Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė
www.sodasirdarzas.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. vasario 12 d. 15:43

Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė

Vėzdūnė atspari ir nereikli gėlė. Ją reikėtų saikingai laistyti. Vėzdūnei reikalinga šviesa, kad žydėtų, bet gali augti ir šešėlyje.

Vieta

Vėzdūnė mėgsta gerai apšviestą vietą, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Tai labai dailiai iš visų pusių atrodantys kambariniai augalai. Vėzdūnės gali augti net šešėlyje.

Temperatūra

Šie augalai puikiai jaučiasi 15°C-21°C temperatūroje. Laikomi 18°C temperatūroje aktyviai augs didžiąją metų dalį. Vėzdūnės nepakenčia skersvėjų ir labai mėgsta drėgmę, taigi galite įstatyti vazonus į padėklą su šlapiais akmenėliais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kambarinė gėlė tinginiams, kurią gali prižiūrėti kiekvienas
Viskas, ką turite žinoti apie falenopsius
Pagrindinė informacija norintiems auginti storalapį

Laistymas

Šiuos augalus reikia laistyti saikingai. Tačiau substratas neturi išdžiūti. Neperlaistykite, nes gali iškart nuvysti.

Tręšimas

Sparčiai augantį augalą tręškite skystomis trąšomis kas dvi savaites. Senesnius augalus rekomenduojama tręšti kiek silpnesniu trąšų tirpalu, nei gamintojas pataria.

Sezoninė priežiūra

Vasarą, kai vėzdūnė labai sparčiai auga, ją reikia gausiau laistyti Tik augalo šaknys negali stovėti vandenyje. Žiemą sumažinkite maistingųjų medžiagų.

Žemė

Kiekvieną pavasarį persodinkite augalą į standartinę kambariniams augalams auginti skirtą žemę. Kad drenažas būtų geras, ant vazono dugno paberkite molio šukių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


www.sodasirdarzas.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 1 komentaras
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Gyvos gėlės ar dirbtinės, sausos puokštės ar vazonėliai su augalais – kai pirmosios šalnos jau pagąsdino, svarstome, kaip papuošti kapus Vėlinėms. Modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ specialistai siūlo atsižvelgti ir į tai, kiek ilgai mūsų pasirinktas būdas išliks tikrai puošnus.
Kai, pabūgę rudens vėsos ir šalto smulkučio lietaus, užsimerkia vasaros gėlės, žiedus ima skleisti chrizantemos. Panašios į ramunes, jos sugrąžina mus į vasarą. Didelės, purios ir baltos – primena debesis, o spygliškos, dažnai pačių netikėčiausių spalvų – egzotiškus Rytų kraštus ir savo tėvynę Kiniją, Japoniją. Jų balti, rožiniai, gelsvi, geltoni, kreminiai, alyviniai, bronziniai, raudoni žiedai spindi mūsų darželiuose, atgaivina balkonus bei pagyvina terasas, puošniai atrodo šalia spalvingu rudens rūbu pasidabinusių raugerškių, ožekšnių, klevų.
Melancholikams ir flegmatikams reikėtų savo namuose turėti augalų, žydinčių ryškiais žiedais – raudonais, oranžiniais, geltonais. Cholerikams ir sangvinikams labiau tiks melsvų, violetinių, baltų atspalvių gėlės ir švelni žaluma.
Ko gero nerasime nei vieno namo palangės, ant kurios nors kartą neaugo kaktusas. Juos nuo seno augino mūsų seneliai, tėvai, auginame ir mes, nes paskutiniu metu tai sparčiai populiarėjantys, reikalaujantys nedaug priežiūros ir stebinantys savo įvairove augalai. Jie itin žavūs dėl savo paslaptingo ir prieštaringo būdo. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo nepatrauklūs, kartais net atgrąsūs dygliuoti pikčiurnos, kol neišskleidžia nepaprasto trapumo ir švelnumo neapsakomo grožio žiedų.
Vilniaus pakraštyje esančiame 15 arų sklype telpa ne tik namas, bet ir šimtai augalų, kuriuos čia puoselėja botanikė, fitodizaino dėstytoja, Vilniaus Pedagoginio universiteto oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė. Gausybė žaliuojančių ir žydinčių augalų čia harmoningai dera tarpusavyje ir kuria estetišką aplinką: gėlynai išmoningai sugrupuoti, jie įrėmina gyvatvorę, namą bei takelius, o viduryje kiemo palikta erdvės žaliuojančiai vejai.
„Tūkstančiai gėlių, tūkstančiai rūšių“, – paklausta, kokios yra populiariausios gėlės, pražystančios liepą retoriškai atsiduso Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo programų koordinavimo skyriaus specialistė dr. Gitana Štukėnienė.
Orchidėja – viena mėgstamiausių lietuvių kambarinių gėlių. Šios gėlės nėra lepios, tačiau tam, kad jos nuolat džiugintų savo žiedais, reikia žinoti keletą auginimo subtilybių. Apie tai, į ką reikia reikia atkreipti dėmesį vasarą, pasakoja Kristina Popovienė.
Sansevjera – daugiau kaip 70 įvairiausių rūšių turintis augalas. Ši tropinė gražuolė jau yra praminta įvairiausiais juokingais vardais: uošvės liežuvis, velnio liežuvis, gyvatės augalas, lydekos uodega – dėl savo smailių, į aukštį kylančių lapų. Sansevjerą prižiūrėti yra gan paprasta. Šios gėlės yra atsparios sausam orui ir dulkėms. Nemėgsta vėsaus ir drėgno oro ir yra nereiklios dirvožemiui. Be to, gerai auga sausoje ir šviesioje vietoje.
Kadangi amarai dauginasi labai greitai, iš lervos suaugusiu vabzdžiu tampa per trumpą laiką ir apetitu nesiskundžia, reikėtų kiek plačiau susipažinti ar prisiminti apie šiuos sodo kenkėjus. Amarai, jeigu nesiimti tinkamų apsisaugojimo priemonių, gali atnešti didelės žalos sodo ir daržo augmenijai.
Dabar pats bijūnų žydėjimas, džiuginantis įvairių spalvų, formų palete bei nuostabiais kvapais. Lionė ir Paulius Ciplijauskai, žinomi Lietuvoje gėlių selekcininkai, bijūnus augina jau 20 metų, turi sukaupę įspūdingą jų kolekciją, apie 90 veislių. Bijūnynas užima jau apie 15 arų plotą ir siūlo ManoNamai.lt skaitytojams išskirtinę galimybę susipažinti su bijūnų veislėmis ir jų auginimo paslaptimis.
Kodėl vis daugiau žmonių medines, metalines, aukštas, plačias tvoras nusprendžia iškeisti į žalias gyvatvores? Manytume todėl, kad pastarosios yra estetiškesnės ir naudingesnės. Naudingos, nes priešingai nei paprastos tvoros, jos saugo nuo vėjo, gatvės triukšmo, sugeria dulkes, kenksmingas medžiagas. Taip pat jos susilieja su natūralia gamta, puošia aplinką ir gali atrodyti labai išskirtinai.
Įpusėjus konkursui „Gražiausias gėlynas prie daugiabučio“, organizatoriai skaičiuoja balsus. Šiuo metu pirmauja apie 2000 balsų surinkęs Šiaulių miesto gėlynas, esantis prie Korsako g. 28 namo.