Didžiausia žala – braškėms

Kaip augs sodo augalai priklauso ne tik nuo oro tendencijų, bet labiausiai nuo to, kaip pasodinus bus auginami ir prižiūrimi. „Žiema sodui didelės žalos nepridarė. Galbūt net atvirkščiai – gerai, kad užsitęsė, nes vėlyvo pavasario metu mažesnė šalnų tikimybė“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo, Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis.

Pasak jo, didžiausia žala padaryta braškėms. Jos pašąla esant minus 15 laipsnių temperatūrai. O juk didesnėje Lietuvos dalyje ir vyravo būtent toks oras. N.Uselio nuomone, jei braškės buvo pasodintos pernai, dar galima tikėtis gero derliaus, tačiau jei prieš du ar trejus metus – nebelabai.

Žinoma, kažkiek tai atsilieps ir vaismedžiams. Juk šaltis paveikia kamienus, atsiknoja žievė, o tai sąlygoja jų lėtesnį augimą, medeliai gali vegetuoti. Ypač toks jautrumas būdingas obuoliams, kriaušėms, vyšnioms. Iššalo ir kiti medelynai, bet kaip jie augs šiemet, jei tai naujai sodinami augalai priklauso nuo to, kiek priežiūros skirsite.

Prieš sodinant – sutvarkyti žemę

Pradedantiems sodinti ypač svarbu stebėti, kokio drėgnumo žemė. Jei jos masė panaši į košę – derėtų palaukti, kitaip gali būti paveikta dirvos struktūra.

Žemei esant tinkamos konsistencijos prieš sodinant derėtų ją suformuoti, išgenėti, sutvarkyti, išrinkti šapus.

„Šiais metais ypač svarbu, kuo greičiau pradėti sodinti, nes dėl vėlyvo pavasario, greit išsprogs visi augalai“, – pabrėžia N.Uselis.

Pasiruošimas sodinti

Žemės plotą sodinimui parinkite ten, kur didžiąją dienos dalį yra saulėta. Geriausia rinktis šiaurės pusę, kurioje saulės šviesos, intensyvumo turėtų būti pakankamai visą dieną.

Prieš pradedant sodinti ar sėti, dirvą derėtų išpurenti ir sutvarkyti velėną. Labai svarbu, jos nepašalinti, nes būtent velėna užtikrina tinkamą vandens nutekėjimą. Vėliau ant jos reikėtų užpilti naujos dirvos sluoksnį. Ypač, jei ji smėlinga ar molinga. Tinka ir paprastas kompostas. 

Dėl to prieš tai reikia ištirti dirvos sudėtį. Smėlingas priemolis pranešesnis tik už molį arba smėlį. Kaip patikrinti, kokia dirva pas Jus? Vienas paprasčiausių būdų tiesiog pasemti saują žemės ir ją suspausti. Smėlingas priemolis dažniausiai būna tada, kai atleidus delną, žemė trupa. Derėtų išsiaiškinti ir dirvos rūgštingumą bei pagrindinių elementų azoto, fosforo ir kalio kiekį.

Kitas etapas – lysvių formavimas. Tai galima daryti medinių lentų pagalba. Iškilios lysvės palengvina darbus sodinant ar ravint. Tiesa, labai svarbu apgalvoti kur sodinsite kiekvieną daržovę, kokių sėklų ar daigų reikėtų, kad daržas netaptų chaotiškas.

Kiekvienam iš šių etapų padės pasiruošti puslapis Manonamai.lt, o jau savaitgalį skirsime ypatingą dėmesį nuo žiemos speigų nukentėjusioms braškėms.