Ką svarbu nuveikti sode, darže, gėlyne rugpjūčio mėnesį

Derantys pomidorai, sunokę obuoliai - rugpjūčio mėnesį laukia daug darbų.

Būtiniausi darbai sode

Soduose užderėjo puikus vaisių derlius, skiname vasarinių veislių slyvas, kriaušes ir obuolius. Vasariniai obuoliai paprastai sunoksta nevienodai, todėl skiname per kelis kartus. Pirmiausia nuskinkite labiausiai sunokusius ir didžiausius vaisius. Rinkite krituolius. Vėsiai laikomi vasariniai obuoliai, vartojami ilgiau kaip mėnesį. Nuskintos nesunokusios vasarinės kriaušės labai greit sunoksta, vartojimo brandą pasiekia per 3-6 dienas.

Rugpjūčio pradžioje dar galime išgenėti vyšnias ir trešnes. Pirmiausia pašalinkime džiūstančias, ligų pažeistas šakas. Jei vainikas labai tankus, išpjaukime neproduktyviausias stipriausiai augančias. Neretai vyšnių ir trešnių vainike būna keletas stiprių aukštyn tįstančių, su liemeniu silpnai suaugusių, šakų. Nuo stiprių vėjų ir derliaus naštos jos dažnai išlūžta, sugadindamos visą vaismedį. Kad taip neatsitiktų geriau jas išpjaukime, kol vaismedžiai yra jauni. Taisyklingai suformuotuose vyšnių ir trešnių vainikuose šakos nuo liemens turėtų atsišlieti artimu statmenam kampu, o jų storis atsišakojimo vietoje neturėtų viršyti pusės liemens storio. Išpjaunant vyšnių ir trešnių šakas, palikime 5-20 cm ilgio stuobrelį. Kuo storesnę šaką šaliname – tuo ilgesnis stuobrelis.

Krūmo formos vyšnių vaismedžių šakos linkę nuplikti. Deranti vainiko sritis vis labiau nutolsta į vainiko pakraštį, o šakų pagrindai lieka tušti. Tokių vaismedžių šakas patrumpikime. Kitais metais ant jų išaugs naujų ūglių, ir vaisiai vėl megsis arčiau liemens.

Retinkite senus serbentų, agrastų uogakrūmius, nes nuskynus uogas, gerai matosi sutankėjusios šakos, kurias reikia išpjauti.

Nuskynus vasarą derančias avietes ir gervuoges, nupjaukite nuderėjusius stiebus, nes jie dažnai serga žievėplaiša. Pažeistus stiebus sudeginkite.

Rugpjūčio mėnesį genime obelis. Vasarinio genėjimo metu pašaliname statmenai augančius stiprius metūglius, tankinančius vainiką. Genime 2-3 savaites prieš obuolių skynimą. Pašalinus ūglių perteklių, į vainiką patenka daugiau šviesos, ir obuoliai gražiau nusispalvina.
Žieminių veislių obelis, kurių vaisius ruošiamės ilgai laikyti per žiemą, rugpjūčio pirmoje pusėje purškiame 0,6 proc. kalcio salietros tirpalu, o mėnesio pabaigoje – 0,7 proc. Minėtos trąšos pagerina vaisių kokybę ir laikymąsi.

Maždaug iki rugpjūčio vidurio medelynuose akiuojame vaismedžius. Tam tikslui turime iš anksto pasisodinę sėklinių ar vegetatyvinių poskiepių. Skiepūglius imame tik nuo sveikų vaismedžių, jie turi būti su gerai išsivysčiusiais pumpurais (akutėmis).

Nuo rugpjūčio vidurio – geriausas laikas sodinti braškes. Sodinkite tik sveikus, stiprius, vešliomis šaknimis daigus į gerai paruoštą nepiktžolėtą dirvą. Esant sausrai, pasodintus braškių daigus gausiai laistome. Jei norime braškių sodinti didesnį plotą, tai daugiau tinkamų daigų sodinimui bus rudenį ir, ypač, pavasarį. Rudenį braškes turime pasodinti iki rugsėjo vidurio

Rugpjūčio pabaiga – tinkamiausias laikas dauginti baltuosius ir raudonuosius serbentus sumedėjusiais auginiais, nes jie ilgiau šaknijąsi kaip juodieji serbentai.

Rinkite ir naikinkite kenkėjų ir ligų pažeistus vaisius. Po pomedžiais purenkite dirvą.
Išvalykite patalpas ir išbalinkite šviežiai gesintomis kalkėmis, kur laikysite vaisius ir daržoves per žiemą.


Nurovus ankstyvosios sėjos ridikėlius, salotas arba nukasus ankstyvąsias bulves, dar galite pasisėti špinatų, salotų, ridikėlių, krapų.

Rugpjūčio pradžioje sėkime daikonus ir žieminius ridikus. Tai trumpadieniai augalai ir geriausiai auga, kai diena 13-15 val. ilgumo.

Brokolių pirmieji žiedynai jau nupjauti, lapų pažastyse auga nauji. Jiems stinga maisto medžiagų, todėl būna nedideli. Jeigu dirvą aplink augalus supurensite, palaistysite ir patręšite, tai ir šoniniai žiedynai gausiai derės. Brokolių maistinė vertė net 2,7 karto didesnė negu žiedinių kopūstų. Jie pjaunami, kol žiedynai dar neišretėję, o žiedkočiai jauni, nesukietėję. Pradėjusių žydėti, maistui netinka nei žiedkočiai nei žiedynai.

Jeigu žiedinių kopūstų galvutės dar mažos, o dirvoje trūksta drėgmės, juos palaistykite 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu su didesniu azoto kiekiu. Saulėtomis ir šiltomis dienomis žiedinių kopūstų galvutės greitai patamsėja ir išretėja. Tokie žiedynai – mažiau vertingi. Kad taip neatsitiktų, jas pridenkite šiek tiek įlaužtais lapais.

Patręškite vėlyvuosius gūžinius kopūstus, nes jų derlių imsite dar negreitai.
Briuselinių kopūstų gūželės geriau augs, jeigu mėnesio pabaigoje nulaužysite jų viršūnes.
Norint pasidžiaugti dideliais moliūgais, ant vieno augalo palikite ne daugiau kaip 2-3 vaisius. Kai jie paauga, pakiškite medines lenteles ar plastiko plokšteles, kad apačios nepradėtų pūti.
Vos tik užsimezga pupos, reikia pašalinti augalo viršūnę su lapais. Tai daroma dėl to, kad amarai negalėtų jomis misti. Be to, užsimezgusios pupų sėklos greičiau auga.

Dalis daržovių – svogūnai, česnakai, žirniai, šparaginės pupelės jau pradeda bręsti. Jų nereikia nei laistyti, nei tręšti. Kai pradės gelsti arba gulti svogūnų laiškai, sausu oru juos nuraukite. Plonai paskleiskite ir apdžiovinkite. Rūšiuodami atskirkite storais kakleliais, nes jie būna ne visai subrendę, blogai laikosi, todėl pirmiausia suvartokite.

Kai pagels ir česnakų laiškai, raukite juos, kol nesutrūkinėję lukštai ir nesuskilusios skiltelės.
Šparagines pupeles ar žirnius ne raukite, o nupjaukite. Žemėje likusios šaknys papildys dirvą azotu.

Normaliai derančių agurkų irgi neverta tręšti, tačiau pastebėjus deformuotų vaisių, laistykite trąšų tirpalais. Jeigu agurkai į galą nusmailėję, tręškite amonio salietros tirpalu (15-20 g/10 l vandens ), jeigu sustorėję, kalio trąšų tirpalu (30-40 g/10 l vandens ). Drėgmės dirvoje turi būti per visą agurkų dėrėjimo laikotarpį. Agurkai skinami kas antrą dieną, nes peraugusieji stabdo naujų vaisių mezgimą, sumažėja derlius. Skindami agurkus netraukite jų nuo virkščios, skinkite pasukdami, nykščiu paspauskite kotelį. Geriausia agurkus skinti apsiniaukusią dieną arba anksti ryte. Tada jie būna neapvytę, geriau laikosi.

Pomidorai lauke šį mėnesį intensyviausiai dera. Juos laistykite reguliariai, bet saikingai. Nuo per šlapios dirvos pradeda trūkinėti vaisiai. Nokstantys pomidorai gali pradėti trūkinėti ir nuo gausaus lietaus. Kad nuskinti įtrūkę pomidorai nepradėtų pelyti, ilgiau laikytųsi žaizdas pabarstykite rupia druska. Rupjūčiui įpusėjus, pomidorų jau neverta tręšti biriomis trąšomis, ypač kai jie jau nustoja augti dėl liūčių, sausrų, ar vėsaus oro. Šiuo atveju geriau juos nupurkšti mineralinių trąšų tirpalais su pagrindinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais. Purškiama „Daiga“ ir kt. trąšų tirpalais. Jie turi būti 0,5-1 proc. koncentracijos, bet azoto trąšų, pvz., karbamido, neturi būti didesnė kaip 0,2 -0,3 proc. (20-30 g/10 l vandens) koncentracija.

Jeigu prasidės šaltos naktys ir dažni lietūs, tuomet susidarytų labai palankios sąlygos pomidorų ligoms, pavyzdžiui, marui plisti. Saugant pomidorų derlių nuo puvinių, juos dar kartą nupurkškite fungicidų tirpalu. Prieš purškimą nuskinkite visus vos pradedančius gelsti vaisius, nes nupurkšti, ypač vėsesniu oru, 8 dienas jie nevartojami. Prieš valgant purkštus fungicidais pomidorus, būtina juos gerai nuplauti tekančiu vandeniu. Rugpjūčio viduryje nuskabykite lauke augančių pomidorų viršūnes, nes dabar naujos kekės nespės užauginti ir subrandinti vaisių. Virš paskutinės kekės paliekami 2-3 lapai. Be viršūnių pomidorai užaugs stambesni ir greičiau vaisiai sunoks. Plėvele dengtuose neaukštuose šiltnamiuose neverta pomidorus auginti iki stogo. Virš 6-7 kekės gnybiamos jų viršūnės, virš paskutinio žiedyno paliekame po 2-3 lapus. Patrumpintais stiebais pomidorai užaugins stambesnius vaisius. Sudžiūvusius, pageltusius ir ligotus pomidorų bei agurkų lapus, pūvančius vaisius nuskinkite ir išneškite iš šiltnamio ar daržo ir giliai užkaskite, kad neliktų ligų sukėlėjų.


Dabar pats jurginų žydėjimas. Jie žydės gausiai, jei dažnai pašalinsite nužydėjusius žiedus, patręšite kompleksinėmis trąšomis, kai per sausa – palaistysite vandeniu, Jeigu jurginai per sekliai pasodinti, apkaupkite, kad neišlūžinėtų stiebai. Aukštesnių veislių augalus paremiame arba pririšame prie kuolų.

Kadangi rugpjūtį oras dar gana karštas, ir jei trūksta drėgmės, visus dekoratyvinius augalus būtinai palaistykite. Juos kruopščiai prižiūrėkite: nuolat šalinkite nužydėjusius žiedus, purenkite dirvą, naikinkite piktžoles, šį mėnesį patręškite dar du kartus kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, purškite nuo ligų ir kenkėjų.

Jeigu oras labai sausas – būtinai laistome kardelius. Tai ypač svarbu, kai pradeda lįsti žiedynai. Po liejimo visada smulkiai supurename ir taip neleidžiame drėgmei greitai išgaruoti. Prieš javų pjūtį paprastai nupurškiame fungicidais, nes ore pradeda skraidyti grybinių ligų sporos ir reikia apsaugoti kardelių lapus ypač nuo pilkojo puvinio (Botrytis). Tripsų antplūdžio galima tikėtis kai kombainai pradeda kulti javus. Todėl gali prireikti nupurkšti insekticidais.

Jeigu orai geri, kardelius skiname kasdien, kai prasiskleidžia 1-3 žiedai. Jeigu oras vėjuotas ir lietingas, skiname tik pradėjus lįsti ir nusispalvinus apatiniams žiedams. Skiname smailu peiliu įdurdami į kotą ir išsukdami žiedyno kotą iš lapų skrotelės. Taip nenusipjauna lapai, nesusitrukdo gumbasvogūnių augimas ir per žaizdas po lapų pamatais nepatenka grybinių ligų sporos.
Pradėkite rinkti vienamečių gėlių sėklas.

Rugpjūčio pradžioje sodinkite į gėlynus jau sudygusius vėlyvio (Colchicum) svogūnus. Jų žiedais džiaugsitės rugsėjį – spalį. Lapus vėlyvis išaugins tik pavasarį.

Birželį pasėtas našlaites, saulutes, neužmirštuoles šio mėnesio pabaigoje sodinkite į pastovią vietą gėlyne 20 cm atstumu.

Apžiūrėkite ar neauga laukinės rožių atžalos, jas sekatoriumi nukirpkite žemiau žemės paviršiaus.
Rugpjūtis – tinkamiausias laikas pavasarį ir vasarą peržydėjusioms daugiametėms gėlėms padauginti ir persodinti. Pasodinus gerai palaistykite, apmulčiuokite durpėmis.

Šį mėnesį dauginkite lelijas. Nuo tigrinės lelijos (Lilium tigrinum) stiebo nurinkite mažus stiebinius svogūnėlius ir pasodinkite sekliuose grioveliuose lysvėje, juos užpilkite durpėmis ir palaistykite.
Sodinkite ar persodinkite lelijas kas 2-3 metus. Jos mėgsta šiltą, saulėtą vietą ir svarbiausia dirvą su laidžiu podirviu. Molingą, sunkią dirvą gerinkite smėliu ir puriu kompostu. Į sodinimo griovelį berkite žvyro, paskui smėlio sluoksnį, į kurį ir sodinkite svogūnus. Taip paruoštoje net sunkioje dirvoje vanduo nestovės arti paviršiaus. Virš svogūno žemė turi būti lengva ir trąši, kad pridėtinės šaknys gautų pakankamai maisto medžiagų. Svogūnus sodinkite tokiu gyliu, kad žemių sluoksnis virš svogūno viršūnėlės būtų dvigubai storesnis negu jo aukštis. Didelius, plokščios formos svogūnus sodinkite giliau, t.y. užbertas žemių sluoksnis turi būti 3 kartus storesnis negu svogūno aukštis. Baltąją leliją (Lilium candidum) persodinkite kol nepasirodė naujas stiebas, o dygsta jis maždaug rugpjūčio pabaigoje.

Iš žemės iškastus tulpių ir kitų svogūninių gėlių svogūnėlius laikykime nuo pelių ir žiurkių apsaugotoje vietoje. Ypač graužikai mėgsta tulpių svogūnėlius, nesiimant laiku priemonių galima turėti didelių nuostolių. Geriausia svogūnus laikyti sandariai uždarytus, tinka plastikinės dėžutės su skylutėmis. Spąstais ir masalu graužikai nesidomi, jei gali prieiti prie tulpių svogūnų.
Sodinkite smulkiąsias svogūnines gėles: žydres, krokus, margutes, snieguoles, scyles, pavasarines leukonijas ir kt. 6-10 cm gylyje.

Šienaukite gazono žolę, per sausras gazonus palaistykite, šį mėnesį patręškite dar du kartus kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.

Nuo rugpjūčio vidurio sodinkite įvairius spygliuočius. Geriausia nusipirkti juos, išaugintus vazonuose ar konteineriuose, patogiausia tokius augalus pasodinti, jie lengvai prigyja. Taip pat, laikas persodinti į pastovią augimo vietą visus jaunus spygliuočius, prieš metus ar dvejus pasodintus. Juos iškaskite tik su geru šaknų gumulu (su žemėmis prie šaknų), lengviau prigis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis