Svarbu žinoti, jog nuo užpraeitų metų įsigaliojo nauja dirbtinių vandens telkinių tvarka: vandens telkinius draudžiama kasti pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m; nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose; potvynio metu užliejamose teritorijose; natūraliose pievose ir akmenynuose; miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte; gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.
Plačiau apie dirbtinių vandens telkinių kasimo ir priežiūros reikalavimus skaitykite ČIA
Į skaitytojų klausimus apie tvenkinius ir kitus vandens telkinius atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Menčinskas:
Koks turi būti vandens apsaugos zonos plotis namų statyboms, jei vandens telkinys yra privatus, t. y. 15 ha tvenkinys arba ežeriukas?
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus, privalomus asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos. Taigi Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis. Prie 15 ha vandens telkinio paprastai nustatoma 200 m apsaugos zona, išskyrus minėtame apraše nurodytas išimtis.
Norėčiau paklausti dėl liepto statybos: esame ežero nuomininkai, mūsų žemė ribojasi su ežeru, kokio dydžio galime statyti lieptą? Ar reikalingas projektas, jeigu taip, tai kur kreiptis? Be to, ar žvejai gali naudotis mūsų lėšomis pastatytu lieptu?
I ir II grupės nesudėtingų statinių, tarp jų ir lieptų, paviršinio vandens telkiniuose požymiai ir techniniai parametrai reglamentuoti STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 6 punkte. Jie nustatomi apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punkte nurodyti atvejai, kada nesudėtingo statinio (tarp jų ir liepto) statybai reikalinga rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą tam projektui (statybą leidžiantį dokumentą). Kitais atvejais rašytiniai pritarimai nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui neprivalomi ir supaprastintą projektą neprivaloma rengti. Paklausime nurodytu atveju naujo I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje ir naujo II grupės nesudėtingo inžinerinio statinio (liepto) statybai žemės sklype, kuris nėra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje neprivalomas supaprastintas statybos projektas ir rašytinis pritarimas projektui.
Kitais atvejais rašytiniai pritarimai nesudėtingo statinio supaprastintam statybos projektui privalomi ir supaprastintą projektą privaloma rengti. Dėl supaprastino statybos projekto reikėtų kreiptis pas projektuotojus, o parengus projektą, dėl rašytinio pritarimo tam projektui (statybą leidžiančio dokumento) reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje ketinate statyti lieptą, administraciją. Jeigu statinio matmenų įvertinimo koeficientas mažesnis už 10, toks objektas nelaikomas statiniu ir jam netaikomas Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Šių objektų įrengimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Statant lieptą nuomojamame paviršinio vandens telkinyje, reikia turėti telkinio savininko raštišką sutikimą, o statant valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose, vadovaujantis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis (Žin., 2012, Nr. 51-2564), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą. Naudojimosi Jūsų lieptu ne liepto savininkams klausima turėtų būti apspręsti vandens telkinio nuomos sutartyje ir sutikimuose dėl liepto statybos.
Jeigu įsigiju namų valdos sklypą, esantį šalia Kamsos draustinio (Kauno raj., Ringaudų kaimas), su kokiais apribojimais susidurčiau statant namą? Sklypo dydis yra 61 aras, planuoju kasti tvenkinuką – vieną maudynėms su šalia esančia pirtimi, kita – žuvininkystei. Būtų įdomu sužinoti visus galimus apribojimus.
Informaciją apie visus galimus apribojimus galima gauti Kauno rajono savivaldybės administracijoje, kuri nurodys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taikomus Jūsų nurodytai teritorijai.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
