Svajojantiems apie tikrą poilsio oazę sode vien augalų įsigyti, ko gero, nepakaks. Žmogaus sąmonė aplinką suvokia per garsus, kvapus, skonį ir lytėjimą. Jie tampa tarsi sąmonės receptoriais, kuriuos teisingai dirginant, jūsų sodas tampa ta vieta, iš kurios nesinori išeiti.
Tikriausiai pastebėjote, kad kraštovaizdžio specialistai, komentuodami savo sukurtus aplinkos projektus ar pasakodami įspūdžius iš tarptautinių parodų, visada pabrėžia, kokie populiarūs dabar dekoratyvieji žolynai. Šiuolaikinis žavėjimasis jais – jau net ne mada, bet ryški sodo dizaino tendencija. Be dekoratyviųjų žolynų neįmanoma sukurti natūralią gamtą primenančios kompozicijos, atkartojančios pievos, kopų, miško proskynos įspūdį, o kaip tik šis stilius ir vyrauja sodininkystėje.
Jei kas nors paklaustų, kokia uoga labiausiai primena šiltas vasaros dienas, neabejotinai atsakytumėte, kad tai yra braškės. Raudonos, saldžios, saulės nubučiuotos — jos pradžiugina ne vieną iš mūsų. Juk nėra nieko geriau, kaip nuėjus į savo lysvių darželį prisiskinti kupiną dubenėlį uogų, atsisėsti terasoje, ar lauko pavėsinėje, skanauti prisirpusias braškes ir mėgautis vasarišku oru. O, kur dar uogienės, kompotai ir sirupai... Šiems gardėsiams neatsispirtų nei vienas smaližius.
Paskutinis rugpjūčio savaitgalis Lietuvos kraštovaizdžio dizainerius, želdynų kūrėjus ir visus augalų mėgėjus palepino ypatingu renginiu – tarptautine aplinkos dizaino konferencija „GARDEN STYLE“. Buvo pakankamai netikėta, kad net ir pas mus gali atvykti skaityti pranešimų lektoriai, garsėjantys kaip išskirtinių sodų kūrėjai. Juk paprastai mes, lietuviai ieškome ir vykstame pasisemti žinių į Anglijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių garsius želdynų seminarus ar parodas. Šalia svečių iš užsienio nė kiek ne prasčiau sužibėjo ir Lietuvos kraštovaizdžio dizaineriai, skaitę pranešimus šioje konferencijoje.
Patriotiškumą savo kieme galime parodyti ne tik iškeldami vėliavą. Yra ir kitų aplinkos dalykų, kurie pasufleruoja, kad šiame kieme gyvena savo tautinį identitetą vertinanti šeima. Aplinkos dizaino konferencija „Garden Style“ suteiks daug idėjų šia tema, o šiandien pakalbinome pranešėjus dar prieš konferenciją.
Jei turite nors lopinėlį žemės, greičiausiai auginate kokį nors augalą, nokinantį skanius vaisius: obelaitę ar kriaušę, serbentą ar šilauogę, braškes ar žemuoges. Tai mums įprasti sodo augintiniai, kurių vaisius mėgstame. Bet juk yra ir nemažai tokių, kurių derlius irgi labai skanus, bet jie retai auginami – gal todėl, kad palyginti neseniai atkeliavo į Lietuvą ir yra dar per mažai žinomi. Tad pristatome TOP 20 įdomesnių vaisių, kurie puikiai auga ir dera mūsų krašte, nors yra kilę iš tolimų šalių. Šį kartą pristatome pirmąjį dešimtuką.
Sodyba ar sodas be juodųjų ir raudonųjų serbentų neįsivaizduojamas. Visur šie vaiskrūmiai auginami, nes veda vertingas sveikatai uogas. O pasisodinus ir auginant dar retai auginamus stambiauogius serbentus arba šiuos vaismedžius žaliomis uogomis, arba originalius jų hibridus, sodas taptų dar patrauklesnis ir spalvingesnis. Apie retai auginamus serbentus kalbiname brolių Edmundo ir Romo Vrublevskių medelyno savininką Romą Vrublevskį.
Ne tik gėlių spalva, bet ir jų rūšis gali būti simbolis. Rytuose egzistavusia „gėlių kalba” buvo galima pasakyti beveik viską: ne tik išreikšti jausmus asmeniui, bet ir paskirti susitikimo vietą, tikslų jo laiką. Jaunuoliai ir merginos, ištekėjusios damos ir garbingi kavalieriai leido laiką sudarydami ir skaitydami „gėlėtus laiškus”, skaičiavo žiedus ir žiedlapius, mėgindami įminti jų paslėptą prasmę. Šiandien gėlių kalba pamiršta, bet kai kurių jų simbolinę reikšmę prisiminkime.
Mažose sodybose ar sodeliuose daugybės sodo augalų nepakanka vietos pasisodinti, todėl sodininkai ieško naujų galimybių ir idėjų, svajoja apie vaismedžius, kurių vaisių skonis patiktų kiekvienam šeimos nariui, o tuo pačiu augalai būtų ir dekoratyvūs – puoštų sodybą, sodą ar nedidelį plotelį prie namo. Norima, kad gėrybių nebūtų per mažai ir niekada per daug. Skaudu yra kibirais išmetinėti obuolių, slyvų perteklių, juolab kai po poros savaičių vėl kyla noras paskanauti šiltojo sezono gėrybių.
Po ledynmečio Neries senvagėje likusį telkšoti ežerėlį Vilniaus japoniško sodo kūrėjai ketina paversti klasikiniu japonišku tvenkiniu. Siekiant įvertinti jo ekologinę būklę, įsitikinti, kad vanduo ir dumblas nėra toksiški planuojamiems įveisti vandens augalams ir žuvims, bus atliekami ežero grunto ir vandens tyrimai.
Lietuvoje jau gerą dešimtmetį nyksta kolektyviniai sodai. Jie palaipsniui virsta gyvenamaisiais rajonais, kuriuose naujakuriai griauna senus sodų pastatus ir statosi naujus namus. Kaip pastebi nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, sodininkų bendrijos aplink didžiuosius miestus pamažu tampa stipriomis bendruomenėmis, kurios aktyviai tvarko buvusių sodų teritorijas ir kuria nuolatiniam gyvenimui būtiną infrastruktūrą.
Mūsų krašte vynuoges auginti pradėtai neseniai – būtent dėl šios priežasties daugeliui žmonių, auginančių vynuoges trūksta patirties. Tad, jei ir jūs susidomėjote šiuo augalu – nepraleiskite progos susipažinti su priežiūros ypatumais.
Besiruošiant pavasariui, svarbu ne tik sėklos, šiltnamio valymas, substratų panaudojimas, daržo planavimas, bet ir tinkamų įrankių pasirinkimas. Ar įsivaizduojate, kad darže galėtumėte apsieiti be kastuvo, grėblio ar kauptuko?