Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau

 (23)
Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.
Uogos sunoksta panašiu laiku kaip pirmosios žemuogės ar net anksčiau.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galbūt ne visi žino, kas yra tas valgomasis sausmedis (Lonicera edulis). Tai 1,5–2 m aukščio krūmas, savaime Lietuvoje neaugantis, o kilęs iš Tolimųjų Rytų kraštų, pas mus tik auginamas soduose kaip vaiskrūmis. Valgomas uogas dar nokina melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea), savaime augantis ne tik Azijoje, bet ir Š. Amerikoje bei Vidurio Europoje.

Didžiausia šių augalų vertybė – tai ankstyvosios uogos, sunokstančios vienos pirmųjų mūsų krašte, dažniausiai anksčiau net už žemuoges. Šių metų vėlyvas pavasaris ir sniegas gegužės mėnesį Lietuvoje gerokai sumažino valgomųjų sausmedžių derlių, bet pasmaguriauti vis tiek užteko. Mėlynosios uogelės nėra didelės, paprastai būna pailgos formos, saldžiarūgštės, jose gausu visokiausių naudingų medžiagų – vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kt., vienu žodžiu – valgomojo sausmedžio uogas valgyti labai sveika. Augalus vertina ir bitininkai, nes krūmai pradeda žydėti balandžio mėn., kai dar mažai kas bežydi, tad labai naudingi pirmosios bitėms, ieškančioms nektaro.

Valgomojo sausmedžio uogos nedidelės, bet labai vertingos.
Valgomojo sausmedžio uogos nedidelės, bet labai vertingos.
© Asmeninis archyvas

Ar visada sausmedžio uogos yra tokios rūgščios? Iš tiesų. jos nėra vien tik rūgščios, sunokusios labiau saldžiarūgštės, bet daug kas priklauso nuo augimo sąlygų: galbūt augalui trūksta drėgmės, saulės šviesos ar maisto medžiagų? Skonis taip pat priklauso ir nuo augalo rūšies bei veislės. Paprastai iš sėklų užaugintų ir laukinukų augalų uogos visada bus rūgštesnės. Geriausia valgomąjį sausmedį pasidauginti atlankomis nuo norimo augalo arba įsigyti augantį vazonėlyje iš medelyno, o ne iš sėklų.

Valgomųjų sausmedžių uogos yra tamsiai mėlynos, su baltu vaškinių apnašu, tamsiai nudažo pirštus kaip ir mėlynės.
Valgomųjų sausmedžių uogos yra tamsiai mėlynos, su baltu vaškinių apnašu, tamsiai nudažo pirštus kaip ir mėlynės.
© Asmeninis archyvas

Auginu sausmedį jau 6 metai, bet jis dar nei karto nederėjo, buvo vos keletas uogų. Valgomasis sausmedis yra kryžmadulkis augalas kaip ir daugelis kitų vaismedžių bei vaiskrūmių. Tad vienas šalia kito turėtų augti bent du krūmai, žydintis vienu metu. Prastas derėjimas gali būti ir nuo prastų aplinkos sąlygų. Nors šie sausmedžiai yra gan nelepūs augalai ir jie gali augti daliniame pavėsyje ar ne itin derlingoje dirvoje, bet norint sulaukti derliaus, turi būti saulėta vieta, vidutiniškai derlinga, drėgna ir puri dirva. Tiesa, valgomieji saumedžiai nėra dideli krūmai ir jų uogos gan smulkios, tad vidutinis derlius nuo vieno krūmo nebus itin gausus, vidutiniškai galima surinkti apie 3–5 kg uogų.

Kodėl mano valgomųjų sausmedžių lapai jau liepos pabaigoje pradeda ruduoti ir byrėti? Ar krūmams trūksta maisto medžiagų? Ne, ne dėl maisto medžiagų trūkumo. Valgomieji sausmedžiai kilę iš tokių vietų, kur vasaros trumpos, todėl jie anksti pabaigia vegetaciją, t.y., jau rugpjūčio mėn. jie „eina miegoti“. Netręškite valgomųjų sausmedžių nuo liepos mėn. vidurio, ypač su trąšomis, turinčiomis daug azoto, nes tai skatins augalą leisti naujus ūglius, kurie nušals žiemą. Krūmus reikėtų tręšti anksti pavasarį, ir jeigu būtina – iš karto po derėjimo.

Valgomųjų sausmedžių žiedai nebijo net -5-6 laipsnių šalnų.
Valgomųjų sausmedžių žiedai nebijo net -5-6 laipsnių šalnų.
© Asmeninis archyvas


Kiekvieną pavasarį, kai valgomieji saumedžiai žydi, naktimis dar būna šalnos, todėl juos dangstau, kad žiedai nenušaltų, bet ar tai būtina? Tikrai nereikia dangstyti žydinčių valgomųjų sausmedžių nuo šalnų, nes tai vieni atspariausių šalčiui augalų, nesušąlantys ir Sibire. Žiedai gali ištverti net iki -5-6 laipsnių šalnas. Tad tikrai nedangstykite jų žiedų pavasarį, nebent prognozuotų didesnius šalčius.

Sausmedžio veislės 'Duet' uogos kiek didesnės nei rūšinio augalo.
Sausmedžio veislės 'Duet' uogos kiek didesnės nei rūšinio augalo.
© Asmeninis archyvas

Mano sausmedžiai žydi gausiai ir daug užmezga uogų, bet vėliau jos kažkur pradingsta. Greičiausiai jūsų uogomis smaližiauja paukščiai, nes jiems tai maisto bei reikalingų organizmui medžiagų šaltinis kaip ir žmonėms. Panašiu metu kai sunoksta sausmedžio uogos, strazdai, varnėnai ir kiti paukščiai mokina jauniklius apsirūpinti maistu, tad ne kartą teko matyti, kaip ankstų rytą krūmą aptūpęs paukščių pulkelis švariai nulesa visas sunokusias uogas. Su paukščiais kovoti nelengva, jie greitai pripranta prie baidyklių ir kitų gąsdinimo priemonių. Galima apgaubti krūmą specialiais apsauginiais tinklais nuo paukščių, bet juos būtina kasdien patikrinti ir išgelbėti įsipainiojusius paukščius, kad jų nepražudytumėte. Siūlyčiau į tai žiūrėti pagal tinginio filosofiją, kad derliumi reikia dalintis ir su kitais, juk paukščiai sodui atneša ir naudos, sulesdami daug kenkėjų. Uogos taip pat gali „dingti“ todėl, kad sunokusios greitai nubyra ant žemės, tad žolėje jų ir nesimato. Žalios ir nesunokusios uogos nubyra, jei augalui trūksta drėgmės ar maisto medžiagų.

Pažįstami augina valgomąjį sausmedį, paragavau uogų, jos man patiko. Ar tai tie patys sausmedžių krūmai, augantys pamiškėje ir ar galiu juos pasisodinti pas save? Kaip jau minėta, Lietuvoje valgomieji sausmedžiai savaime neauga, mūsų miškuose auga tik paprastasis sausmedis. Tik jokiu būdu nevalgykite jo uogų – jos nuodingos ! Paprastojo sausmedžio krūmai užauga aukštesni, o sunokusios uogos būna raudonos spalvos. Pas mus auginama ir daugiau dekoratyvinių sausmedžių, daugelis iš jų yra vijokliai, bet jų visų uogos nevalgomos.

Kartais sausmedžius apninka kenkėjai, nuotraukoje - skydamariai.
Kartais sausmedžius apninka kenkėjai, nuotraukoje - skydamariai.
© Asmeninis archyvas

Mano valgomasis sausmedis skursta, mažai dera, pastebėjau ant jo šakelių prilipusius plokščius rusvus vabaliukus, kuriuos sunku nukrapštyti, ką daryti? Tai greičiausiai bus skydamariai. Jie pamažu čiulpia augalo sultis, taip alindami visą krūmą. Sodo prekių parduotuvėse galima įsigyti insekticidų, kurie naikina kenkėjus („Decis“, „Karate“, „Fastac“ ir kt.), bet liaudiškai kalbant, tai juk „chemija“, kurios savo sklype reikėtų naudoti kuo mažiau, tad patarčiau geriau naudoti natūralias ar ekologiškas priemones („Neemazal“, „Alsupre“, „Matrifruit“, žalio muilo ir tabako nuovirą bei kt.). Dažniausiai sveiki ir tinkamomis sąlygomis augantys augalai patys moka apsiginti nuo kenkėjų ir ligų, tad pasirūpinkite, kad jūsų sausmedžiui nieko netrūktų.

Pernai sunoko didelis valgomųjų sausmedžių uogų derlius, ar jį galima išsaugoti žiemai? Taip, žinoma, kaip ir daugelio kitų vaiskrūmių, valgomojo sausmedžio uogos tinkamos perdirbimui, jos išsaugo daugelį savo vertingų savybių. Jas galima šaldyti, gaminti uogienes ir kompotus, džiovinti – viskas daroma panašiai kaip ir su mėlynėms, jų ir spalva būna panaši.

Norėtume auginti valgomuosius saumedžius dėl jų vertingų savybių, bet mūsų sūnus yra alergiškas daugeliui maisto produktų. Apie tai, kad valgomieji sausmedžiai būtų alergiški dar neteko girdėti, bet šiais laikais, kai yra žmonių, alergiškų bulvėms ar obuoliams, jau nekalbant apie braškes ar apelsinus, tad būkite atsargūs. Jeigu esate linkę į alergijas vaisiams ar daržovėms, pirmą kartą pabandykite suvalgyti tik keletą valgomojo sausmedžio uogų ir stebėti, ar neatsiras kokia nors reakcija. Tie, kurie serga šienlige, gali būti alergiški sausmedžio žiedams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.