Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas

 (1)
Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Antra, dėl trąšų. Prieš sodinant svogūnėlius, žemę patręšia organinėmis (geriausia – perpuvusiu mėšlu, 6–10 kg kvadratiniam metrui) bei fosforo ir kalio trąšomis arba mineralinėmis trąšomis su trupučiu azoto (iš viso 40–60 kg kvadratiniam metrui), po to reikia šiek tiek laiko, kad dirba trąšas įsisavintų ir jos imtų veikti.

Žemę perkasa ne giliau nei 30 cm, kad prieš jai įšąlant, svogūninių gėlių šaknys spėtų paaugti į gylį 20 cm. Kokiu gyliu sodinama, priklauso nuo svogūnėlių dydžių – įprastai sodinama per du–tris svogūnėlio diametrus.

Prieš sodinant visus svogūnėlius įdėmiai apžiūrėkite, atrinkite ligotus, pažeistus. Sveikus svogūnėlius profilaktiškai pusvalandžiui pamerkite į 0,1 proc. mangano ar kokio kito fungicido tirpalą.

Didžiausia daugumos sodininkų daroma klaida – visus svogūnėlius pasodinti vienu metu. Iš tiesų tai kelių etapų procesas. Pirmiausia, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje sodina smulkiasvogūnes gėles: scyles, armėnines žydres, puškinijas, sniegžydres, krokus.

Kaip minėta, svogūninių augalų sodinimo gylis matuojamas pagal tris svogūnėlio diametrus (t. y. jei svogūnėlio diametras – 3 cm, optimalus sodinimo gylis – 9 cm).

Gylis priklauso ir nuo mechaninės dirvos sudėties – jei žemė lengva, sodinama giliau, jei sunki – ne taip giliai.

Smulkiasvogūnės gėlės vienoje vietoje gali augti nuo 3–4 (krokai) iki 10 metų (snieguolės, pavasarinės liaukojos), todėl juos sodina kartu su augalais, kurių šaknys driekiasi po žeme – mažosiomis žiemėmis, ylalapiaus flioksais, šliaužiančiomis vaisginomis, geltonžiedžiais šlamučiais – arba kartu su daugiamečiais augalais mišriose lysvėse. Smulkiasvogūnės gėlės gražiai atrodo ir vejoje. Gražiau atrodys, jei sodinsite grupelėmis po 5–10 augalų.

Įpusėjus rugsėjui sodina narcizus. Jei pasodinsite gerokai vėliau, iš svogūnėlių neišaugs reikiamas kiekis šaknų ir jie žus. Ypač tai pasakytina apie naujas rūšis – vamzdeliniai ir trikuokiai, su rožinėmis karūnėlėmis, žonkiliniai. Įvairaus dydžio svogūnėlius sodina atskirai, taip jie geriau vystosi.

Praėjus maždaug savaitei po narcizų sodinimo ateina metas sodinti hiacintus. Jiems – tokios pačios taisyklės. Tik hiacintams reikia derlingesnės žemės, todėl tręšiama gausiau – 10–15 kg kvadratiniam metrui.

Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia tinkama sodinti tulpėms. Jei planuojama kasmetinis tulpių keitimas į vasarines gėles, sodinama įprastai. O jei sodinama mišriose lysvėse, tarp daugiamečių augalų, svogūnėlius galima iškasti kas 2–3 metus. Tokiu atveju sodinama po 5–10 tulpes, o rūšys šios: Darbino hibridai, Paprastosios vėlyvosios Darvino tulpės, Kaufmano tulpės, Greigo, Fosterio tulpės, botaninės tulpės. Jų sodinimas trunka iki spalio 10–15 d.

Jei ruduo sausas, pasodinus svogūnėlius reikia palieti. Narcizų svogūnėlius, pasodintus be šaknų, geriausia mulčiuoti nukritusiais lapais (ne mažesniu nei 10 cm sluoksniu). Vėliau šito nereikės (vienoje vietoje narcizai auga 5–7 metus). Išimtis – stambiakarūniai narcizai, juos reikia mulčiuoti kasmet.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.