Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku

 (13)
Kai suveši gėlynai ir ūgteli medžiai, kai jau smagu grožėtis augalų spalvų bei formų deriniais, atrodytų, tada baigiasi sodo kūrimo darbai ir belieka džiaugtis tuo, kas pasiekta. Galbūt taip yra, kai aplinka pasirūpina kraštovaizdžio specialistas. Tačiau kai sodą puoselėja patys šeimininkai, vis tobulesnio vaizdo paieškos niekada nesibaigia, o eksperimentai tik įkvepia naujiems pokyčiams.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Marytė ir Albertas Macijauskai 9 arų sklypą privačių namų kvartale Šiauliuose apželdino prieš dvidešimt metų. Tačiau keičia ir gražina jį kasmet. Kartais tai lemia objektyvios priežastys – kaip pasakoja šeimininkas, anksčiau jis buvo pasodinęs įvairesnių egzotinių spygliuočių: kedrų, maumedžių, kėnių, tačiau dėl sklypo ypatumų – pavasarį pakylančio gruntinio vandens ir todėl šalto dirvožemio – lepesni augalai čia neišgyvena ir teko jų atsisakyti. Vis dėlto dažniau ne gamta koreguoja šeimininkų pasirinkimą, o jie patys ieško gėlynams naujų, įdomesnių, dar tobuliau priderinamų augalų, nes ne visų jų žydėjimas, spalvos, dekoratyvumas pateisina lūkesčius.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas


Svarbiausias kraštovaizdžio akcentas – vandens telkinuko ir alpinariumo bei gėlynų aplink jį kompozicija: harmoningą tvenkinio formą čia atkartoja plastiškos želdynų linijos, o spalvingi augalų ornamentai nuolat keičiasi, nes tai vienokių, tai kitokių gėlių žydėjimas nesibaigia visu šiltuoju metų laiku. Kadangi namas yra neutralių atspalvių, nebuvo sudėtinga prie jo kolorito priderinti tvenkinio apdailos medžiagas, kitų dekoratyvių eksterjero elementų ir želdynų spalvas.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas


Iš antrojo namo aukšto balkono atsiveria ne tik vaizdas į tolį, bet ir į apačioje įrengtą tvenkinį, upeliuką ir aplink vešinčius gėlynus. Tiesa, šiemet ši kompozicija atrodys jau kitaip nei pernai darytose nuotraukose... „Iškasėme šalia tvenkinuko daug metų augusias melsves. Jų pakeitimą lėmė du dalykai: per ilgai jos čia užsibuvo ir nusibodo, be to, tai beveik pietinė pusė, o melsvės yra pavėsio augalai, tad kaitri saulė nudegina jų lapus“, – paaiškina šeimininkas.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas


Alpinariume tarsi dekoratyvus skiautinys susidėlioja kiliminių augalų raštas.

Gėlyno pakrašty driekiasi kiliminiai augalai: ylalapiai flioksai, šliaužiančiosios vaisginos, uolaskėlės, šilokai, šliaužiančiosios šilingės, vaistučiai, palemonai... Už jų pasodinti aukštesni augalai: vienadienės, lelijos, vilkdalgiai, kemerai, saulakiai, ežiuolės, šilokai, alūnės. Vienmečių augalų gėlynuose šeimininkai nekomponuoja – jų vazonus nebent kabina terasoje ar stato ant šulinio „Kiek naujų augalų kasmet išbandome? Priklauso nuo to, ką randame. Jei gėlė tik gražiai žydi trumpą laiką, ji mūsų nevilioja. Geriau augalas paprastas, pasiteisinęs, prisitaikęs augti mūsų sąlygomis, nei egzotiškas, kurio vienintelį žiedelį paskui iš visų pusių fotografuoji, didžiuodamasis, kad turi, – sako Albertas Macijauskas. – Žiūrime, kad gėlė būtų dekoratyvi ne vien tik tada, kai žydi (o paskui kur ją dėti...), bet kad kuo ilgiau lapų spalva ar įmantri jų forma gražiai atrodytų. Mes nesame kolekcininkai, kad pirktume augalus dėl kokių nors ypatingų žiedų, o deriname spalvas ir visumą. Pamatai patikusį augaliuką – ir, jei kartais nenusiperki pakankamai, kad galėtum visą plotelį užsodinti (pavieniai mums nepatinka, turi būti grupė, kad efektingai atrodytų), tada pasidaugini ir derini, vietoj ko tiktų jį pasodinti. Tai ir yra kūryba.“

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas


Tvenkinuke auga dviejų rūšių vandens lelijos – vienos žydi kreminės, kitos raudonos spalvos žiedais, o ten, kur įteka upeliukas, tarsi raudonos liepsnelės šviečia rūgčių žiedeliai. „Aš lelijų neiškeliu, jos su žuvytėmis per žiemą puikiai gyvena ir žiemoja. Vanduo švarus, nors žuvytėms yra palikta ir dumblo. Svarbiausia neleisti lelijoms užsiauginti daug lapų: nutraukiu juos, ir senų taip pat nepalieku, nes kai lapai pradeda pūti, ir vanduo ima žaliuoti“, – patirtimi dalijasi šeimininkas.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas

Dekoratyvus sprendimas
Gyvatvorę Albertas suformavo iš koloninių kadagių (pasak jo, tujos jau labai pabodusios) – jų siluetai grakštūs, spyglių ažūras lengvas. Ir užaugo gyvatvorė gana greitai, maždaug per penkerius metus.

Toliausiai nuo namo esančioje pusėje pasodinta įvairiausių spygliuočių medžių ir krūmų, už jų sklypas baigiasi obelų sodu ir daržu pakeltose lysvėse, kurias Albertas įrengė šiemet. Pasak šeimininko, sklypas geroje vietoje, nes toje pusėje yra ne kaimynai, o miesto vandenvietė, todėl niekam netrukdydami auga medžiai. Tiesa, didelių stengiasi neauginti, kadangi vieną – labai aukštą ir gražią pocūgę – kaimynų paprašytam teko nupjauti.

Nors čia auga vien spygliuočiai, jų atspalviai, formos ir faktūros įvairuoja, kiekvienas savaip įdomus ir įkomponuotas taip, kad kuo gražiau išryškėtų unikalumas. Čia auga keletas cūgų, Mejerio kadagys, puskiparisiai, šeimininko itin originaliai suformuotas kadagys, o kitoje takelio, vedančio į toliau esantį sodą ir daržą, pusėje pasodinta rutulinių ir smaragdinių tujų. Pirminė jų paskirtis buvo atsitverti nuo kaimynų ir suteikti privatumo, tačiau laikui bėgant medžiai pernelyg užaugo ir teko juos žeminti, nes metė šešėlį ant vejos ir ši pavėsyje ėmė samanoti.

Žemės po krūmais ir medžiais Albertas nemulčiuoja, sako, kad iš mulčiaus spyglių neišrinksi, gražiai jis atrodys tik metus ar dvejus, o paskui bus neįmanoma sutvarkyti. Verčiau po spygliuočiais paravėti, pagrėbstyti, supurenti žemę – ir ji atrodys tvarkingai. Net ir akmenukus sklypo šeimininkas naudojo tik fasadinėje namo pusėje nutiesto takelio apdailai.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas

Veja suteikia erdvės pojūtį, ji būtina, kad išryškėtų vaizdas – efektingi ir dekoratyvūs želdynai bei gėlynai. Joje kaip akcentas įkomponuotas kol kas dar nedidukas raudonlapis bukas pakeitė anksčiau čia augusį svyrančios formos uosį.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas


Šalia pagrindinio gėlyno auga suformuotų kukmedžių kompozicija. Kai pavasarį truputį apkarpytos spygliuočių šakelės šiek tiek atželia, matyti visas jų grožis – gaivi šviesiai gelsva spalva.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku
© Asmeninis archyvas

Nuotraukos – Alberto Macijausko.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas

Gruodžio darbai sode

Gruodis – mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių.

Keletas esminių patarimų, kaip paruošti vynuogių krūmus žiemai (7)

Dar galite spėti parūpinti vynuogių krūmais. Tereikia žinoti keletą gudrybių.

Lapkričio darbai sode ir darže

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo, kai visi darbai sode ir darže atrodo baigti. Vis dėlto reikėtų nepamiršti kai kurių patarimų ir ramiai pasiruošti žiemai.

Vynuogininkai Gaigalai atskleidžia vynuogių auginimo Lietuvoje paslaptis

„Vynmedžius Lietuvoje auginti ir kurti vynuogių sodus gali kiekvienas norintis“, - teigia Lietuvos vynuogininkų asociacijos narė Aida Gaigalaitė – Valatkevičienė, kuri dalinasi prisiminimais apie savo šeimos vynuogininkystės kelią.

Metas šviežių vaisių derlių paversti džiovintomis gėrybėmis

Ruduo – pokyčių metas ne tik gamtoje, bet ir kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Neseniai tikra atgaiva buvę švieži vaisiai rudens sezoną įgaus visai kitą atspalvį ir dar ryškesnį skonį. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, dabar pats metas ne tik džiovinti savąjį derlių – obuolius ir kriaušes, bet ir pasirūpinti įvairiais džiovintais vaisiais, kurie iki kitos vasaros bus nepamainomi pagalbininkai tiek virtuvėje ruošiant įvairius patiekalus, tiek norint praturtinti visos šeimos mitybą vitaminais ir mineralais.

Tinkamiausios šilauogių veislės Lietuvoje (3)

„Šią vasarą ypač gausiai užderėjo šilauogės ir mėgėjų sode, ir plantacijose, ir mūsų kolekcijoje, - džiaugiasi Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė“. Pasak mokslininkės, šilauogių selekcininkės Lietuvoje, sodinės šilauogės populiarumas kasmet didėja, išvedamos vis naujos veislės, kurios gerokai lenkia senąsias ir uogų dydžiu, ir skoniu, ir vertingomis savybėmis. Kadangi šilauogės – tai ilgaamžė sodo kultūra, pasodintos augs ir derės mažiausiai 25-30 metų, todėl labai svarbu šilauogių augintojui tinkamai išsirinkti jų veislę. Lietuvoje geriausia auginti ankstyvąsias ir vidutiniškai ankstyvas šilauogių veisles. Deja, vėlyvosios veislės pas mus sunoksta ne kasmet, todėl jų veisles rinktis yra rizikinga.

Rugpjūčio darbai sode ir darže

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje.

Sodo eksperimentai aplinkoje, kuri graži bet kuriuo metų laiku (13)

Kai suveši gėlynai ir ūgteli medžiai, kai jau smagu grožėtis augalų spalvų bei formų deriniais, atrodytų, tada baigiasi sodo kūrimo darbai ir belieka džiaugtis tuo, kas pasiekta. Galbūt taip yra, kai aplinka pasirūpina kraštovaizdžio specialistas. Tačiau kai sodą puoselėja patys šeimininkai, vis tobulesnio vaizdo paieškos niekada nesibaigia, o eksperimentai tik įkvepia naujiems pokyčiams.

Vėlyva daržovių sėja ir daigų sodinimas

Norint kuo ilgiau mėgautis gausiu daržovių derliumi ir pasiruošti jų atsargų žiemai, patartina auginti vėlyvosios sėjos ar daigais sodintas daržoves.

PRIEŠ IR PO: mažo sodo metamorfozės (9)

Svarbiausias iššūkis, kuris laukė kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės, projektavusios mažą, 94 m², sodelį – tai būtinybė sutalpinti norimas funkcines zonas vizualiai nesumažinant erdvės. „To siekiau pasirinkdama tinkamą sodo struktūrą ir jos elementų proporcijas, derindama augalus bei spalvas“, – sako projekto autorė.