Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė
www.sodasirdarzas.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. vasario 12 d. 15:43

Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė

Vėzdūnė atspari ir nereikli gėlė. Ją reikėtų saikingai laistyti. Vėzdūnei reikalinga šviesa, kad žydėtų, bet gali augti ir šešėlyje.

Vieta

Vėzdūnė mėgsta gerai apšviestą vietą, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Tai labai dailiai iš visų pusių atrodantys kambariniai augalai. Vėzdūnės gali augti net šešėlyje.

Temperatūra

Šie augalai puikiai jaučiasi 15°C-21°C temperatūroje. Laikomi 18°C temperatūroje aktyviai augs didžiąją metų dalį. Vėzdūnės nepakenčia skersvėjų ir labai mėgsta drėgmę, taigi galite įstatyti vazonus į padėklą su šlapiais akmenėliais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kambarinė gėlė tinginiams, kurią gali prižiūrėti kiekvienas
Viskas, ką turite žinoti apie falenopsius
Pagrindinė informacija norintiems auginti storalapį

Laistymas

Šiuos augalus reikia laistyti saikingai. Tačiau substratas neturi išdžiūti. Neperlaistykite, nes gali iškart nuvysti.

Tręšimas

Sparčiai augantį augalą tręškite skystomis trąšomis kas dvi savaites. Senesnius augalus rekomenduojama tręšti kiek silpnesniu trąšų tirpalu, nei gamintojas pataria.

Sezoninė priežiūra

Vasarą, kai vėzdūnė labai sparčiai auga, ją reikia gausiau laistyti Tik augalo šaknys negali stovėti vandenyje. Žiemą sumažinkite maistingųjų medžiagų.

Žemė

Kiekvieną pavasarį persodinkite augalą į standartinę kambariniams augalams auginti skirtą žemę. Kad drenažas būtų geras, ant vazono dugno paberkite molio šukių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


www.sodasirdarzas.lt
Registruoti (1) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Iš kelionės po šiltuosius kraštus galime parsivežti ne tik tokių suvenyrų, kurie skirti dulkėti lentynoje. Tai galėtų būti egzotiško vaisiaus kauliukas – jį pasodinus bus įdomu laukti, koks daigelis prasikals, kaip nauja gėlė atrodys.
Kai įsigyjame augalą sau, tenka galvoti, ar sugebėsime patenkinti jo poreikius: vandens, šviesos ir taip toliau... Dovanodami kambarines gėles bičiuliams, mylimiesiems nuo tokios pareigos esame atleisti (tai jau ne mūsų rūpestis...). Daug svarbiau pajusti, koks augalas artimo žmogaus akims bus gražus, o širdžiai – mielas, kitaip sakant, derės prie namų interjero ir žmogaus vidaus. Ir taip atrandame nežinomas ar pamirštas jų funkcijas.
Kalėdų eglučių dabar būna pačių įvairiausių, tačiau tikroji – tai visžalis spygliuotis medelis, simbolizuojantis nuolat atsinaujinančios gamtos ritmą. Toks yra vienas iš nedaugelio kambarinių spygliuočių – aukštoji araukarija, per šventes kuo puikiausiai galinti pasipuošti žaisliukais ir priglausti dovanėles.
Kalėdų žvaigžde ar tiesiog Kalėdų gėle vadinama puošniausioji karpažolė, savo vardą užsitarnavo ne be reikalo – tai iš tiesų puošnus ir akį traukiantis augalas. Tai gali patvirtinti tūkstančiai šalies gėlių augintojų, kadangi šis augalas Lietuvoje yra labai populiarus. Jis pražysta kaip tik švenčių metu, tačiau ne žiedai yra gražiausia jos dalis – raudoni „žiedlapiai“, kuriuos kai kas laikytų jos žiedais, iš tiesų yra pažiedlapiai. Praktiniais patarimais, kaip rūpintis iš Centrinės Amerikos dalies atkeliavusiu augalu, papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Judita Varkulevičienė:
Kai visa gamta – taigi ir kambariniai augalai – ilsisi, jiems gyvenimą gadinantys kenkėjai taip pat „aptingsta“. Deja, visai jie neišnyksta, todėl ir rudenį bei žiemą reikėtų tikrinti, ar gėlės nėra jų skriaudžiamos.
Dailinant savo būstą ir jo aplinką labai svarbu tai, kaip sutariate su kaimynais, nes sprendžiant kai kuriuos klausimus jų sutikimas yra būtinas. Visgi daug klausimų sukelia abejonių, vieną iš jų analizuosime šiame straipsnyje.
Storalapiai (Crassula), priklausantys Crassulaceae šeimai, yra viena iš 3 didžiausių sukulentų grupių. Jų yra virš 300 rūšių. Storalapiai žavi ne žiedų grožiu, kurie, nors ir kvapnūs, būna smulkūs, susitelkę į tankius žiedynus ir dekoratyvūs tik žydėjimo metu, bet savo stiebų ir lapų spalvomis bei formomis. Tai sausringų vietų augalai, kaupiantys vandens atsargas lapuose. Storalapiai auga pietų Afrikoje (net trys ketvirtadaliai), Madagaskare, Tasmanijoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. Jie auga dykumoje ar ant sausų akmenuotų šlaitų.
Nupjauti daugiamečių gėlių stiebus ir lapus rudenį ar juos palikti – klausimas ne iš paprastųjų. Jei nelengvas klausimas, tai ir paprasto atsakymo nėra. Yra argumentų už tai, kad augalai žiemotų kuo natūraliau. Yra ir tokių, kurie siūlo viską, kas nudžiuvo, pašalinti, kad aplinka būtų gražesnė, gėlynas dekoratyvesnis.
Egzotinius kambarinius augalus augina ne vienas, tačiau apie tai gauti vertingos informacijos, patarimų tikrai nėra paprasta. Dėl to Kaune organizuojama paroda „Žali horizontai“ vertinga proga susipažinti ir gauti informacijos iš šios srities profesionalų.