Darbai sode
Liepos pradžioje jau rausta žagarvyšnės, noksta baltųjų ir raudonųjų serbentų uogos, mėnesio viduryje prisirps avietės, o į liepos pabaigą – agrastai ir pirmieji obuoliai.
Liepos pradžioje maždaug 1 m aukštyje vaismedžių kamienus apvyniokite 15-20 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis, kurias nuimsite ir sudeginsite rudenį. Liepos pabaigoje patikrinama ir visos po juostomis bei žievės plyšiuose esančios kenkėjų lervos ir lėliukės sunaikinamos. Gerai išvalytas arba naujas gaudymo juostas vėl uždėkite ant vaismedžių kamienų. Nuolat rinkite krituolius, nes gulėdami ant žolės, esant drėgnam orui, jie tuoj pat supūva, išvežkite juos iš sodo ir sunaikinkite.
Žemę dirbkite tarpueiliuose ir pomedžiuose. Jei vaismedžiai ir vaiskrūmiai auga pievutėje, šienaukite žolę, papurenkite žemę apie juos. Paramstykite nulinkusias vaismedžių šakas nuo derliaus.
Antroje mėnesio pusėje – pats tinkamiausias laikas akiuoti vaismedžius. Ruoškite inventorių derliui skinti ir patalpas, kur per žiemą laikysite vaisius.
Nuskynus derlių, genėkite vyšnias, trešnes, tuo metu geriau gyja žaizdos, mažesnis pavojus užsikrėsti labai pavojinga liga – moniliozine deglige. Vyšnios genimos skirtingai pagal jų augimo pobūdį. Krūminių vyšnių šakas patrumpinkite iki šoninės šakelės. Palikite augti vertikalią šaką, jos nusvirusius galus nupjaukite. Medžio formos vyšnios turi ryškų kamieną. Stenkitės išaugusią viršūnę pritrumpinti, o jei viršūnė išaugo net iki 2,5 m, ją geriau išpjaukite iki stiprios šoninės šakos -1,5 m aukštyje. Tada vyšnia pažemės ir jūs laisvai pasieksite nuskinti uogas. Išpjaustykite ligotas, nudžiūvusias šakas.
Galite pažeminti ir išretinti trešnių vainikus. Trešnės geriau negu vyšnios atsiaugina naujas šakas, todėl išretinto vainiko vidurys nenuplinka.
Nušienaukite braškių lapus ar nupjaukite peiliu (jei mažai jų auginate) tik senuose, ligotuose, piktžolėtuose braškynuose. Juos pjaukite ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Kartu sunaikinsite daug kenkėjų, ligų sukelėjų bei piktžolių. Jaunus braškynus nupurškite nuo ligų ir kenkėjų.
Nuėmus derlių, serbentų, agrastų uogakrūmius nupurškite nuo ligų ir kenkėjų.
Darbai darže
Liepa – ramybės, susikaupimo metas, kai rengiamės sutikti spalvingą, turtingą ir dosnų rudenėlį. Bet ir liepą jau džiaugiamės ne viena daržo gėrybe.
Dar pasėkite ir pasodinkite daigais daržovių. Kai nuderės ankstyvosios daržovės, nelaikykite tuščių lysvių. Purenkite žemę, pabarstykite greitai tirpstančių kompleksinių trąšų ir pasėkite ropių, ridikų (juodųjų ir baltųjų), daikonų, krapų, špinatų. Pasisodinkite daigais pekininių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Vėlai rudenį ir žiemos pradžioje turėsite šviežių daržovių. Daržo pakraštyje pasisėkite rūgštynių, rabarbarų.
Mėnesio pradžioje dar patręškite tirpiomis kompleksinėmis trąšomis kopūstines daržoves, vėlyvos sėjos morkas, burokėlius. Jei nelyja, žemė sausa, tręškite per lapus, t.y. kartą per savaitę nupurkškite trąšų tirpalu (šaukštas trąšų/10 l vandens). Purkškite pavakary, kad neapdegintumėte lapų.
Šiltnamyje pomidorus ir agurkus kartą per savaitę paliekite trąšų tirpalu. Šį mėnesį prinoksta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia. Daugializdžius svogūnus nuraukite, kai tik nudžius laiškai. 10 – 12 dienų juos džiovinkite saulėje, kol laiškai ims šiugždėti.
Liepą jau kaskite ankstyvąsias bulves. Nepalikite darže bulvienojų bei kitų daržovių lapų, atliekų, nes tai ligų ir kenkėjų šaltinis. Visas atliekas kompostuokite arba sudeginkite. Neleiskite darže augti piktžolėms. Ravėkite ir šienaukite daržo pakraščius, kad jos nesubrandintų sėklų, nes užterš dirvą dešimčiai metų. Neužmirškite ir komposto krūvos. Nušienaukite piktžoles, dažnai palaistykite – greičiau mineralizuosis, perkaskite.
Darbai gėlyne
Vidurvasaris išskirtinis žiedų gausybe. Žydi lelijos, rožės, astilbės, montbretės, arunkai, baltagalvės, kraujažolės, flioksai, monardos ir kt. Laistykite, tręškite, nurinkite nužydėjusius žiedus (kad nebrandintų sėklų), skleisis nauji žiedai ir jos ilgiau žydės. Nuskinkite pageltusius lapus, purenkite dirvą. Prieš sausrą gėlynus pamulčiuokite durpėmis.
Liepos pradžioje dar galite apkarpyti lapuočių (vasaržales) gyvatvores. Dauginkite žaliaisiais auginiais daugiametes gėles (geriausia birželio mėn. iki liepos vidurio): šluotelinius bei ylalapius flioksus, šilokus, rudgrūdėles, monardas, pūstataurius, gvazdikus ir kt.
Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio dauginkite pusiau sumedėjusiais auginiais: rožes bei kitus dekoratyvinius sumedėjusius augalus. Dauginimui tinka mediniai inspektai. Jų langai gali būti stikliniai ar užtraukti polietileno plėvele. Auginiai nuolatos turi būti drėgni, o substratas ne per šlapias. Substratui tinka durpių ir smėlio mišinys (1:1). Atkelkite inspektų langus, pravėdinkite. O jei yra labai karšti orai, vietoje langų uždenkite balta agroplėvele, bus ne taip karšta ir lengvai praeis oras.
Šį mėnesį sodinkite vilkdalgius. Prieš persodinant, pašalinkite seną šakniastiebio narelį, sutrumpinkite lapus. Šakniastiebius supjaustykite taip, kad kiekvienoje dalyje būtų bent po vieną lapų kuokštą ir keletą šaknelių. Iki žiemos jų kerai sustiprės, išleis naujas gyvybingas šaknis. Toje pačioje vietoje jie auginami 4 - 5 metus.
Patrumpinkite vijoklinių rožių ir kitų nužydėjusius ūglius. Visas rožes liepos pabaigoje ar rugpjūčio pirmomis dienomis patręškite paskutinį kartą kompleksinėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (N:P:K 8:11:35), kad iki rudens geriau subręstų ūgliai. Jokiu būdu netręškite kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu, nes jomis patręšus, rožės auga ir žydi toliau, ūgliai nespėja sumedėti, lieka minkšti bei pilni skysčių ir sušąla, jie net ir nešaltą žiemą stipriai nušąla.
Patręšus fosforo ir kalio trąšomis – rožės geriau pasiruošia žiemai: sutvirtėja šaknų sistema, storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje bei apatinėse stiebų dalyse kaupiasi maisto medžiagos, jų krūmeliai gali iškęsti didesnius šalčius. Trąšas berkite apie augalus (1kv. m – 30-40 g), jas įterpkite kauptuku į dirvą. Jei nenumatoma lietaus, palaistykite vandeniu, kad maisto medžiagos pasiektų šaknų zoną arba paliekite minėtų trąšų 0,2 proc. tirpalu. Jau galima akiuoti alyvas ir rožes.
Iškaskite svogūninių gėlių svogūnėlius, jei nesuspėjote birželio mėnesį, juos apdžiovinkite ir laikykite sandėlyje. Laikas nuo laiko patikrinkite, kaip sandėlyje laikosi svogūninių gėlių svogūnėliai. Iškasti tulpių svogūnėliai iš pradžių mėnesį laikomi 22-25 temperatūroje, o paskui mėnesį prieš sodinimą 12-13 laipsnių temperatūroje. Jacintai – pirmąsias 10 dienų laikomi 30 laipsnių patalpoje, vėliau 5 savaites 25 laipsnių, iki sodinimo 17 laipsnių temperatūroje. Narcizai 10 d. laikomi 20-22 laipsnių temperatūroje, vėliau dvi savaites 17, iki sodinimo 3 laipsnių temperatūroje.
Kiti patarimai
Kiekvieną savaitę ar kas 4-5 dienas (priklauso nuo žolės augimo spartumo) nupjaukite veją. Jei dirva sausa, veją palaistykite, o jei trūksta vandens laistyti, pjaukite žolę aukščiau.
Norint jau laisvame plote įrengti gazoną, žolę dar galite sėti ir liepos mėnesį. Pasėtą žolę karštu oru laistykite, ji gražiai sudigs, nebus lopiniuota, reta.
Stambiažiedžių chrizantemų išskinkite pažastinius ūglius, o smulkiažiedžių, kad rudenį gausiau žydėtų, nugnaibykite viršūnes.
Baigus žydėti bijūnams, kerus gausiai palaistykite ir aplink juos įterpkite perpuvusio mėšlo ar komposto ir kompleksinių trąšų su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, tada jie daugiau sukraus žiedinių pumpurų kitiems metams.
Kad gėlės nesusirgtų grybinėmis ligomis ar neapniktų jų kenkėjai, kartą per savaitę reikia nupurkšti fungicidais bei insekticidais ar augalų (turinčių fitoncidinių medžiagų): serenčių, kiečio, kraujažolių, česnako ir kt. ištraukomis.
Apskritai vasarą baseinuose nekeiskite vandens, o tik prireikus papildykite. Vandens keitimui jautrūs daugelis vandens augalų, be to, labai susidrumsčia vanduo. Juose užveiskite kūdrinukių sraigių, vanduo bus skaidrus, nesužaliuos, nes jos minta žaliaisiais dumbliais.
