Jei manote, kad krokai gali padėti atgaivinti užmigusį sodą, esate visiškai teisūs. Norėdami išvysti šiuos nedidukus išskirtinius žiedelius turėtumėte jų sodinimu pasirūpinti rudenį. Pats geriausias metas yra vėlyvas ruduo, kuomet žemė po truputį šąla. Taip pat vertėtų paminėti, jog gėlių vietą galite pasirinkti atsižvelgdami į savo kiemo dizainą. Tačiau nepatariama sodinti šiaurinėje namo pusėje, kurioje yra šešėlis. Nes krokai gali žiemą iššalti arba pavasarį per ilgai laukti atšilimo. Dažniausiai tokiose vietovėse žemė būna vienu ar dviem laipsniai šaltesnė. O tai itin didelis skirtumas šios rūšies gėlėms. Įsivaizduokite save jų vietoje.
Ar norėtumėte lysti lauk, kai aplink šalčiau, nei galėtų būti? Ką jau kalbėti apie žydėjimą… Tad atkreipkite dėmesį į vietą, kurioje ruošiatės sodinti gėles. Geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai yra suderinamos aplinkos ir gėlei reikalingos augimo sąlygos. Itin stulbinantis grožis būna tuomet, kai krokai sodinami ne po vieną, o didesniais plotais. Tikriausiai ir taip aišku, jog vienas itin mažas žiedelis nekris į akis taip, kaip dešimt tokių žiedų. Taip pat galima derinti krokų spalvas ir iš jų sudėlioti įvairius ornamentus ar piešinius. Pavyzdžiui, pasirinkus geltoną ir violetinę galite išauginti pavasarinę šypsenėlę (veidelį). Geltonais krokais galėtumėte užpildyti apskritimą, o violetinė tiktų akims ir šypsenai. Tačiau šiems ornamentams itin didelę įtaką turi parinktoji vieta. Jei juos sodinsite šaltesnėse zonose arba ten, kur pusę ornamento gaubtų pastovus šešėlis, išlieka galimybė, jog Jūsų tikėtasis vaizdas nepatenkins lūkesčių.
Kaip jau žinome, žydėjimo laikas tiesiogiai priklauso nuo žemės temperatūros, tad per daug šiuo aspektu neeksperimentuokite. Taip pat svarbus yra tinkamas rūpestis. Norėdami, jog gėlelės tikrai parodytų savo žiedus, galėtumėte pasirūpinti jų apsauga nuo didelių žiemos šalčių. Tam puikiai tinka įvairiausios eglių ar pušų šakos. Be abejo, svarbi priežiūra ir joms peržydėjus. Jei Jums bent kiek svarbus gėlių žiedų dydis bei gausa, būtinai jas patreškite.
Nepagailėkite valandėlės laiko. Kadangi krokai yra daugiametės gėlės, norėdami sulaukti geresnio vaizdo ateinančiais metais, būtinai skirkite dėmesio ne tik pavasarį, bet dažniau plotelį laistykite ir vasarą. Tokiu atveju bus mažesnė svogūnėlių perdžiuvimo galimybė.
Botaninis aprašymas:
Daugiametis 10-30 cm aukščio dekoratyvus žolinis augalas. Gumbasvogūnis apie 3 cm skersmens. Krokai antžeminio stiebo neturi. Lapai ilgi, linijiški, išaugę kuokštais iš gumbasvogūnio viršūnės. Žiedai stambūs, 3-6 cm skersmens, šviesiai ar tamsiai violetiniai, gysloti. Rūšies būdingas požymis- didelė oranžinė purka, labai išsikišusi, ilgesnė už kuokelius. Žydi kovo-balandžio mėnesiais. Vakare ir apsiniaukusią dieną žiedai užsiveria.
Dažinis, prieskoninis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.
Paplitimas:
Tai vienas iš seniausių kultūrinių augalų. Kilęs iš Balkanų pusiasalio. Auginamas Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Anglijoje, Mažojoje Azijoje, Indijoje, Irane. Nuo gilios senovės nedideliais ploteliais krokas auginamas Baku, Armėnijoje ir Gruzijoje. Lietuvoje auginamas soduose, sodybų gėlynuose.
Auginimas:
Krokams auginti parenkama saulėta arba iš dalies ūksmėta vieta ir lengva, humusinga, gerai įdirbta, nepiktžolėta ir pakankamai drėgna, bet ne šlapia dirva. Prieš sodinimą tręšiama perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Gumbasvogūniai sodinami 6-10 cm gyliu ir 12-15 cm atstumu. Tinkamiausias sodinimo laikas - rugpjūčio pabaiga. Vienoje vietoje auginami 3-4 metus. Peržydėjusių krokų gumbasvogūniai iškasami liepos pradžioje, 5-10 dienų apdžiovinami sausoje, vėjo perpučiamoje, vėsioje patalpoje arba saulėje, sudedami į dėžutes ir laikomi iki sodinimo. Dauginama gumbasvogūniais ir sėklomis. Žiemoja gerai. Vaistinė žaliava- žydinčių augalų purkos. Žydėjimo metu purkos surenkamos ir džiovinamos 45-50°C temperatūroje. Išdžiovintos laikomos sausoje bei tamsioje vietoje, sandariuose induose. Išdžiuvusi žaliava yra kartoko aitraus skonio ir maloniai kvepia. Purkose yra 50% dažinių medžiagų: pikrokrocino, krocino; 8-13% aliejaus, 0,32% eterinio aliejaus, 8,6% cukraus, 12,9% azotinių medžiagų, 3,4-6,7% mineralinių medžiagų: kalio, fosforo; karotinoidų, vitaminų: tiamino, riboflavino, ir kitų veikliųjų medžiagų.
Vartojimas medicinoje
Krokų purkos vartojamos prieskoniams ir vaistams. Asirijoje ir Egipte krokas buvo žinomas keli tūkstančiai metų prieš Kristų. Kroko vaistinės medžiagos minimos Hipokrato, Dioskorido rankraščiuose. Anksčiau krokas buvo laikomas tonizuojamuoju vaistu. Neretai jis buvo vartojamas nuo ginekologinių ligų, geltos, pabrinkimų, hemorojaus ir kitų. Krokų purkų preparatai pasižymi antiseptinėmis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, traukulius mažinančiomis savybėmis. Jos vartojamos įvairioms skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, skausmams malšinti. Nuoviro pavilgais gydomos uždegiminės akių ligos, pūliuojančios žaizdos.
Nuo bronchito
Šaukštą susmulkintų daržinio kroko purkų užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, atvėsus nukošti. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Maistui
Iš krokų žiedų gaunamas šafranas vartojamas maisto pramonėje kompotams, kepiniams, pudingams, sviestui, sūriams, likeriams dažyti bei aromatizuoti. Kulinarijoje jo dedama į šviesius padažus, sultinius; kroko purkomis skaninami troškintos ir virtos žuvies bei paukštienos patiekalai.
- Šafrano dedama labai mažai, nemaišant su kitais prieskoniais, ypač į tautinius valgius. Įdėjus daugiau valgis būna nemaloniai kartus.
- Kartaus skonio purkos vartojamos ir kaip geltoni dažai įvairiems mėsos bei daržovių nacionaliniams patiekalams dažyti(daugiausia Kaukaze).
- Viduramžiais šis augalas buvo daug kartų brangesnis už juoduosius pipirus.
- Šafranas yra brangi prieskoninė žaliava, jos kilogramui gauti reikia apie 150000 kroko žiedų.
- Pasaulinėje rinkoje krokų purkos(šafranas) yra vienas iš brangiausių augalinių produktų.
Kitos panaudojimo sritys
- Sirijoje ir Palestinoje krokas auginamas nuo karaliaus Saliamono laikų kaip dažinis ir prieskoninis augalas.
- Tai vienas iš seniausių augalinių dažų.
- Krokas vertinamas kaip dekoratyvinis augalas.
