Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė
www.sodasirdarzas.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. vasario 12 d. 15:43

Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė

Vėzdūnė atspari ir nereikli gėlė. Ją reikėtų saikingai laistyti. Vėzdūnei reikalinga šviesa, kad žydėtų, bet gali augti ir šešėlyje.

Vieta

Vėzdūnė mėgsta gerai apšviestą vietą, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Tai labai dailiai iš visų pusių atrodantys kambariniai augalai. Vėzdūnės gali augti net šešėlyje.

Temperatūra

Šie augalai puikiai jaučiasi 15°C-21°C temperatūroje. Laikomi 18°C temperatūroje aktyviai augs didžiąją metų dalį. Vėzdūnės nepakenčia skersvėjų ir labai mėgsta drėgmę, taigi galite įstatyti vazonus į padėklą su šlapiais akmenėliais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kambarinė gėlė tinginiams, kurią gali prižiūrėti kiekvienas
Viskas, ką turite žinoti apie falenopsius
Pagrindinė informacija norintiems auginti storalapį

Laistymas

Šiuos augalus reikia laistyti saikingai. Tačiau substratas neturi išdžiūti. Neperlaistykite, nes gali iškart nuvysti.

Tręšimas

Sparčiai augantį augalą tręškite skystomis trąšomis kas dvi savaites. Senesnius augalus rekomenduojama tręšti kiek silpnesniu trąšų tirpalu, nei gamintojas pataria.

Sezoninė priežiūra

Vasarą, kai vėzdūnė labai sparčiai auga, ją reikia gausiau laistyti Tik augalo šaknys negali stovėti vandenyje. Žiemą sumažinkite maistingųjų medžiagų.

Žemė

Kiekvieną pavasarį persodinkite augalą į standartinę kambariniams augalams auginti skirtą žemę. Kad drenažas būtų geras, ant vazono dugno paberkite molio šukių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


www.sodasirdarzas.lt
Registruoti (1) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Paprastai norisi auginti tokius augalus, kurie nokintų ne tik skanų, bet ir naudingą derlių. Vienas iš tokių naudingų augalų yra šilauogė. Šio krūmo, ko gero, pristatinėti nereikia. Nors Lietuvoje šilauogės auginamos dar tik kelis dešimtmečius, bet jau tapo net populiaresnės už serbentus. Tik jų uogos yra brangesnės už kitas.
Kai daigeliai nebeišsitenka vazonėlyje ar daigykloje, reikia pikuoti. Atrodo, tokia nesudėtinga užduotis, tačiau yra keletas dalykų, į ką verta atkreipti dėmesį. Modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“ pataria neišradinėti dviračio ir nekartoti dažnai daromų klaidų.
Darželis ant palangės pastaruoju metu tampa vis dažnesne miestiečių virtuvės interjero detale, dar ir pagardinančia ruošiamą maistą. Savomis rankomis užaugintas daržoves bei prieskonius galima valgyti šviežius, nenupurkštus specialiomis išvaizdą gerinančiomis priemonėmis, be to, moksliškai įrodyta, kad įsirengdami savo palangės darželį, žmonės nusiramina ir pašalina susikaupusią įtampą.
Ankstyvą pavasarį ne vienas ant palangės norime užauginti žalumynų, ypač populiaru daiginti svogūnų laiškus. Tačiau iš vandenyje pamerktų svogūnų galvų išaugusius laiškus galima vartoti vos dvi savaites – vėliau jiems ima trūkti maisto medžiagų, o štai pasodinti į žemę išlieka jie žali daug ilgiau ir nuolat užauga naujų. Skaitytojas Petras iš Molėtų raj. dalijasi gera idėja, kaip vienu metu ant palangės užauginti daug svogūnų neužimant daug vietos.
Kambariniai augalai nežino, ką rodo termometras už lango – jie artėjantį pavasarį pajunta gaudami vis daugiau saulės šviesos. Todėl prasikala nauji lapeliai, tįsta stiebai, kraunami žiedai – gėlės primena mums, kad metas jomis pasirūpinti.
Žiemos mėnesiais nerekomenduojama orchidėjas purkšti ar maudyti po dušu, nes esant žemesnei aplinkos temperatūrai vandens užsilaikymas tarpulapiuose gali paveikti puvinio atsiradimą. Jei laistymo metu tarp lapų papuola vandens, būtina tarpulapius nusausinti, išvalyti su servetėle.
Žiemą daugumos lauko augalų šakos be lapų ir nykokos. Net ir amžinai žaliuojantys spygliuočiai mažai džiugina – dauguma iš jų arba apsnigti, arba nuo šalčio susitraukę, arba patamsėję. Gerai, kad yra kambarinės gėlės, kurių spalvingi žiedai praskaidrina kambarius ir traukia akį. Viena iš tokių ryškiaspalvių gėlių – bugenvilija. Gal jų pavadinimas ir nedaug kam girdėtas, bet daugelis jas tikrai esame matę: gėlių parduotuvėse arba šiltesnių kraštų nei Lietuva kiemuose. Susipažinkime su šia ryškiažiede gražuole iš arčiau.
Pelargonija (lot. Pelargonium) priklauso snaputinių (Geraniaceae) augalų genčiai. Šios gėlės natūraliai auga Pietų Afrikoje, iš kur XVI a. pabaigoje buvo atvežtos į Europą. Tiesa, namuose auginama daugybė išvestinių rūšių. Pelargonijos pasižymi didele rūšine įvairove – dalis jų yra krūmai, dalis puskrūmiai, kitos auga kaip žoliniai augalai. Jos gali užaugti įvairių dydžių. Ten, kur nėra žiemų su minusine temperatūra, dauguma pelargonijų yra daugiamečiai augalai. Jeigu kambaryje sudarysite tinkamas sąlygas, ta pati gėlė taip pat gali jus džiuginti ne vienerius metus.
Šį kartą mes keliavome į Tailandą, norėjome sudalyvauti prabangaus Siam Paragon prekybos komplekso Bankoke jau 8 –ąjį kartą sukurtoje šventėje, kurios tema šiais metais – „Puošnioji orchidėja – atviras kelias į Azijos rojų“.
Jau pirmieji rimtesni šalčiai spustelėjo ir žiema parodė savo nagus. Tad pats laikas pasirūpinti lauko augalais, augančiais vazonuose. Nors nemažai kas augalus jau yra apdangstę, bet iš tiesų nereikėtų skubėti, nes per anksti juos apklostę, padarome jiems meškos paslaugą. Vis tik mes gyvename tokiame krašte, kur žiemos dažniausiai būna šaltos ir temperatūra gali nukristi žemiau nei -25-30 laipsnių, tad jeigu norite, kad augalai puoštų ne vienerius metus, reikia jų nelepinti. Tad, kol lauke nespaudžia -5-7 laipsnių šaltis, neskubėkite dangstyti vazonų (kaip ir beje, žemėje augančių augalų).
Ar žinote bent vieną Lietuvos augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet yra toks krūmas. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet gan dažnai auginamas dekoratyviuose želdynuose. Jo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas yra Witch-Hazel, ir senovine anglų kalba reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su lazdynu jis neturi daugiau nieko bendro.
Esame įpratę įsivaizduoti orchidėją su aukštais stiebais bei dideliais žiedais ir labai dažnai nustembama, kad orchidėja gali tilpti į delną. Todėl šį kartą pristatome Jums nei labai didelę, nei labai mažą Oncidium Twinkle, kuri pakeri nedidelių, bet kvepiančių žiedukų gausa!
Atėjus rudeniui ir pradėjus gelsti lapams dažnai susimąstome, ar galime dabar genėti sumedėjusius augalus. O kodėl gi ne? Ankstyvą pavasarį dažnai pražiopsome tą laiką, kai galima saugiai genėti, nes pradėjus tekėti sulai, to nereikėtų daryti. Taip pat pavasarį, kol dar neišsiskleidę lapai, nebūna aišku, ar šaka nudžiūvusi ar ne, ir ar ją reikia pjauti. Be to, būna pakankamai ir kitokių įvairių darbų: augalų sodinimas ir persodinimas, vejos atnaujinimas, tvarkymasis, sėja. Po to augalai žydi, tad gaila juos genėti.
Kambaryje augantys augalai kilę iš šiltųjų atogrąžų ar paatogražių klimato juostų, kur gamtinės sąlygos (kritulių kiekis, temperatūros svyravimai) skiriasi nuo mūsų klimato juostos. Vėlų rudenį ir žiemą pas mus saulė šviečia vos septynias valandas, šviesos intensyvumas būna kelis kartus mažesnis todėl dauguma augalų: fikusai, krotonai, sukulentai nustoja augti, o kiti numeta dalį lapų.