Renkamės geriausią pomidorų veislę: kaip nepasiklysti?

 (59)
Pavasaris jau kvėpuoja į nugarą, tad pats metas rimčiau pažvelgti į artėjančius darbus sode ir darže.
Renkamės geriausią pomidorų veislę: kaip nepasiklysti?
© Shutterstock nuotr.

Pomidorų vertė. Pagal vaisių biocheminę sudėtį pomidorai yra labai vertinga daržovė. Jų vaisiuose yra tirpių cukrų, organinių rūgščių, celiuliozės ir pektininių medžiagų, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, sieros, magnio, kalcio, geležies, vario, natrio), daug vitaminų (B1, B2, B3, PP, C, A, I, H), taip pat alkaloido tomatino, pasižyminčio fitoncidinėmis savybėmis. Vaisių biocheminė sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Pomidorai valgomi švieži, kepti, virti, marinuoti, iš jų ruošiamos salotos, padažai. Perdirbti pomidorai (pastos, sultys, padažai) išlaiko visas maistingąsias šviežių vaisių savybes.

Nustatyta, kad pomidoruose rūgštynių rūgšties yra mažiau negu salotose, bulvėse ir burokėliuose. Ištirta, kad purinų (baltymų apykaitos produktų, padedančių atsirasti podagrai) juose yra mažiau negu daugelyje kitų augalinių produktų. Pomidorai dabar rekomenduojami valgyti vaikams, suaugusiems ir seniems žmonėms. Jei jautrus skrandis, valgyti šviežius pomidorus rekomenduojama nuluptus, nes odelė, prilipusi prie skrandžio sienelės, gali sukelti skrandžio uždegimą.

Pomidoruose esantys vitaminai bei kitos medžiagos ne tik pagerina žmonių mitybą, bet apsaugo nuo daugelio ligų.Rekomenduojama daug valgyti pomidorų sutrikus medžiagų apykaitai, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Nustatyta, kad pomidorai turi ir fitoncidinių savybių.

Renkamės geriausią pomidorų veislę: kaip nepasiklysti?
© Shutterstock nuotr.

Norint nesenti, reikia kuo daugiau vartoti šviežių pomidorų, su jais gamintų patiekalų, padažų, sulčių. Ypač vertinga pomidoruose esanti medžiaga likopenas, pomidorams suteikiantis raudoną spalvą. Jis organizme stabdo oksidacijos procesą, taigi ir senėjimą. Antioksidantas likopenas organizme neutralizuoja kenksmingas medžiagas, vadinamuosius laisvuosius radikalus, dažnai sukeliančius onkologines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Likopeno mūsų organizmas nesintetina, todėl jo turime gauti su maistu. Likopeno kiekis pomidoruose padidėja dėka aukštos temperatūros, tik dvi terminio apdorojimo minutės ir likopeno pomidoruose padidėja trečdaliu.

Pomidorų vaisiai turi savo sudėtyje ypatingą amino rūgštį – triptofaną. Žmogaus organizmas jos negamina, ji gaunama su maistu ir skatina serotonino gamybą organizme. O serotonino kiekis organizme lemia mūsų nuotaiką. Kenčiantieji nuo nemigos depresijos neapsiriks reguliariai vartodami pomidorų vaisius ir gerdami jų sultis.

Pomidorai didina žmogaus organizmo atsparumą radiacijos poveikiui, mažina cholesterolio kaupimąsi organizme, gydo kai kurias ligas, stabdo odos grybelinių ligų plitimą. Liaudies medicinoje pomidorai vartojami tromboflebitui, venų išsiplėtimui, gastritui gydyti ir kaip vidurių laisvinamoji priemonė.

Na, o kai po darbų darže ar šiltnamyje, ypač genint pomidorus labai įjuosta rankos, sunku nuplauti, jos gerai nusivalys ir oda bus švelni, jeigu trinsime sutraiškytu prinokusiu pomidoru.

Ką reiktų žinoti apie pomidorų hibridus? Kaip išsirinkti tinkamiausią?

Pomidorų hibridai skiriasi pagal augalo aukštį, vaisių dydį ir spalvą. Jie skirstomi į dvi grupes: indeterminantinius ir determinantinius. Tai svarbu žinoti, norint teisingai formuoti augalą. Indeterminantiniai hibridai yra aukštaūgiai, neriboto augimo. Pirma kekė formuojasi virš 8-11 lapo, kas tris lapus formuojasi naujas žiedynas. Determinantiniai hibridai yra riboto augimo, jų stiebas paprastai baigiasi susiformavus 4-6 ir daugiau žiedinėms kekėms. Pirma kekė formuojasi virš 6-8 lapo, nauji žiedynai formuojasi kas 1-2 lapus.

Kokį hibridą rinktis? Tai priklauso nuo to, kur, kada ir kokiomis sąlygomis bei kuriam laikotarpiui jie bus auginami. Stikliniuose ar aukštuose plėvele dengtuose šiltnamiuose geriau auginti indeterminantinio tipo hibridus. Tačiau dėl vešlios lapijos šie augalai greičiau suserga puviniu, jei šiltnamis nėra gerai vėdinamas.

Šiltnamyje reiktų neapsiriboti vienu hibridu, geriau auginti kelis. Pomidorų hibridai skirstomi pagal derėjimo ankstyvumą į ankstyvus, kai nuo sudygimo iki pirmo derliaus praeina 95-115 dienų, vidutinio ankstyvumo – 111-125 dienos, vėlyvus – 125-140 dienų. Pasirenkant hibridą svarbu ir vaisiaus dydis bei skonis ir forma. Stipraus augimo hibridų vaisiai: vidutinio dydžio (100-140 g), dideli (150-170 g), mėsingi ir stambūs, pailgos formos. Riboto augimo hibridų vaisiai vidutinio dydžio, dideli, pailgi, mėsingi. Yra dar kekiniai pomidorų hibridai, kokteiliniai, kurių vaisiai smulkesni, skinami kekėmis.

Indeterminantiniai (ilgastiebiai) pomidorų hibridai, auginantys apvalius ar plokščiai apvalius vaisius

‘Cetia‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas indeterminantinis hibridas, nepaprastai atsparus ligoms Tm, C5, V, F2, Fr, N, TSWV. Vaisiai apvalūs, 230–250 g svorio, mėsingi ir tvirti, labai skanūs ir išvaizdūs.
‘Mahitos‘ F1 – ankstyvas indeterminantinis hibridas, skirtas auginti plėvele dengtuose šiltnamiuose. Puikiai mezga vaisius nepalankiomis sąlygomis, atsparus ligoms Tm, TSWV, C5, F2, Fr, V, N. Vaisiai apvalūs, stambūs, 220-260 g svorio, tvirti, labai skanūs.
‘Tamaris‘ F1 – ankstyvas indeterminantinis hibridas, atsparus ligoms Tm, V, F2 ir temperatūrų svyravimams. Vaisiai apvalūs, šiek tiek plokšti, 160-180 g svorio, netrūkinėja, labai skanūs. Dėl storų ir mėsingų sienelių jie ilgai išlieka tvirti, nepraranda prekinės išvaizdos.
‘Fantasio‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas indeterminantinis hibridas, atsparus marui ir kitoms ligoms Tm, V, F2, St, N. Augalai dera ilgai ir gausiai. Vaisiai stambūs, 180-200 g svorio, plokščiai apvalūs, labai skanūs.
‘Syta‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas indeterminantinis hibridas, puikiai mezga vaisius, atsparus ligoms Tm, V, F2, C5, N. Vaisiai apvalūs, 180-250 g svorio, tvirti, netrūkinėja.
‘Florenzia‘ F1 – ankstyvas indeterminantinis hibridas, savybėmis panašus į ‘Tamaris‘ F1, tik dar ankstyvesnis, atsparus ligoms Tm, V, F2, Fr, C5, TSWV. Vaisiai apie 160 g svorio, apvalūs, blizgūs, netrūkinėja, labai skanūs.

Indeterminantiniai (ilgastiebiai) pomidorų hibridai, auginantys kitokius vaisius

‘Gourmandia‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, augintinas plėvele dengtuose šiltnamiuose. Augalai atsparūs ligoms Tm, V, F2, N. Vaisiai 250-300 g svorio, mėsingi, puikaus skonio, forma labai panašūs į ‘Buivolo širdį‘.
‘Colibri‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, atsparus ligoms Tm, V, F2, Fr, N, St. Vaisiai ovalūs, 120-140 g svorio, tvirti, puikaus skonio, tinkami ilgiau laikyti. Juos patogu konservuoti.
‘Dartagnan‘ F1 – ankstyvas hibridas. Augalai laibi, bet dera itin gausiai, atsparūs ligoms Tm,TSWV, C3, V, N. Vaisiai tvirti, ištempto ovalo formos, dideli, 120-150 g svorio, auga ilgomis dailiomis kekėmis, labai kokybiški ir skanūs.

‘Giulietta‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, pritaikytas auginti Šiaurės Europos sąlygomis. Augalai nepaprastai gausiai dera. Vaisiai pailgi (10-12 cm), 150-170 g svorio, tvirti.
‘Fenda‘ F1 – ankstyvas hibridas, atsparus ligoms Tm, TSWV, C3, V, N, TYLCV. Vaisiai apvalūs, šiek tiek plokšti, avietiniai, 6,5-8,5 cm skersmens, apie 200 g svorio, labai skanūs.
‘Corazon‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vaisiai kriaušės formos, briaunoti, tarsi susidedantys iš skiltelių, stambūs, apie 200 g svorio, mėsingi ir labai skanūs.

Įdomesnės pomidorų veislės

‘Red Cavern‘ – augalai užauga 120-250 cm aukščio. Vaisiai paprikų formos, 50-200 g svorio, storomis sienelėmis, vidus pusiau tuščias. Puikiai tinka kepti ant kepsninės ir įdarytiems pomidorams gaminti.
‘Yellow Stuffer‘ – indeterminantinė veislė. Vaisiai geltoni, iki 200 g svorio, forma labai panašūs į paprikas. Jų sienelės storos, sėklos lengvai pašalinamos, vidus beveik tuščias, todėl puikiai tinka gurmaniškiems patiekalams ruošti.
‘Rose de Berne‘ – indeterminantinė veislė. Vaisiai dideli, 160-220 g svorio, užauga ir didesni, šviesiai rožiniai, apvalūs. Išsiskiria plona tvirta odele, mėsingu, sultingu ir kvapniu minkštimu, puikiu skoniu.
‘Green Zebra‘ – aukštaūgė vidutiniškai vėlyva veislė. Iš kitų išsiskiria pikantišku vaisių skoniu. Vaisiai apvalūs, 90-150 g svorio, gelsvai žali su tamsiai žaliais dryžiais. Minkštimas mėsingas, šviesiai žalias. Nuo kitų veislių skiriasi pikantišku vaisių skoniu.
‘Black Trifele 2‘ – tai labai derlinga, patobulinta ‘Japanese Black Trifele‘ veislė. Augalai indeterminantiniai, jų lapai panašūs į bulvių. Vaisiai apvalūs, dideli, tamsūs, raudonai rudi. Nepaprastai skanūs, mėsingi. Augintini po priedangomis.
‘Oxheart Orange‘ – ankstyva indeterminantinė veislė. Derėti pradeda po 80 dienų nuo daigų pasodinimo. Vaisiai širdies formos, oranžiniai, stambūs, 250-350 g svorio, puikaus skonio, kvapnūs, beveik be sėklų.
‘Banana Legs‘ – augalai aukšti, nors determinantiniai. Be galo gausiai dera, ypač vegetacijos pabaigoje. Vaisiai 9-10 cm ilgio, geltoni, mėsingi, puikaus skonio, turi mažai sėklų.
‘Citrina‘ – indeterminantinė vidutiniškai vėlyva veislė. Augalai tinkami auginti šiltnamyje ir lauke. Vaisiai forma ir spalva panašūs į citrinas, 75-85 g svorio. Kekės šakotos, ant jų sunoksta daug vaisių.
‘Red Pear‘ – indeterminantinė veislė, augintina visų tipų šiltnamiuose ir lauke. Vaisiai briaunotos kriaušės formos, stambūs, apie 200 g svorio, mėsingi, turi mažai sėklų, labai skanūs.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodas

Aplenkite gamtą: pavasarį žydinčių svogūninių gėlių priežiūra ir sodinimas

Nors daugelis gėlių pražysta vasarą, kai aukštai pakylantis temperatūros stulpelis ypač palankus augalų vegetacijai, visgi rudeninės svogūninės gėlės mus džiugina jau ankstyvą pavasarį. Tiesa, pavasario pranašai – tulpės, narcizai ar krokai – gausiai sužydi tik jei būna tinkamai paruošti rudenį. Kiekvienam sodininkui būtinos svogūninių gėlių, pražystančių pavasarį, sodinimo ir priežiūros taisyklės.

Mėgėjiškos saldžiosios paprikos veislės, kurių derlius turėtų nenuvilti (2)

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute vykdoma saldžiosios paprikos selekcija, siekiant sukurti derlingesnes ir ankstyvesnes veisles. Dabar galima pasidžiaugti jau 2 lietuviškos selekcijos veislėmis – ‘Reda‘ ir ‘Alanta‘, kurių autorė LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Nijolė Maročkienė pristato lietuviškos selekcijos veisles ir apžvelgia tiriamas perspektyvias derlingas saldžiosios paprikos veisles.

Desertinės slyvų veislės (10)

Nuo seno įprastame sode be obelų augdavo kriaušės, slyvos ir kiti kaulavaisiai. Jau prasideda sodininkų mugės, kur be kitų vaismedžių, slyvų veislių pasiūla didžiulė. Kokias geriausia rinktis desertines slyvų veisles savo sodui ir su kokiais poskiepiais pataria LAMMC SDI Sodininkystės Technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.

Vasarinės ir rudeninės obelų veislės, kurios atneš vertingą derlių (16)

Noksta sode obuoliai, vertingi ir skanūs vaisiai. Valgomi švieži ilgą laiką, taip pat tinkami perdirbti – spausti sultis, virti džemus, džiovinti, nes veislių yra daugybė.

Kaip išsaugoti obuolius iki pavasario (12)

Gausus obuolių derlius – didelis džiaugsmas, vaikštai, gėriesi vaisių nusvertomis obelų šakomis. Tuo pat metu galvoje ims suktis mintis – kaip išsaugoti šį gėrį iki kito derliaus. Žinant vieną kitą gudrybę, tai visiškai įmanoma.

Sezono aktualijos: išraiškingi žolynų ornamentai

Tikriausiai pastebėjote, kad kraštovaizdžio specialistai, komentuodami savo sukurtus aplinkos projektus ar pasakodami įspūdžius iš tarptautinių parodų, visada pabrėžia, kokie populiarūs dabar dekoratyvieji žolynai. Šiuolaikinis žavėjimasis jais – jau net ne mada, bet ryški sodo dizaino tendencija. Be dekoratyviųjų žolynų neįmanoma sukurti natūralią gamtą primenančios kompozicijos, atkartojančios pievos, kopų, miško proskynos įspūdį, o kaip tik šis stilius ir vyrauja sodininkystėje.

Vyšnių auginimo atmintinė: kokias veisles pasirinkti ir kaip apginti derlių nuo paukščių (28)

Dabar soduose noksta vyšnios, valgoma šviežias, ruošiame atsargas žiemai. Tai vertingi vaisiai, reikalingi mūsų mitybai. Deja, pastaraisiais metais labiau plinta pavojingos ligos (kokomikozė, moniliozė). Tai apsunkina kaulavaisių auginimą. Nepaisant minėtų nepalankių veiksnių, kaulavaisius auginti galima. Reikėtų pasirinkti ištvermingesnes, ligoms atsparesnes veisles, kruopščiau prižiūrėti, purkšti fungicidais ir insekticidais. Dar viena bėda – vyšniomis labai mėgsta gardžiuotis ir paukščiai.

Tulpmedžių žydėjimas: kaip grožėtis kuo ilgiau (5)

Tulpmedžiai itin dekoratyvūs, origalūs vasaržaliai medžiai, galintys papuošti sodą ar sodybą išskirtinio grožio žiedai bei dekoratyviais lapais. Apie tulpmedžių auginimą ir priežiūrą pasakoja VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė ir VDU botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Net jei braškių derlius džiugina, visko dar nežinote (2)

Braškės – vertingos ir vienos mėgstamiausių, skaniausių uogų, jų tikrą skonį pajunta tik tie, kurie gali jas skanauti ką tik nuskintas. Jų pavadinimas nėra tikslus, jas reikėtų vadinti sodo žemuogėmis. Tačiau dabartinis uogų vardas nuo seno vartojamas, tad visi taip jas ir vadina.

Pirmoji vasaros uoga. Kas ji? (14)

Birželio pirmomis dienomis, anksčiau už žemuoges ir braškes, gaiviomis uogomis pradžiugina sausmedžiai su mėlynais valgomais vaisiais. Apie jų veisles, auginimą ir priežiūrą patirtimi dalinasi VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaitė.

Bijūnų auginimas: viskas nuo A iki Ž (14)

Bijūnai – senoviškų darželių gėlės, pamėgtos ir populiarios pastaruoju metu. Turtinga bijūnų kolekcija sukaupta VDU Kauno botanikos sode. Apie bijūnų įvairovę ir auginimą patirtimi dalinasi Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė.

Braškių sodinimo ypatumai: kaip sėti ir, kokias veisles pasirinkti, kad derlius būtų gausus?

Jei kas nors paklaustų, kokia uoga labiausiai primena šiltas vasaros dienas, neabejotinai atsakytumėte, kad tai yra braškės. Raudonos, saldžios, saulės nubučiuotos — jos pradžiugina ne vieną iš mūsų. Juk nėra nieko geriau, kaip nuėjus į savo lysvių darželį prisiskinti kupiną dubenėlį uogų, atsisėsti terasoje, ar lauko pavėsinėje, skanauti prisirpusias braškes ir mėgautis vasarišku oru. O, kur dar uogienės, kompotai ir sirupai... Šiems gardėsiams neatsispirtų nei vienas smaližius.

Dekoratyvinės obelys – kokias auginti Lietuvoje geriausia

Gegužės mėnesį tiek daug augalų pradeda žydėti, kad akys prie to greitai pripranta ir atrodo, kad taip nuolat turėtų būti. Vienas gražiausių šio meto žydėjimų yra sodo obelų. Bet šį kartą norime atkreipti dėmesį ne į įprastines obelis, o į dekoratyvines, kurias mes paprastai vadiname rojaus obelaitėmis.

Dekoratyviniai česnakai: nuo pavasario iki rudens (1)

Kodėl verta auginti šiuos česnakus? Viena iš priežasčių – kenkėjai dekoratyviems česnakams nebaisūs: galbūt juos atbaido kvapas. O apie kitus privalumus išsamiau sužinosite būtent šiame straipsnyje.

2016 m. sodų mados: 10 aktualiausių šio sezono tendencijų (9)

Šiuolaikinė sodininkystė – tai ne tik skirtingų augalų auginimas sode, bet dar ir meno rūšis, kuri šiuo metu pasaulyje yra viena populiariausių. Savaime suprantama, bet kurią meno rūšį veikia šiuolaikinė pasaulėžiūra ir vyraujančios tendencijos, įskaitant ir madą. Aukštoji mada siejama su podiumu, tačiau tai dar ne viskas. Juk mada atsispindi visose gyvenimo srityse, o sodo dizainas tikrai nėra išimtis.