Sezono aktualijos: išraiškingi žolynų ornamentai

Tikriausiai pastebėjote, kad kraštovaizdžio specialistai, komentuodami savo sukurtus aplinkos projektus ar pasakodami įspūdžius iš tarptautinių parodų, visada pabrėžia, kokie populiarūs dabar dekoratyvieji žolynai. Šiuolaikinis žavėjimasis jais – jau net ne mada, bet ryški sodo dizaino tendencija. Be dekoratyviųjų žolynų neįmanoma sukurti natūralią gamtą primenančios kompozicijos, atkartojančios pievos, kopų, miško proskynos įspūdį, o kaip tik šis stilius ir vyrauja sodininkystėje.

Arčiau gamtos


X Laisvės pojūtis. Dekoratyvieji žolynai raminamai ir grakščiai šiūruoja vėjyje savo lapus ir skleidžia laisvės nuotaiką, suteikia sodui judesio ir garso – gamtos gyvybės apraiškų. Neįkyrus žolynų dekoratyvumas kontrastuoja su ryškiaspalviais žiedais, sušvelnina jų spalvų pliūpsnius, todėl tarp jų geriausiai pailsime, atsipalaiduojame.


X Kontrasto principu. Žolynai išskiriami kaip atskira grupė ne tik botaniniu, bet ir kraštovaizdžio dizaino požiūriu. Kaip vertikalus elegantiškas akcentas suteikia lengvumo želdiniams, siauri vešlūs jų lapai – tinkamas daugelio gėlių fonas. Žolynai gražiai atrodo suderinti su plačialapiais augalais, nes išryškėja formų kontrastas.


X Neblėstantis grožis. Rudeniop jie pridengia vystančius augalus, pailgina nužydėjusio sodo dekoratyvumą, nes puošia jį ir tada, kai kitų žiedų ir lapų nebelieka. Vis dėlto tai – vasaržaliai augalai, tad šiltajam sezonui pasibaigus jie nudžiūsta. Prieš žiemą patariama jų nenukirpti: žolynai gražūs ir apsnigti ar apšerkšniję.


X Kiekvienas savaip įdomus. Žolynai labai įvairūs: skiriasi ir dydžiu, ir spalva, ir forma. Vieni jų pasiekia įspūdingą aukštį ir sodui suteikia subtilaus puošnumo, juos galima sodinti vietoj krūmų ar medelių. Žemaūgių dekoratyvumas geriau atsiskleidžia akmenuotame peizaže (netgi šalia skalda grįstų takelių). Juos tinka auginti ir ten, kur veja išdega, – bus žali ir dekoratyvūs, nes mėgsta saulėkaitą. Arba galima žolynų kupstelius vejoje susodinti įdomiais ornamentais. Net ir auginami vazonuose bus ne tik dekoratyvus sodo akcentas – gamtos kampelio iliuziją sukurs šalia įėjimo į namą ar keliolikto aukšto balkone (juolab kad dera ir prie pelargonijų, ir prie surfinijų).


Vida Press


Gėlynuose dekoratyvieji žolynai nedažnai atsiduria kompozicijos dėmesio centre, tačiau yra tokių, kuriems puošnumu nedaug kas prilygsta, tad kodėl tuo nepasinaudojus?


Miskantai: įspūdingo dydžio


Dekoratyviųjų žolynų pritaikymas labai priklauso nuo jų aukščio. Vieni aukščiausių ir populiariausių – miskantai, jie užauga iki dviejų metrų, puikuojasi grožiu, veislių įvairove. Miskantų yra ir žaliais svyrančiais lapais, ir skersai arba išilgai dryžuotais. Žiedų šluotelės taip pat būna spalvotos, išsiskleidusios jos suteikia gyvybės rudenėjančiam sodui, nes žydėti miskantai pradeda antroje vasaros pusėje. Šių žolynų galingi kerai užauga greitai, todėl jie puikiai tinka gyvatvorei formuoti ar slėptinoms sodo vietoms pridengti. Grakštūs miskantai dekoratyviai atrodo ir augdami vejoje pavieniui, ir puošdami vandens telkinius, ir vyraudami rokariume. Tačiau jų nereikėtų komponuoti šalia kitų aukštaūgių augalų marga lapija.


Priežiūros ypatumai. Miskantai nereiklūs, mėgsta vidutiniškai drėgną žemę, jiems tinka atvira vieta. Persodinti nebūtina, daug metų gali augti toje pačioje vietoje. Itin gerai mūsų kraštuose auga ir žiemoja kininiai miskantai – beje, yra išvesta beveik pusšimtis jų veislių.


Asmeninio albumo nuotr.


Įspūdingas miskanto keras šiek tiek primena fontaną.


Rugiaveidės: atsparumo galima pavydėti


Rugiaveidės natūraliai auga mūsų pajūrio kopose, tad ir sode galime atkartoti jo nuotaiką – smagią, keliančią asociacijų su atostogomis... Tai labai dekoratyvūs, vasarą žydintys žolynai dažniausiai pilkai melsvais aštriais lapais. Mėgsta atviras saulėtas vietas, mat pavėsyje lapai įgauna žalią spalvą.Rugiaveidžių kupsteliai įspūdingai atrodo vejoje, tinka šie augalai ir alpinariumams. Melsva jų spalva sukuria išraiškingą mėlynų, violetinių, baltų atspalvių žiedų foną. Vis dėlto geriausia rugiaveides auginti vazonuose, mat jos turi piktžoliško agresyvumo ir plinta į visas puses leisdamos atžalas. Griežti rėmai padeda suvaldyti žolyną. Jų nereikėtų sodinti ir didelėmis grupėmis: turėdamos atlaikyti tarpusavio konkurenciją gali netekti dekoratyvumo.


Vida Press


Priežiūros ypatumai. Rugiaveidės nebijo žiemos šalčių, tad dengti jų nereikia, dirvai yra visiškai nereiklios – gali augti netgi smėlyje. Tiesa, pavasarį, kol augina lapus, reikėtų kartais palaistyti.


Vida Press


Praktiškas patarimas


Vazoną su rugiaveide galima įkasti į žemę, tačiau nėra garantijos, kad pro drenažo skylutę neišsiverš į laisvę, tad ją geriau pridengti.


Avižuolės: netikėta spalvų paletė


Daugelis žolynų gali būti margais lapais. Avižuolės – vieni jų. Tai nuo seno paplitę ir mums įprasti žolynai, todėl kartais gal nė nepastebime, kokie balti, tiesiog švieste šviečiantys jų lapai. Jie gali būti ir su žaliais dryželiais, ir net rudi (deja, šios avižuolės mūsų kraštuose nežiemoja). Avižuolės auga kompaktiškais kereliais iki 30 cm aukščio, nors yra ir mažesnių, nykštukinių veislių. Augalai įspūdingai atrodo vejoje, gražiai išryškėja ir akmenų ar vandens fone, dera gėlynuose.


Vida Press


Priežiūros ypatumai. Avižuolės pakenčia ne tik saulėkaitą, bet ir lengvą pavėsį. Tiesa, kerelius reikia dažnai atnaujinti, nes jie neilgaamžiai.


Eraičinai: faktūriško reljefo favoritai


Eraičinai – žemaūgiai žolynai (paprastai ne aukštesni nei 20 cm), suformuojantys tankius pusapvalius kompaktiškus kupstelius ir gerai išlaikantys formą. Jų labai siauri lapai atrodo subtiliai, reljefui suteikia banguotumo ir dinamikos. Eraičinų lapų spalva varijuoja nuo žalios iki skirtingų mėlynų atspalvių. Žolynai labai tinka takų ar gėlyno pakraščiams apsodinti, net įprastą veją jais galima įrėminti. Eraičinai žavingai išryškėja tiek alpinariumuose, tiek vazonuose. Jie puošniai atrodo auginami ir po kelis kerelius, ir dideliais plotais, dera su kitais žemaūgiais augalais.


Vida Press


Priežiūros ypatumai. Eraičinai mėgsta purią žemę. Gerai auga atvirose saulėtose vietose, pavėsyje pakeičia įprastą lapų spalvą, o, jei žemė per drėgna, gali sunykti. Sendami kereliai iš vidaus ima plikti, taigi tenka kas keletą metų išskaidyti. Žiedynai nėra labai dekoratyvūs, todėl juos patartina nukirpti.


Karčiuotieji miežiai: subtilumo įsikūnijimas


Karčiuotieji miežiai – fantastiškai dekoratyvūs. Įspūdingiausi yra ne siauručiai lapai, o švelnios varpos labai ilgais akuotais – primena skaidrų vualį. Žaismingai siūbuodamos vėjyje gėlynams jos suteikia neįtikėtino lengvumo. Žiedynai švelniai violetiniai, o išdžiūvę pabąla. Sode karčiuotieji miežiai sukuria pievos įspūdį. Gali būti auginami ir pakabinamuosiuose vazonuose, loveliuose, tad labai tinka palangėms apželdinti.


Vida Press


Priežiūros ypatumai. Karčiuotieji miežiai yra daugiamečiai, bet mūsų žiemų neištveria ir auginami kaip vienmečiai. Tačiau iš esmės nėra įnoringi – pakelia sausras. Nebent, kad neprarastų dekoratyvumo, tenka kartais palaistyti.


Paperkantis nereiklumas


X Didžioji dalis dekoratyviųjų žolynų mėgsta saulėtas vietas ir pakenčia tik nedidelį pavėsį, bet, kai šviesos neužtenka, gali nežydėti.


X Žemė turėtų būti lengva, puri, svarbu ir geras drenažas, nes nepakenčia įmirkusios dirvos. Tai, kad ji skurdi, žolynams dažnai nė motais. Tad ir gausiai tręšti jų nereikia.


X Drėgmės poreikis labai varijuoja: kai kuriems sausros – tik į naudą (ypač atsparūs augalai melsvais lapais), kitiems reikia daugiau drėgmės. Tinkamai parinkus vietą laistyti net nebūtina, nebent tik pirmomis savaitėmis pasodinus.


X Kerų paprastai nereikia dalyti 4–5 metus, o kai kurių rūšių augalai gali nejudinami augti ir 10–15 metų. Tai – visa epocha sodo gyvenime...


X Jei žemė derlinga, priežiūra skirta tik dekoratyvumui palaikyti. Pakanka anksti pavasarį nupjauti sudžiūvusius žiedynus ir lapus, kol nepradėjo augti nauji. Gerai būtų aplink kerus žemę mulčiuoti – tai sulaiko drėgmę ir estetiškai atrodo. Daugeliui žolynų patinka ir supurenta dirva: subadžius ją šakėmis net seni kerai atsigauna ir leidžia naujus ūglius.


X Sodinti galima visą sezoną, patartina vengti tik vidurvasario karščių ir nebesodinti likus mėnesiui iki šalnų.


X Nuo rūšies priklauso žolynų plitimas: kai kurie patys pasisėja, tad jiems sužydėjus reikėtų nukirpti viršūnėles, kiti dauginasi atžalomis – aplink kerus į žemę tenka įkasti jų plitimą ribojančius apvadus.


Naudingas patarimas


Daug dekoratyvių žolynų atvežama iš šiltesnio klimato zonų. Į tai būtina atkreipti dėmesį parenkant jiems vietą ir galvojant apie išsaugojimą žiemą. Prieš perkant prekybos centruose neįprastus, įdomius (nes rečiau matomus) augalus reikėtų pasidomėti jų auginimo sąlygomis – gali būti, kad egzotiški žolynai pas mus nežiemoja, tad reikėtų iš anksto nusiteikti, kad jie bus vienmečiai.


Pavyzdžiui, susigundysite nusipirkti fantastiškai įspūdingą, net porą metrų siekiančią kortaderiją, užauginančią 30–40 cm žiedynus... Tačiau ji kilusi iš Pietų Amerikos ir, nors Prancūzijoje ar Ispanijoje galime grožėtis šių gėlių žiedais, mūsų vasaros per trumpos, kad tų žiedų sulauktume, o ir žiemos kortaderijos neištvertų...


Konsultavo botanikė Teresė Jokšienė.


Vida Press


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis