Pasaulinės tendencijos ir tautiškumas
Pasaulinės aplinkos dizaino tendencijos sukasi apie gamtą, atsinaujinančius resursus, ekologiją. Kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė konferencijoje pasakos, kodėl ši natūralistinio stiliaus mada įsigalėjo pasaulyje ir kokios jos perspektyvos Lietuvoje. Lyginant su aplinka, kokia buvo kuriama keletą dešimtmečių Lietuvoje, natūralistinis dizainas gali pasirodyti netvarkingas, per daug vešlus, gamtiškas, chaotiškas, per mažai didelių ryškių žiedų, per daug laisvės paliekama. Tačiau specialistė teigia, kad gamtiškumo aspektas šiandien tapo ypač svarbus, nes kurdami turime galvoti ne tik apie momentinį grožį, bet ir apie savo skiriamą laiką, apie poveikį aplinkai, juk ir patys esame jos dalis.
Natūralistinė aplinka neatsiejama nuo vietinių augalų. Todėl tautinį identitetą vertinančios šeimos kieme galėtų atsirasti ne japoniško stiliaus formuotų bonsai medelių, o lietuviškos pievos elementų. Botanikė Vilma Gudynienė yra ištyrusi daug natūralių augalų buveinių įvairiose Lietuvos vietose, bus įdomu sužinoti ir konkrečių augalų, kuriuos galima panaudoti savo kieme.
Kaip idėjas perkelti į kiemą
Gamtiška aplinka yra ne tik pievos – pavėsyje galima imituoti paslaptingą miško tankynę, o saulėtoje vietoje – pajūrio kopas su svyrančiomis žolėmis ir smulkiais žiedeliais. Yra levandomis kvepiantys Provanso laukai, itališkos gatvelės su vijokliais, tradiciniai Bavarijos kiemeliai, angliški parkeliai su rožėmis – laikas suprasti, kad turime lietuvišką unikalią gamtą, kuri taip pat verta dėmesio. Ar jums patinka beržynai? Ar prisimenate mėlynuojančius pavasario šlaitus su žibutėmis? Ar kada pasivaikščiojote Čepkelių raisto mediniais takais? Ar esate užtikę žydinčią proskyną vidury miško? Ir jei klausiate, ar galima tai panaudoti šiuolaikiniame sklype prie modernaus namo, atsakymas yra Taip. Konferencijoje „Garden Style“ pamatysite daugybę pavyzdžių, kaip šiuolaikiška aplinka su betonu, mediena, metalu ir stiklu gali būti papildyta vešliais augalais.
Olandų sodų dizainerė Carrie Preston sako, kad kiekvienas turi skirtingą tvarkos pajautimą ir skirtingą ribą, kiek laisvės ir gamtiškumo gali leisti savo kieme. Todėl nereikia visiems pulti auginti žydinčias laukines pievas, nes toks sumanymas tiesiog ne visiems tinkamas. Tačiau pasisemti iš gamtos įkvėpimo tikrai gali visi, tik tą įkvėpimą galima skirtingai įgyvendinti.
Vienas iš žymiausių Lietuvos architektų dr. Petras Grecevičius, sukūręs „Baltų kultūros parką“ Kinijoje, teigia, kad iš kinų ir japonų sodų kūrimo meno galima daug gerų dalykų išmokti. Tik aklai kopijuoti nereikia. Rytiečiai vadovaujasi savo išmintimi, kultūra ir tradicijomis, mes taip pat turime pažinti savąsias. Juk ne veltui baltų kultūros ženklus, panaudotus kuriant parką, įvertino daugelis lankytojų ir pasaulinio garso profesionalų. Metas pritaikyti tradicinius elementus, kad ir stilizuotus, šiandien kuriamuose soduose.
Kas būdinga lietuviškai aplinkai
Įkvėpimo galima semtis ne tik iš savos ar svetimos tautos aplinkos kūrimo pavyzdžių, bet ir iš visai kitų sričių. Galvodami apie savo sodo idėją, prisiminkite vaikystę, pasakas ir muziką. Daug nuostabių aplinkos dizaino projektų yra sukurta remiantis kokia nors emocionalia idėja. Italas Vittorio Peretto įkvėpimo semiasi iš meno kūrinių, ypač iš muzikos. Klasikinė muzika diktuoja vieną nuotaiką, lopšinė visai kitą, o liaudiška dainuojamoji pasaka – dar kitą. Konferencijoje jis papasakos, kaip įkvėpimą jis paverčia realiais sodais, pripažintais visame pasaulyje, ir ką įdomaus turime mes, lietuviai, ką galime išnaudoti savo unikaliam kiemeliui sukurti.
Įkvėpimo galime semtis ir iš istorijos, tik gaila, kad mažai beturime gerų etnografinės sodybos apželdinimo pavyzdžių. Alpinariumai ir formuoti spygliuočiai paplito sodybose, atrodytų, kad toks yra klasikinis sodybos vaizdas. Žiūrint į dabartinį kaimą, sunku atsirinkti, kas išties yra lietuviškas tautinis paveldas, o kas prilipo iš kitur. Istorikai jau išanalizavo begalę dainų ir pasakojamų istorijų, kad pasakytų, kokie augalai yra išties tradiciniai, kaip buvo kuriamos sodybos. Konferencijoje kraštovaizdžio architektė Vaida Vaitkutė-Eidimtienė papasakos ir apie tradicinį kaimą vakar, ir apie tai, kaip tas žinias galima panaudoti šiandien. Ne vien rūtos yra lietuviškų darželių augalas, bet net ir jos gali būti panaudotos šiuolaikiniam moderniam sklype.
Daržininkavimas taip pat yra viena iš tautinio lietuvių identiteto detalių. Turime tuo didžiuotis! Lietuvių kraštovaizdžio specialistai užsienio konferencijose pasakoja, kaip auginti ne tik dekoratyvinius augalus, bet ir valgomus. O mums atvirkščiai, reikia tą madingą valgomų augalų auginimą padaryti tiesiog dekoratyvesnį, akiai malonesnį.
Lietuviškas identitetas – štai kas gali atsispindėti lietuvio kieme. Keisdami požiūrį, domėdamiesi tendencijomis, o tuo pačiu atsigręždami į tai, ką turime geriausio, galime žingsnis po žingsnio puoselėti savo tautinę savimonę. Konferencijoje „Garden style“ pirmą žingsnį žengsime jau šį šeštadienį.
