Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė
www.sodasirdarzas.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. vasario 12 d. 15:43

Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė

Vėzdūnė atspari ir nereikli gėlė. Ją reikėtų saikingai laistyti. Vėzdūnei reikalinga šviesa, kad žydėtų, bet gali augti ir šešėlyje.

Vieta

Vėzdūnė mėgsta gerai apšviestą vietą, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Tai labai dailiai iš visų pusių atrodantys kambariniai augalai. Vėzdūnės gali augti net šešėlyje.

Temperatūra

Šie augalai puikiai jaučiasi 15°C-21°C temperatūroje. Laikomi 18°C temperatūroje aktyviai augs didžiąją metų dalį. Vėzdūnės nepakenčia skersvėjų ir labai mėgsta drėgmę, taigi galite įstatyti vazonus į padėklą su šlapiais akmenėliais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kambarinė gėlė tinginiams, kurią gali prižiūrėti kiekvienas
Viskas, ką turite žinoti apie falenopsius
Pagrindinė informacija norintiems auginti storalapį

Laistymas

Šiuos augalus reikia laistyti saikingai. Tačiau substratas neturi išdžiūti. Neperlaistykite, nes gali iškart nuvysti.

Tręšimas

Sparčiai augantį augalą tręškite skystomis trąšomis kas dvi savaites. Senesnius augalus rekomenduojama tręšti kiek silpnesniu trąšų tirpalu, nei gamintojas pataria.

Sezoninė priežiūra

Vasarą, kai vėzdūnė labai sparčiai auga, ją reikia gausiau laistyti Tik augalo šaknys negali stovėti vandenyje. Žiemą sumažinkite maistingųjų medžiagų.

Žemė

Kiekvieną pavasarį persodinkite augalą į standartinę kambariniams augalams auginti skirtą žemę. Kad drenažas būtų geras, ant vazono dugno paberkite molio šukių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


www.sodasirdarzas.lt
Registruoti (1) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Erdvioje sodyboje žalia veja į vieną harmoningą visumą sujungia gėlynus, medžius, krūmus, kitus dekoratyvinius elementus ir visa tai patrauklu akiai bei sielai. Net ir nedideliame sodų bendrijos sklype dažnas miestietis aukoja braškių ar morkų lysvę tam, kad galėtų mėgautis vejos žaluma ar basas stovėdamas ant rasotos žolės pajustų nuostabią žemės jėgą. Veja gerina mikroklimatą, žolė valo ir gaivina aplinkos orą, sugeria triukšmą.
Lauko vazonuose vešinčių augalų vandens poreikis labai skiriasi tiek nuo kambarinių, tiek nuo lysvėse augančių gėlių. Tinkamas laistymas svarbus, kad gėlės dekoratyviai atrodytų, gražiai žydėtų ir netgi būtų atsparios ligoms.
Ne kiekvienas gali džiaugtis nuosavu žemės lopinėliu, kurį galima užsodinti įvairiaspalvėmis gėlėmis, tad žydintis balkonas ar terasa – puiki išeitis. Nors gėlių sodinimas atrodo nesudėtinga užduotis, yra keli patarimai, kurie pravers norintiems ne tik turėti gražiai ir kokybiškai įrengtą gėlių kompoziciją, bet tuo pačiu ir šiek tiek pataupyti.
Tiems, kas nori kuo ilgiau išliekančio gražaus aplinkos vaizdo, bet kuo mažiau priežiūros, renkasi augalus spalvotais lapais. Ilgai išsilaikanti spalva yra puikus akcentas, jei pasodintas tinkamoje vietoje ir tinkamoje kitų augalų draugijoje.
Net visai nedideliame darže salotų lysvė visada tilps. Salotos nėra kaprizingas augalas, o jų veislių yra įvairiausių, besiskiriančių forma, spalva ir, žinoma, skoniu. Kuris, beje, šiek tiek priklauso ir nuo mūsų pastangų.
Iš kelionės po šiltuosius kraštus galime parsivežti ne tik tokių suvenyrų, kurie skirti dulkėti lentynoje. Tai galėtų būti egzotiško vaisiaus kauliukas – jį pasodinus bus įdomu laukti, koks daigelis prasikals, kaip nauja gėlė atrodys.
Kai įsigyjame augalą sau, tenka galvoti, ar sugebėsime patenkinti jo poreikius: vandens, šviesos ir taip toliau... Dovanodami kambarines gėles bičiuliams, mylimiesiems nuo tokios pareigos esame atleisti (tai jau ne mūsų rūpestis...). Daug svarbiau pajusti, koks augalas artimo žmogaus akims bus gražus, o širdžiai – mielas, kitaip sakant, derės prie namų interjero ir žmogaus vidaus. Ir taip atrandame nežinomas ar pamirštas jų funkcijas.
Kalėdų eglučių dabar būna pačių įvairiausių, tačiau tikroji – tai visžalis spygliuotis medelis, simbolizuojantis nuolat atsinaujinančios gamtos ritmą. Toks yra vienas iš nedaugelio kambarinių spygliuočių – aukštoji araukarija, per šventes kuo puikiausiai galinti pasipuošti žaisliukais ir priglausti dovanėles.
Kalėdų žvaigžde ar tiesiog Kalėdų gėle vadinama puošniausioji karpažolė, savo vardą užsitarnavo ne be reikalo – tai iš tiesų puošnus ir akį traukiantis augalas. Tai gali patvirtinti tūkstančiai šalies gėlių augintojų, kadangi šis augalas Lietuvoje yra labai populiarus. Jis pražysta kaip tik švenčių metu, tačiau ne žiedai yra gražiausia jos dalis – raudoni „žiedlapiai“, kuriuos kai kas laikytų jos žiedais, iš tiesų yra pažiedlapiai. Praktiniais patarimais, kaip rūpintis iš Centrinės Amerikos dalies atkeliavusiu augalu, papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Judita Varkulevičienė:
„Situacija: prieš daug metų kieme pasodinome tują, dabar ji išaugus į puikų medį. Norėtume ją kaip nors įteisinti, kad niekas negalėtų jai piktavališkai pakenkti. Ką man reikėtų daryti, kur kreiptis?“