Pavadinimo kilmė
Puikūnas – augalas, kuris išsiskiria savo žaismingai atrodančiais žiedais. Žaisli šio augalo dvasia atsispindi ir jo pavadinime. Lotyniškas puikūno pavadinimas Mimulus yra kilęs iš žodžių mime – artistas, pokštininkas, juokdarys, ir mimo – beždžionė. Angliškai šis augalas yra vadinamas – monkey flower (lietuviškai – gėle beždžione).
Augalo charakteristika
Puikūnas – frimajinių šeimos augalų gentis, kurią sudaro apie 150 rūšių. Natūraliai šis augalas yra paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, o motininė jo rūšis yra kilusi iš Čilės kalnų. Populiariausia rūšis – darželinis puikūnas (lot. Mimulus x hybridus). Tai 20–30 cm aukščio augalas, kuris žydi margais, labai ryškiais, iki 5 cm skersmens žiedais. Jo lapai – žali, kiaušinio formos, padengti lipniu sluoksniu. Nors puikūnas yra daugiametis augalas, mūsų krašte jis yra auginamas kaip vienmetis.
Šie augalai yra dauginami sėklomis arba stiebo auginiais. Sėklos – ovalios, rudos, labai smulkios, daigios apie 3 metai. Puikūnus labiausiai tinka auginti pusiau pavėsyje (po medžiais, pusiau pavėsinguose balkonuose ir pan.). Šių augalų žydėjimas iki šalčių yra pastovus. Prekyba jų daigais bei suaugusiais augalais vyksta nuo balandžio vidurio iki liepos vidurio.
Auginimo ypatumai
Puikūnams labiausiai tinka vietos esančios pusiau pavėsyje, nes tiesioginiai saulės spinduliai jiems yra per stiprūs. Dirva – derlinga, puri. Šie augalai gali augti tiek atvirame grunte, tiek krepšeliuose (geriausia juos auginti vazonuose, kad atšalus juos būtų galima įnešti į vidų). Tokiais žaismingais žiedais ypač populiaru puošti balkonus. Kadangi puikūnai mėgsta drėgmę, juos tinka sodinti prie tvenkinio pakraščių. Jiems taip pat tinka vieta po medžiais.
Darželinių puikūnų sėklos sėjamos į dėžutes anksti pavasarį arba tiesiai į dirvą nuo balandžio mėnesio. Į lysvę daigai yra persodinami po visų šalnų, gegužės pabaigoje, 20–30 cm atstumais. Persodintus daigus galima pridengti agrodanga, kad šie sustiprėtų ir nesušaltų.