Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sodo priežiūros ekspertai aiškina, kaip rudens mėnesiais rūpintis veja – kaip ją taisyklingai pjauti, laistyti, tręšti ir prižiūrėti.

Negalima vaikščioti ant vejos po šalnos arba kai ant jos yra sniego. Pasirodo, net neilgai pasivaikščiojus po sniegą, pavasarį tose vietose gali atsirasti rudų dėmių. Žaisti futbolą ar užsiimti kita aktyvia veikla ant vejos reikėtų atsargiai, kad nebūtų pažeista žolė ar dirvos paviršius. Jei rudenį ir žiemą veją tinkamai prižiūrėsime, ji sulauks pavasario ir visą vasarą džiugins savo šeimininkus, tikina specialistai.

Pjovimas

Veją reikia ir toliau pjauti pagal poreikį – atminkite, tai reikia daryti taip dažnai, kad pjaunant būtų pašalintas tik 1/3 žolės stiebo. Pjauti reikia tol, kol žolė auga. Dažniausiai pasitaikanti klaida – po pirmųjų šalnų žoliapjovė nuvaloma ir padedama į sandėliuką ar garažą iki kito pavasario. Bet juk po nedidelių šalčių dar ilgai tęsiasi normalus ruduo, ir žolė nenustoja augusi. Pjaunant veją rudenį, būtinai reikėtų naudoti rinktuvą, kuris surinks ne tik nupjautą žolę, bet ir nukritusius lapus bei spyglius. Atminkite, kad prieš ateinant žiemai veją reikia paruošti – žolė turi būti 3–5 cm aukščio, švari ir brandi.

Valymas

Tam, kad veja būtų švari ir jos viršutinis sluoksnis kvėpuotų, nupjautą žolę būtinai reikia sugrėbti, net jei atliktas vejos aeravimas. Grėbti reikia kuo dažniau, nes rudenį intensyviai krenta lapai, spygliai, kuriuos per žiemą palikus ant žolės, jie nusės prie šaknų ir taps idealia terpe grybelinėms ligoms. Visą sugrėbtą gėrį reikia kompostuoti arba utilizuoti.

Grėbkite specialiu vejai skirtu grėbliu, kuriuo lengvai surinksite lapus ir nupjautą žolę, nepažeisdami vejos. Būna nedidelių mechaninių vejos valymo įrenginių (dažnai klaidingai vadinamų aeratoriais), kurie turi puikią grėbimo funkciją – surenka tik žolę, nepažeisdami dirvos. Tokį įrenginį galima naudoti visą sezoną – pavyzdžiui, kartą per mėnesį ar du, tačiau labiausiai tokio prietaiso reikia vėlyvą rudenį, ruošiant veją žiemai, teigia specialistai.

Tręšimas

Veją, priklausomai nuo žolės tipo, laistymo galimybių ir naudojimo intensyvumo, reikia tinkamai tręšti. Sodo veją trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto, paskutinį kartą tręšti reikia ne vėliau nei rugpjūčio pabaigoje, bet jei veikliosios medžiagos trąšose mažiau nei 10 proc., tręšti galima ir visą rugsėjį. Jei turite įsirengę automatinę laistymo sistemą, maistinės medžiagos intensyviau nuplaunamos, todėl tręšimo laikas kiek pailgėja. Vis dėlto tai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Tą patį galim pasakyti ir apie atvejus, kai veja labai intensyviai naudojama, pavyzdžiui, futbolo stadione – tokiose vietose veja tręšiama dar ir spalio mėnesį.

Rugsėjį ir spalį geriausias laikas veją tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra kalio. Tokios trąšos stiprina augalus, padeda jiems sukaupti reikalingų maistinių medžiagų ir pasiruošti ekstremalioms sąlygoms žiemą. Tinka ir grynas kalio sulfatas apytikriai 25–75g/m2, ir kompleksinės trąšos (pavyzdžiui, NPK 3:10:20 ir pan.), naudojant 25–50g/m2, priklausomai nuo situacijos ir dirvos analizės rezultatų. Kalis palyginus ilgai išsilaiko, lėtai tirpsta ir yra gana patvarus, todėl augalams bus ilgą laiką prieinamas – net iki kito sezono, išskyrus atvejus, kai dirvožemis smėlingas.

Laistymas ir naudojimas

Jei dirvoje netrūksta drėgmės, rudenį papildomai laistyti vejos nebereikia. Bet jei ruduo sausas, lyja retai, veją reikėtų palaistyti kartą per dvi savaites. Svarbu atminti, kad vejos laistymo principas yra toks: retai, bet daug. Dirva turėtų sudrėkti iki 15–20 cm. Ypač svarbu teisingai nutraukti laistymo režimą sode, kuriame įrengta automatinio laistymo sistema.

Jei vasarą optimalus programos režimas buvo 2–3 kartai per savaitę po 15–40 min., orams vėstant ir žolei lėčiau augant, veją reikia ne tik rečiau pjauti, bet ir rečiau laistyti. Specialistai rekomenduoja išjungti automatinį laistymo režimą ir pagal galimybes laistyti rankiniu režimu.

Vis labiau rudenėjant ir augant drėgmės kiekiui, tampa aišku, kad laistyti vejos nebereikės, todėl labai svarbu pasirūpinti pačia laistymo sistema. Iš jos išpūskite orą ir vandenį. Galite labai neskubėti, nes jei ruduo ilgas ir sausas, veją gali tekti laistyti net lapkritį, o laistymo sistema nebijo nedidelių šalnų. Įdėmiai sekite orų prognozes.

Naudojimas

Rudenį, kai žolės augimas sulėtėja, reikėtų sumažinti vejos naudojimą. Nevaikščiokite ant jos, kai ji sušalusi arba apsnigta. Net neilgai pasivaikščiojus po sniegą, pavasarį tose vietose gali atsirasti rudų dėmių. Žaisti futbolą ar užsiimti kita aktyvia veikla ant vejos reikėtų atsargiai, kad nebūtų pažeista žolė ar dirvos paviršius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.

Ką reikia žinoti pradedantiems auginti bonsus (5)

Kai ateina kalendorinė žiema, kokia ji bebūtų – snieguota arba šlapia, vis daugiau veiksmo iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą norime pristatyti kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti? O gal net ir turite? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.