Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sodo priežiūros ekspertai aiškina, kaip rudens mėnesiais rūpintis veja – kaip ją taisyklingai pjauti, laistyti, tręšti ir prižiūrėti.

Negalima vaikščioti ant vejos po šalnos arba kai ant jos yra sniego. Pasirodo, net neilgai pasivaikščiojus po sniegą, pavasarį tose vietose gali atsirasti rudų dėmių. Žaisti futbolą ar užsiimti kita aktyvia veikla ant vejos reikėtų atsargiai, kad nebūtų pažeista žolė ar dirvos paviršius. Jei rudenį ir žiemą veją tinkamai prižiūrėsime, ji sulauks pavasario ir visą vasarą džiugins savo šeimininkus, tikina specialistai.

Pjovimas

Veją reikia ir toliau pjauti pagal poreikį – atminkite, tai reikia daryti taip dažnai, kad pjaunant būtų pašalintas tik 1/3 žolės stiebo. Pjauti reikia tol, kol žolė auga. Dažniausiai pasitaikanti klaida – po pirmųjų šalnų žoliapjovė nuvaloma ir padedama į sandėliuką ar garažą iki kito pavasario. Bet juk po nedidelių šalčių dar ilgai tęsiasi normalus ruduo, ir žolė nenustoja augusi. Pjaunant veją rudenį, būtinai reikėtų naudoti rinktuvą, kuris surinks ne tik nupjautą žolę, bet ir nukritusius lapus bei spyglius. Atminkite, kad prieš ateinant žiemai veją reikia paruošti – žolė turi būti 3–5 cm aukščio, švari ir brandi.

Valymas

Tam, kad veja būtų švari ir jos viršutinis sluoksnis kvėpuotų, nupjautą žolę būtinai reikia sugrėbti, net jei atliktas vejos aeravimas. Grėbti reikia kuo dažniau, nes rudenį intensyviai krenta lapai, spygliai, kuriuos per žiemą palikus ant žolės, jie nusės prie šaknų ir taps idealia terpe grybelinėms ligoms. Visą sugrėbtą gėrį reikia kompostuoti arba utilizuoti.

Grėbkite specialiu vejai skirtu grėbliu, kuriuo lengvai surinksite lapus ir nupjautą žolę, nepažeisdami vejos. Būna nedidelių mechaninių vejos valymo įrenginių (dažnai klaidingai vadinamų aeratoriais), kurie turi puikią grėbimo funkciją – surenka tik žolę, nepažeisdami dirvos. Tokį įrenginį galima naudoti visą sezoną – pavyzdžiui, kartą per mėnesį ar du, tačiau labiausiai tokio prietaiso reikia vėlyvą rudenį, ruošiant veją žiemai, teigia specialistai.

Tręšimas

Veją, priklausomai nuo žolės tipo, laistymo galimybių ir naudojimo intensyvumo, reikia tinkamai tręšti. Sodo veją trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto, paskutinį kartą tręšti reikia ne vėliau nei rugpjūčio pabaigoje, bet jei veikliosios medžiagos trąšose mažiau nei 10 proc., tręšti galima ir visą rugsėjį. Jei turite įsirengę automatinę laistymo sistemą, maistinės medžiagos intensyviau nuplaunamos, todėl tręšimo laikas kiek pailgėja. Vis dėlto tai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Tą patį galim pasakyti ir apie atvejus, kai veja labai intensyviai naudojama, pavyzdžiui, futbolo stadione – tokiose vietose veja tręšiama dar ir spalio mėnesį.

Rugsėjį ir spalį geriausias laikas veją tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra kalio. Tokios trąšos stiprina augalus, padeda jiems sukaupti reikalingų maistinių medžiagų ir pasiruošti ekstremalioms sąlygoms žiemą. Tinka ir grynas kalio sulfatas apytikriai 25–75g/m2, ir kompleksinės trąšos (pavyzdžiui, NPK 3:10:20 ir pan.), naudojant 25–50g/m2, priklausomai nuo situacijos ir dirvos analizės rezultatų. Kalis palyginus ilgai išsilaiko, lėtai tirpsta ir yra gana patvarus, todėl augalams bus ilgą laiką prieinamas – net iki kito sezono, išskyrus atvejus, kai dirvožemis smėlingas.

Laistymas ir naudojimas

Jei dirvoje netrūksta drėgmės, rudenį papildomai laistyti vejos nebereikia. Bet jei ruduo sausas, lyja retai, veją reikėtų palaistyti kartą per dvi savaites. Svarbu atminti, kad vejos laistymo principas yra toks: retai, bet daug. Dirva turėtų sudrėkti iki 15–20 cm. Ypač svarbu teisingai nutraukti laistymo režimą sode, kuriame įrengta automatinio laistymo sistema.

Jei vasarą optimalus programos režimas buvo 2–3 kartai per savaitę po 15–40 min., orams vėstant ir žolei lėčiau augant, veją reikia ne tik rečiau pjauti, bet ir rečiau laistyti. Specialistai rekomenduoja išjungti automatinį laistymo režimą ir pagal galimybes laistyti rankiniu režimu.

Vis labiau rudenėjant ir augant drėgmės kiekiui, tampa aišku, kad laistyti vejos nebereikės, todėl labai svarbu pasirūpinti pačia laistymo sistema. Iš jos išpūskite orą ir vandenį. Galite labai neskubėti, nes jei ruduo ilgas ir sausas, veją gali tekti laistyti net lapkritį, o laistymo sistema nebijo nedidelių šalnų. Įdėmiai sekite orų prognozes.

Naudojimas

Rudenį, kai žolės augimas sulėtėja, reikėtų sumažinti vejos naudojimą. Nevaikščiokite ant jos, kai ji sušalusi arba apsnigta. Net neilgai pasivaikščiojus po sniegą, pavasarį tose vietose gali atsirasti rudų dėmių. Žaisti futbolą ar užsiimti kita aktyvia veikla ant vejos reikėtų atsargiai, kad nebūtų pažeista žolė ar dirvos paviršius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (19)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.

Augalai, kurie praskaidrins niūrią rudens dieną (1)

Mažai kas bežydi rudenį, tik viena kita rudeninė gėlė – astrai, chrizantemos, ežiuolės ir dar kelios. Lietuvos gamtoje natūraliai auga ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), kuris vasaros pabaigoje ir rudenį pasipuošia rožiškai violetiniais žiedeliais. Želdynuose paprastai auginamos įvairiaspalvės veislės, pastaraisiais metais viržiai yra „ant bangos“ – jie puošia namus lauke ir viduje, auga gėlynuose ir kapinėse, iš jų šakelių kuriamos floristinės kompozicijos.