų religija šintoizmas yra pagoniška religija, kuri garbina gamtą ir jos objektus – medžius, kalnus, akmenis, šaltinius ar gamtos reiškinius. O juk žemaičiai yra paskutiniai pagonys Europoje, tad abiejų kraštų šaknys ir gamtos pajautimas yra labai panašus.

Vilniaus universiteto Botanikos japoniško sodo tvenkinys.
Vilniaus universiteto Botanikos japoniško sodo tvenkinys.
© Asmeninis archyvas

Japoniškas sodas Vilniaus universiteto botanikos sode – vienas seniausių Lietuvoje, pradėtas kurti prieš porą dešimtmečių. Šiam sodui būdingas Edo periodo stilius, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo japoniškas sodas.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo japoniškas sodas.
© Asmeninis archyvas

Sukurtas 0,5 ha plote pagal japoniško pasivaikščiojimų sodo kūrimo principus. Nemažai žavesio šiam sodui suteikia šalia įkurta rododendrų bei kitų erikinių šeimos augalų kolekcija, ypač žydėjimo metu.

Japoniškų sodų kūrėjas Lietuvoje K. Ptakauskas augina ir dekoratyvinius Koi karpius.
Japoniškų sodų kūrėjas Lietuvoje K. Ptakauskas augina ir dekoratyvinius Koi karpius.
© Asmeninis archyvas

„Ryto rasos“ sodą Alytuje įkūrė ir puoselėja vienas profesionaliausių Lietuvoje šios srities specialistų Kęstutis Ptakauskas, kuris dar žinomas kaip bonsai meistras, tarptautinių parodų rengėjas Alytuje bei knygos apie japoniškus sodus autorius. Šis sodas nedidelis, jame įkurdinti ne tik bonsai medeliai, bet ir kiti japoniškam stiliui būdingi augalai bei sodo elementai.

"Sei Shin En" japoniško sodo fragmentas.
"Sei Shin En" japoniško sodo fragmentas.
© Asmeninis archyvas

Japoniškas sodelis Vilniuje Sluškų slėnyje „Sei Shin En“ reiškia „tyros širdies sodą“. Jis vis dar kuriamas, bet pagrindiniai darbai jau atlikti ir galima pamatyti sodo esmę. Po sodu sruvenantis šaltinis, status šlaitas, natūraliai augantys augalai bei šalia įkurti japonų kultūros namai daro šį sodą išskirtiniu. Sodo idėjos generatorė – menininkė Dalia Dokšaitė, o landšaftinio projekto vadovė ir įgyvendintoja – Laura Popkytė, kurianti japoniškus sodus ir pačioje Japonijoje.

JAPONIŠKI SODAI JAPONIJOJE. Japonija ilgus amžius buvo uždara šalis, į kurią svetimtaučiams buvo sunku patekti. Daugelis pirmųjų krikščionių misionierių buvo nubausti mirties bausme, norėdami skleisti čia krikščionybės idėjas. Ir tik XIX a. pab., kai Japonija atvėrė sienas, Vakaruose labai susidomėta japoniška kultūra, o tame tarpe ir japoniškais sodais.

Patys ryškiausi japoniški sodai būna pavasarį, kai žydi sakuros.
Patys ryškiausi japoniški sodai būna pavasarį, kai žydi sakuros.
© Asmeninis archyvas

Jeigu norėtumėte savo kieme įkurti japoniško stiliaus sodą, reikėtų žinoti bent keletą esminių dalykų, nes neretai būna, kai mėgėjiškai kuriamas tokio stiliaus sodas, tiesiog kopijuojant elementus, bet neįsigilinant į filosofiją, kuria paremta šio sodo samprata. Tuomet rezultatas gaunasi liūdnokas, toks vadintinas kiču.

Pasivaikščiojimų ir meditacijų sodas.
Pasivaikščiojimų ir meditacijų sodas.
© Asmeninis archyvas


Sudievintas gamtos garbinimas Japonijoje siekia neatmenamų laikų, kaip ir Lietuvoje, o dabartiniais laikais žinomos japoniško sodo kūrimo tradicijos atsirado penktame mūsų eros šimtmetyje. Tam didžiausią įtaką turėjo budizmas, daoizmas bei Konfucijaus mokymas, atėjęs iš Kinijos. Nors nemažai sodo stiliaus elementų japonai nusižiūrėjo nuo kinų, bet per šimtmečius išvystė ir savitą minimalistinį japonišką. Mes paprastai žinome tik bendrinį japoniško sodo stiliaus pavadinimą, bet iš tiesų jų yra ne vienas.

Akmenų sodas.
Akmenų sodas.
© Asmeninis archyvas


Sausieji sodai kuriami iš akmenėlių, žvirgždo, smėlio, akmenų, dirbtinių kalvų, sausų krioklių ar ežerų, kuriuose paprastai nebūna vandens. Jie susiformavo vienos iš budizmo pakraipos dzenbudizmo įkvėpti. Tokius sodus greičiausiai daugelis yra matę nuotraukose iš Japonijos.

Pavasarinis sakurų ir lanksvų žydėjimas japoniškame sode.
Pavasarinis sakurų ir lanksvų žydėjimas japoniškame sode.
© Asmeninis archyvas

Akmenėliai juose yra tvarkingai sugrėbstomi specialiais grėbliais pagal tam tikras geometrines figūras. Šie sodeliai dažniausiai įkurdinami uždaruose kiemuose ir būna skirti ramiam pasivaikščiojimui, apmąstymams, meditavimui ar aplinkos stebėjimui. Augalai juose turėtų augti tokie, kurie pasižymi ramia žalia spalva, čia paprastai nebūna gausu ryškiaspalvių žiedų. Augalai – tai medeliai, krūmai ar samanos, kurie sodinami grupelėmis, sudarydami darnią kompoziciją su kitais sodo elementais.

Vanduo, akmenys, augalai - kurie yra tarsi gamtos mini kopijos - tai japoniškų sodų atributai.
Vanduo, akmenys, augalai - kurie yra tarsi gamtos mini kopijos - tai japoniškų sodų atributai.
© Asmeninis archyvas


Kalnuoto peizažo soduose, be abejo, turėtų būti vienas arba keli „kalnai“: akmeniniai, nedideli, atkartojantys peizažą. Juk kalnas yra visiems japonams švento Fudzijamos kalno simbolis. Šiame sode turėtų būti tikro vandens telkinys: upelis, krioklys ar tvenkinys, su dažnai per jį nutiestu tilteliu. Augalai įvairūs ir gausūs: medžiai, krūmai, gėlės, samanos, dauguma iš jų dekoratyvūs ir gausiai žydintys. Čia auginami ir formuojami lauko augalai (bonsai). Tokio stiliaus sodelis gali būti tiek atviras, tiek uždaro tipo.

Japoniško sodo tvenkinys.
Japoniško sodo tvenkinys.
© Asmeninis archyvas

Arbatos sodai, ko gero, yra populiariausi, gal dėl Lietuvos sodybose mėgstamų sodo pavėsinių, kuriose susirenkama pasigrožėti sodu, pabendrauti ar vaišintis. Šie sodeliai Japonijoje atsirado XVII a. Edo laikotarpiu (Edo senovėje buvo vadinamas Tokijas). Esminė šio stiliaus sodo idėja – šios akimirkos paprastumo ir grožio garbinimas. Geriant arbatą, vyksta arbatos gėrimo ritualai, o jų metu laikomasi tylos, švaros, harmonijos ir pagarbos. Sodas aplink arbatos namelį gali būti nedidelis, imituojantis natūralią gamtą. Auginami visžaliai ir vasaržaliai augalai: buksmedžiai, pušys, bambukai, samanos bei išdėlioti akmenys.

Privatus japoniškas sodelis daugiaaukščių namų apsuptyje.
Privatus japoniškas sodelis daugiaaukščių namų apsuptyje.
© Asmeninis archyvas


Paminėtini dar lygumų, samanų ar akmenų japoniški sodai, ir juos visus vienijantis dalykas – tai paprastumas, natūralumas, harmonija su aplinka, nebuvimas prabangos, ryškiaspalvių žiedų ir įmantrių formų. Čia vyrauja ramios spalvos ir aptakios formos. Paprastai japoniški sodai stengiasi ne kopijuoti, o tiesiog būti natūralia gamtos dalimi.

Japonai mėgsta vadinamus "debesų sodus", kai krūmai ir medžiai apkerpami apvaliomis, netaisyklingomis formomis.
Japonai mėgsta vadinamus "debesų sodus", kai krūmai ir medžiai apkerpami apvaliomis, netaisyklingomis formomis.
© Asmeninis archyvas

Dažniausiai ryškias spalvas japoniškuose soduose galima pamatyti tik kelis kartus per metus: pavasarį, kai žydi sodai, o ypač sakuros Hanami šventės metu bei rudenį, kai po šalnų lapai nusidažo ryškiomis spalvomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas

10 augalų, kurie puikiai auga molingame dirvožemyje

Molingas dirvožemis pradedantiesiems sodininkams yra nemažas iššūkis, nes ne visi augalai gali augti jame. Visgi yra ir tokių augalų, kuriems netrukdo šios nepalankios sąlygos. Parinkome 10 augalų, kurie puikiai auga molingame dirvožemyje.

Juodųjų serbentų metas: uogakrūmių auginimo ypatybės

Juodieji serbentai – tikras „supermaistas“. Šiose uogose yra gausybė vitaminų, todėl jomis dažnai yra gydoma net avitaminozė. Kadangi liepa yra juodųjų serbentų metas, pristatome keletą praktiškų jų auginimo patarimų.

10 daugiamečių augalų, kurie patiks tingiems sodininkams

Egzistuoja tikrai nemažai daugiamečių augalų, kuriems nereikalinga ypatinga priežiūra. Tereikia išsirinkti augalus tinkančius jūsų sklypui ir pasodinus duoti jiems laiko įsitvirtinti. Parinkome 10 augalų, kurie turėtų patikti tiems, kurie gėlyne nori darbuotis minimaliai.

Būdai, kurie padės apsaugoti uogų derlių nuo paukščių

Paukščiai nuosavame sode paprastai yra gan laukiami svečiai, kurie gali padėti išnaikinti dalį daržo kenkėjų. Tačiau atėjus uogų derėjimo metui, jie ima skanauti ne tik vabzdžiais, bet ir vyšniomis, avietėmis, braškėmis, serbentais ir pan. Tad kokių priemonių imtis, kad uogų liktų ir žmogui?

10 gėlių, kurios žydi ištisą vasarą (1)

Kiekvienas sodininkas trokšta, kad jo gėlynas ryškiomis spalvomis būtų padabintas ištisą vasarą. To galima pasiekti sodinant gėles, kurios žydi viena po kitos, tačiau tam reikia itin gerų planavimo įgūdžių. Daug paprasčiau yra parinkti tokius augalus, kurie žydi ilgai ir sodą savo žiedais puošia iki pat rudens.

Kokie darbai laukia darže bei sode birželio mėnesį?

Pirmasis vasaros mėnuo – intensyvus augalų augimo metas. Birželį nudirbti sodo bei daržo darbai tiesiogiai turi įtakos būsimo derliaus gausai bei kokybei. Tad kokie būtiniausi darbai laukia šį mėnesį?

Skaitytojos patirtis: darni akmenų ir augalų kompozicija sode (2)

Skaitytoja Vera savo sodą Plungės rajone pavertė tikra akmenų ir augalų karalyste, kuri džiugina savo išvaizda ištisus metus. Moteris pasidalino mintimis, kaip jai tai pavyko.

Braškių augintojo patarimai, kaip kuo ilgiau džiaugtis braškių derliumi

Mėgstate braškes, bet vis neatrandate vertingos veislės ar jomis džiaugiatės itin trumpai? Braškių augintojo patarimai padės išspręsti šias problemas.

Mėlynos spalvos raminantis poveikis: kokius melsvus augalus auginti savo sode

Mėlyna spalva dvelkia nuostabia ramybe ir nuteikia svajingai. Ji asocijuojasi su dangumi, jūra, pavasariniais žibuoklių žiedais. Kadangi ši spalva gamtoje yra sutinkama gan retai, tokie augalai nuosavame gėlyne atrodo išties kerinčiai. Kviečiame susipažinti su keletu mėlynai žydinčių augalų.

Rododendrų žydėjimo metas: kaip juos prižiūrėti?

Rododendras – nacionalinė Nepalo gėlė, kuri itin didelio populiarumo sulaukė Anglijoje ir būtent iš jos pradėjo plisti po visą pasaulį. Šis žavingas, egzotiškais lapais bei įvairiaspalviais žiedais pasižymintis krūmokšnis turi net apie 1000 rūšių. Kadangi greitai prasidės šių gėlių žydėjimo metas, šiame tekste aptarsime jų auginimo ypatumus.