Paukščiai nuosavame sode paprastai yra gan laukiami svečiai, kurie gali padėti išnaikinti dalį daržo kenkėjų. Tačiau atėjus uogų derėjimo metui, jie ima skanauti ne tik vabzdžiais, bet ir vyšniomis, avietėmis, braškėmis, serbentais ir pan. Tad kokių priemonių imtis, kad uogų liktų ir žmogui?
Rododendras – nacionalinė Nepalo gėlė, kuri itin didelio populiarumo sulaukė Anglijoje ir būtent iš jos pradėjo plisti po visą pasaulį. Šis žavingas, egzotiškais lapais bei įvairiaspalviais žiedais pasižymintis krūmokšnis turi net apie 1000 rūšių. Kadangi greitai prasidės šių gėlių žydėjimo metas, šiame tekste aptarsime jų auginimo ypatumus.
Žiemą gamtoje vyrauja sąstingis, kuris naujo sklypo savininkams leidžia atsikvėpti prieš imantis pavasarinių darbų. Tačiau tie, kurie nori naudingai išnaudoti likusias žiemos dienas, gali jau dabar imti popieriaus lapą bei pieštuką į rankas ir pradėti planavimo darbus. Pasiteiravome kraštovaizdžio ekspertų, kaip tinkamai suplanuoti nedidelį sodą.
„Šią vasarą ypač gausiai užderėjo šilauogės ir mėgėjų sode, ir plantacijose, ir mūsų kolekcijoje, - džiaugiasi Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė“. Pasak mokslininkės, šilauogių selekcininkės Lietuvoje, sodinės šilauogės populiarumas kasmet didėja, išvedamos vis naujos veislės, kurios gerokai lenkia senąsias ir uogų dydžiu, ir skoniu, ir vertingomis savybėmis. Kadangi šilauogės – tai ilgaamžė sodo kultūra, pasodintos augs ir derės mažiausiai 25-30 metų, todėl labai svarbu šilauogių augintojui tinkamai išsirinkti jų veislę. Lietuvoje geriausia auginti ankstyvąsias ir vidutiniškai ankstyvas šilauogių veisles. Deja, vėlyvosios veislės pas mus sunoksta ne kasmet, todėl jų veisles rinktis yra rizikinga.
Vos prieš kelis dešimtmečius siauralapių žolinių augalų aptikti būdavo galima nebent pas vokiečių ir anglų kolekcionierius. Tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais jie taip išpopuliarėjo, kad nei vienas modernus gėlynas neįsivaizduojamas be jų.
Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus ir gražaus sodo paslaptis? Pirmiausia, būtent nuo tinkamai paruoštų sėklų priklauso derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau ir vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni bei turi daugiau galimybių išlikti.
Pastaraisiais metais daugėja verslinių ekologinių sodų, kuriuose opiausia problema – apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Tai aktualu ir sodininkų mėgėjų sodams. Parinkus pagrindinėms grybinėms ligoms atsparias vaismedžių veisles, galima sumažinti jų apsaugai reikalingas priemones. LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjas Česlovas Paulauskas ir Algirdo Amšiejaus ūkį atstovaujantis Rokas Amšiejus pataria, kokias obelų veisles rinktis sodininkams-mėgėjams.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama augalams, kurie vertingi savo chemine sudėtimi bei gydomosiomis savybėmis. Lietuvos sodininkystėje itin reikšmingos 2 aktinidijų rūšys: margalapė ir smailialapė, pasižyminčios skaniais ir ypač vitamino C turinčiais vaisiais. Aktinijos tuo pačiu ir dekoratyvūs augalai. Nuskynus anksčiau derančių margalapių aktinidijų uogas, rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį mėgaujamės smailialapių aktinidijų nokstančiais saldžiarūgščiais vaisiais.
Kiekvienas sodininkas turėtų žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti sodą. Priklausomai nuo metų laiko, sode atliekami skirtingi darbai. Kad sodo priežiūra nebūtų tuščiai sugaištas laikas ir išeikvota energija, viską reikia daryti savu laiku. Nėra tikslių nurodymų, kuriais aklai vadovaudamiesi tinkamai prižiūrėtumėte sodą, nes kasmet oras būna kitoks. Visgi egzistuoja preliminarus kalendorius, kada ir ką dirbti sode.
Vandens lelijų žiedai tiesiog tobuli, jų grožis tarsi nerealus. Tačiau kiekvienas galime be vargo jas auginti savo kiemo tvenkinyje. Tai taip pat nesunku, kaip auginti paprastas daugiametes gėles. Senovės graikai šias gražias vandens gėles vadino nimfomis, vardais tų, kurios numirė iš meilės atstumtos Heraklio. Žodis lelija tapo grožio sinonimu.
Jau prasidėjo pavasaris, įpusėjo kovas. Dabar pats tinkamiausias laikas šildomuose šiltnamiuose pasisėti prieskoninių augalų, kad vasarą galėtumėme mėgautis jų žaluma gaminant įvairius patiekalus, gaivintis aromatinėmis arbatomis, pasiruošti jų atsargų žiemai.