Reikia trąšios žemės
Spalvingos ir ryškios, aukštaūgės, žemaūgės, vėlyvos ir ankstyvos chrizantemos į Europą atkeliavo iš Rytų. Dažniausiai jos prisimenamos artėjant mirusiųjų minėjimo dienai Vėlinėms. Tačiau augančiomis vazonėliuose chrizantemomis galima puošti balkonus, terasas, laiptus. Tik būtina prisiminti, kad chrizantemų bet kur nepasodinsi – joms reikalingas derlingas dirvožemis ir išpurenta humusinga žemė. Pavėsyje jos taip pat nenori augti.
„O jei sumanėte persodinti šias gėles, galite tai daryti bet kada. Gerai tai, kad persodinti jas galima ir žydinčias“, – tikino gėlininkė Regina Kazlauskienė ir apgailestavo, kad šios gėlės vis dar siejamos su kapų papuošimu.
Namuose auginti netinka
Sumanius namuose vazonuose auginti chrizantemas pašnekovė perspėjo, kad gėlė bus graži tik porą mėnesių. Vėliau ji sunyks, nes nužydės ir nudžius. Tad, gėlininkės manymu, geriau auginti chrizantemas gėlyne ir skintais žiedais puošti namus.
Chrizantemos auga įvairių formų, gali būti panašios net į saulutes, vasarinius astrus ar baltagalves ramunes. Gentyje yra daug hibridų ir beveik tūkstančiai išvestų verslinei gėlininkystei skirtų veislių.
„Mums įprasta chrizantemą matyti geltoną, tačiau dar yra baltų, raudonų ir net violetinių. Chrizantemos skirstomos į dvi pagrindines grupes: ištvermingosios sodo gyventojos ir daug lepesnės, skirtos specialiai parodoms. Sodo chrizantemų yra ir daugiamečių, galinčių ištverti šaltą žiemą, lietų ir vėjus. O štai parodinės veislės nėra tokios atsparios, mėgsta sausą ir vėsią aplinką. Joms patinka, jei šviesa sklinda visą parą“, – pasakojo gėlininkė.
Tinka kompozicijoms
Chrizantemos yra tropinės gėlės, į mūsų kraštus atvežtos iš Eurazijos. Astrinių šeima, kuriai priklauso chrizantemos, bene didžiausia – joje yra virš 1 tūkst. genčių ir 20 tūkst. rūšių. Kadaise budistų vienuoliai atgabeno chrizantemas į Japoniją. Vėliau jos paplito visame pasaulyje.
Jų žiedais buvo puošiami Japonijos valdovų sostai. Kai kuriuose Japonijos miestuose rengiamos kasmetinės chrizantemų parodos. Iš chrizantemų žiedų gaminama ypatingo skonio arbata, kuri padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.
„Mes esame įpratę chrizantemomis puošti artimųjų kapus, nes šios rudens gėlės gali iškęsti net kelių laipsnių šaltį. Šalnoms ypač atsparios geltonos spalvos smulkiažiedės chrizantemos. Labiausiai šalčių bijo „karališkosios“ stambiažiedės chrizantemos“, – perspėjo R.Kazlauskienė.
Spalvų ir formų pasirinkimas, anot jos, – neribotas. Tad norintieji iki pat šalčių gėrėtis žiedais savo namų aplinkoje chrizantemas gali sodinti prie spalvingųjų ožekšnių, raugerškių, margalapių lapuočių ir visžalių augalų. Pasak gėlininkės, tinkamai parinkus veisles iš chrizantemų ir kitų augalų galima suformuoti nuo rugsėjo iki lapkričio žydinčias kompozicijas. Nepastebėti jų būtų neįmanoma.
Artėjant žiemai geriau iškasti
„Chrizantemos – trumpos dienos augalai. Natūraliai pražysta rudenį, kai diena sutrumpėja iki 9–12 valandų. Tada jos sukrauna žiedynus ir pradeda žydėti, – pasakojo gėlininkė. – Chrizantemas auginti nesunku. Jos lengvai dauginamos, atsparios ligoms ir kenkėjams, gana ilgai žydi. Atšalus orams, šias gėles geriau iškasti ir susodinus į indus pastatyti rūsyje arba sunešti į šiltnamį. Vasario mėnesį chrizantemas patariama atnešti į kambarį ir pradėti laistyti. Išaugusius aukštus ūglius reikia nuskabyti, kad susiformuotų gražūs krūmeliai. Kai nėra šalnų, gėlės susodinamos lauke.“
Kurklių siaubas
Didelius chrizantemų krūmus galima atsargiai dalyti į mažesnius. Tokiu būdu galima pasidauginti patikusios veislės chrizantemų.
Daugiau nei trisdešimt metų sodininkyste ir gėlininkyste užsiimanti R.Kazlauskienė priminė, kad chrizantema – vienintelis augalas, kurio kvapo ypač nemėgsta kurkliai: „Teko išbandyti daug priemonių ginantis nuo kurklių. Tačiau mūsų išvada tokia: vienintelis kurklių siaubas – chrizantemos. Tad šias gėles tikrai verta auginti sode, darže, gėlyne.“
