Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė
www.sodasirdarzas.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2014 m. vasario 12 d. 15:43

Taikos gėlė – nereiklioji vėzdūnė

Vėzdūnė atspari ir nereikli gėlė. Ją reikėtų saikingai laistyti. Vėzdūnei reikalinga šviesa, kad žydėtų, bet gali augti ir šešėlyje.

Vieta

Vėzdūnė mėgsta gerai apšviestą vietą, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Tai labai dailiai iš visų pusių atrodantys kambariniai augalai. Vėzdūnės gali augti net šešėlyje.

Temperatūra

Šie augalai puikiai jaučiasi 15°C-21°C temperatūroje. Laikomi 18°C temperatūroje aktyviai augs didžiąją metų dalį. Vėzdūnės nepakenčia skersvėjų ir labai mėgsta drėgmę, taigi galite įstatyti vazonus į padėklą su šlapiais akmenėliais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kambarinė gėlė tinginiams, kurią gali prižiūrėti kiekvienas
Viskas, ką turite žinoti apie falenopsius
Pagrindinė informacija norintiems auginti storalapį

Laistymas

Šiuos augalus reikia laistyti saikingai. Tačiau substratas neturi išdžiūti. Neperlaistykite, nes gali iškart nuvysti.

Tręšimas

Sparčiai augantį augalą tręškite skystomis trąšomis kas dvi savaites. Senesnius augalus rekomenduojama tręšti kiek silpnesniu trąšų tirpalu, nei gamintojas pataria.

Sezoninė priežiūra

Vasarą, kai vėzdūnė labai sparčiai auga, ją reikia gausiau laistyti Tik augalo šaknys negali stovėti vandenyje. Žiemą sumažinkite maistingųjų medžiagų.

Žemė

Kiekvieną pavasarį persodinkite augalą į standartinę kambariniams augalams auginti skirtą žemę. Kad drenažas būtų geras, ant vazono dugno paberkite molio šukių.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


www.sodasirdarzas.lt
Registruoti (1) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Tęsiame mūsų apžvalgas apie Lietuvos miestų ir miestelių želdynus. Šį kartą lankėmės pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainiuose. Šis miestas turi labai įdomią istoriją – per daugiau nei 600 m. jis buvo Žemaitijos administraciniu centru, jį valdė garsi Radvilų giminė. Mieste nuo XVII a. tolerantiškai sugyveno nemažos škotų, vokiečių, žydų ir kitos bendruomenės. Beje, garsioji agurkų šventė ir atsirado miesto žydų dėka, kurie nuo XIX a. Kėdainiuose pradėjo agurkų verslą. Ir šiomis dienomis kėdainiečių vienas iš svarbiausių pragyvenimo šaltinių yra daržininkystė bei gėlininkystė – tik įvažiavus į Kėdainių rajoną pakelėse gausu prekiaujančių savo užaugintais agurkais, pomidorais, kitomis daržovėmis bei gėlėmis. Net pačiame mieste šių gėrybių galima nusipirkti tiesiog gatvių pakraščiuose.
Estetiškas ir dekoratyvus daržas – populiarėjanti kraštovaizdžio dizaino tendencija. Nieko keista, nes kai kurios daržovės labai gražios, o ir selekcininkai išveda naujų veislių: tokie augalai ne tik gardūs, nesudėtingai auginami, bet ir atrodo įspūdingai. Taigi „medžiagos“ pakanka, o toliau galime improvizuoti, pernelyg net nesigilindami į įvairias angliško, prancūziško ar kitokio daržo kūrimo taisykles. Užteks įgyvendinti svarbiausią principą: kraštovaizdžio koncepcija turi būti vientisa, o lysvės yra jos dalis.
Prasidėjęs lauko darbų sezonas, skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines (žaliųjų virtuvės, sodo, daržo) atliekas. Tam tinkamiausias būdas – kompostavimas, kuris nereikalauja papildomų išlaidų ar specialaus pasiruošimo atliekų tvarkymui, o subrendęs kompostas yra vertinga trąša, grąžinanti dirvai prarastas medžiagas ir gerinanti jos struktūrą.
Manote, nelabai originalu auginti bijūnus, nes tai senovinė kaimo darželių gėlė? Ne visai taip – dabar galima pasisodinti netgi geltonžiedžių bijūnų – jie tai tikrai atrodo nekasdieniškai. Ir tokių įprastų gėlių, kaip flioksai ar viendienės, veislių dabar gausybė! Pasisodinti jų kerus visai nesudėtinga.
Gėlių auginimas lauko vazonuose – tai racionalus ir nepakeičiamas būdas papuošti buto balkoną, namo terasą ar pievelę prie sodybos. Vazonai gali pabrėžti net ir nedidelės erdvės grožį bei individualumą. Juose itin dekoratyviai auga patys įvairiausi augalai: net tik žydinčios gėlės, bet ir žolynai, medžiai, daržovės.
Daugelis iš mūsų yra bent kiek girdėję apie ne taip seniai prekyboje atsiradusias kažkokias stebuklingas uogas, vardu goji, kad tai supermaistas, sveikatos šaltinis ir t.t. Vieni jų gal jau ir ragavę, kiti gal ir ne, bet pabandyti verta. Tad kas gi tai per uogos?
Apie šilkmedį dauguma esame girdėję, kad tai medis, kurio lapais minta šilkverpio vikšrai, o iš šių kokonų gaminamas lengvutis šilkas. Viduramžiais į Lietuvą šilko audinys patekdavo iš Europos, į kur atkeliaudavo iš Kinijos garsiuoju Šilko keliu. Dar XVIII-XIX amžiais buvo bandoma auginti šilkmedžius ir Lietuvos dvarų parkuose, o Prūsijoje – šalia bažnyčių ir net kapinėse. Norėta išgauti šilką, bet nesėkmingai, nes šie vikšrai pas mus nežiemoja. Bet patys medžiai kuo puikiausiai auga Lietuvoje ir tai ganėtinai nereiklūs, nokinantys skanias uogas ir turintys vaistingus lapus medžiai. Kartais seni žmonės šilkmedžius vadina avietmedžiais, nes jų uogos panašios į avietes arba „morėmis“ (lotyniškas augalo pavadinimas yra Morus). Tad pristatome šį greitai augantį ir naudingą augalą.
Neseniai rašėme apie tai, kaip įsikurti namie gėlynėlį tiems, kurie dar niekada nėra to darę, pradedant nuo paprasčiausio žingsnio, t.y. sodinant gėles į gėlines, lovelius ir gėlių konteinerius. Šį kartą aptarsime, kaip įrengti nedidelį gėlyną lauke šalia namų ar biuro. Galbūt tai bus kad ir 0,5 kv.m. dydžio plotelis, bet savo rankomis sukurtas.
Seniau, prieš pradedant statyti namus, tikrindavo žemes. Ar toje vietoje nėra vandens gyslų, žemės srovių. Žinodami tokias neigiamas žemės vietas, gyventojai išvengdavo didelių sveikatos problemų. Šiandien, jau ir vėl pamažu prie to grįžtama.
Kadangi sakoma, kad pradėti ruoštis kitam kasmetiniam renginiui geriausia yra vos pasibaigus buvusiam, paruošas pradėjome, na, gal ne iškart pasibaigus „Augalų labirintams 2013“, bet tikrai anksti. Kone prieš pusę metų pradėjome kurti viziją, ar parodą rengsime, kada ją rengti ir kur.