Specialistai pataria, kaip auginti mėgstamiausias lietuvių kambarines gėles

Pelargonija (lot. Pelargonium) priklauso snaputinių (Geraniaceae) augalų genčiai. Šios gėlės natūraliai auga Pietų Afrikoje, iš kur XVI a. pabaigoje buvo atvežtos į Europą. Tiesa, namuose auginama daugybė išvestinių rūšių. Pelargonijos pasižymi didele rūšine įvairove – dalis jų yra krūmai, dalis puskrūmiai, kitos auga kaip žoliniai augalai. Jos gali užaugti įvairių dydžių. Ten, kur nėra žiemų su minusine temperatūra, dauguma pelargonijų yra daugiamečiai augalai. Jeigu kambaryje sudarysite tinkamas sąlygas, ta pati gėlė taip pat gali jus džiuginti ne vienerius metus.

Pelargonijų žiedai gali būti nuo kelių centimetrų diametro iki labai didelių, siekiančiu keliolika centimetrų. Spalvinė atspalvių gama labai plati – nėra tik ryškiai mėlynos ir geltonos spalvos. Lauke pelargonijos nežiemoja. Auginti vazonuose geriausiai tinka svyrančios (skydalapės – jos užauga labai didelės mažam žemės tūryje), didžiažiedės, juostuotosios, kvapiosios, garbanotosios ir kitos.

Šviesa. Pelargonija yra šviesamėgis augalas. Kuo daugiau šviesos bus jas auginant – tuo daugiau žiedų gėlė užaugins. Didelis šviesos kiekis padeda gėlei užaugti. Pelargonijos paprastai auginamos lauke, balkonuose ir klombose, priklausomai nuo rūšies.

Laistymas. Pelargonijos yra labai atsparios bei nelepios gėlės. „Ji nebijo sudžiūti, nebijo trumpalaikių sausrų, tai kantri gėlė. Kai gėlę pasodinate į lovelį, lieti užtenka dukart per savaitę, tačiau vasaros eigoje ji užauga didelė. Tuomet, jeigu norite ją turėti labai gražią, reikėtų lieti vos ne du kartus per dieną. Tačiau net jeigu neliejate savaitę, pelargonija nežūsta, o tik truputį padžiūsta, paskursta. Ji šiek tiek vandens kaupia savo stiebe. Iš toli net nesimato, ar gėlė sausa, reikia prieiti ir pažiūrėti iš arti. Jei pradėjo byrėti žiedai, tampa aišku, kad gėlė visai sudžiūvo“, – pasakoja gėlių augintojas Simas Zareckas, S. Zarecko gėlininkystės ūkio vadovas.

Tręšimas. Kad gėlės geriau augtų, jas reikia patręšti. Profesionaliai gėles auginantis Vladas Karpavičius, Vlado Karpavičiaus gėlininkystės ūkio vadovas, pataria naudoti ilgalaikes trąšas, kurios veikia nuo 3 iki 4 arba 5-6 mėnesių. „Tręšiant yra savų niuansų. Jeigu įdedate per daug trąšų, ypač kai yra karšta, jos gali suveikti neigiamai, augalas gali „stresuoti“.

Todėl geriausias variantas yra įdėti vidutinę normą ilgalaikių trąšų (4-5gr vienam litrui substrato) ir papildomai tręšti kompleksinėmis gėlių trašomis. Tarkime, jeigu instrukcijoje rašoma, kad koncentracija turi būti 0,2 g/l, padalinkite šį kiekį per pusę. Nors tikslios rekomendacijos nėra – visada reikia atkreipti dėmesį į augimą, apšvietimą, vešėjimą. Dozę kartais galima ir padidinti, priklauso nuo trašų. Kuo augalai labiau veši, tuo didesni poreikiai trąšoms. Jei netręšite ilgiau, gėlė kukliau ir augs“, – pasakoja pašnekovas.

Abu gėlių augintojai pataria tręšti kiekvienąkart laistant, trąšų įdedant mažiau ar daugiau, atsižvelgiant į laistymo dažnumą.

Persodinimas. Gėlės į didesnius vazonus ar lovelius persodinamos pavasarį, tačiau svarbu nepaskubėti ir į lauką jų neišnešti per anksti. Geriausia persodinti gegužės pabaigoje arba anksčiau, tačiau tuomet reikia atsižvelgti į orus ir išnešti į lauką tuomet, kai pakankamai šilta. Idealiausias būdas būtų pasisodinti į lovelius gegužės pradžioje ir juos priauginti šiltnamyje ar įstiklintame balkone. Tuomet daigų šaknys perauga substratą lovelyje ir toks augalas patekęs į lauką auga žymiai greičiau. Rudenį pelargonijos, kurios augo lauke ar balkone, vėl keliauja į patalpą, žinoma, jeigu gėlių neauginate šiltnamyje.

Priežiūra žiemą. Prieš žiemą, rugsėjo mėnesį, S. Zareckas rekomenduoja šias gėles patrumpinti, paliekant 20 % žaliosios masės. „Vėliau reikia leisti kažkiek atželti, nes jaunesni stiebai geriau žiemoja nei senieji. Senieji numeta lapus, lieka žalios viršūnės ir pavasarį krūmeliai labai negražiai atrodo. Pagrindinė priežiūros žiemą klaida yra per dažnas laistymas – taip supūdomos šaknys. Žiemą gėlei trūksta šviesos, todėl reikia mažinti šilumą ir drėgmę. Tuomet augalą reikia laikyti vos ne apysausį ir vėsiai, 5-12 laipsnių, taip jis geriau žiemoja. Kitas būdas jas išsaugoti per žiemą yra rugpjūčio gale prisiskabyti jaunų viršūnėlių ir jas įsiskandinti. Jauni augalai gerai žiemoja ir ant šiltesnės palangės“, – pastebi pašnekovas.

Itin besirūpinantiems gėlių kokybe, V. Karpavičius pataria sudaryti optimalias sąlygas žiemojimui. Visų pirma, patariama mažinti temperatūrą. „Reikia sudaryti apie + 5 laipsnių režimą. Tai lengviau padaryti, jei namuose yra vėsesnė patalpa. Tai patogu, jei gyvenate kaime ir turite, tarkime, vėsią verandą. Taip pat gėlė turi būti paformuota, reikia pasižiūrėti ar nėra kenkėjų, ligų, profilaktiškai nupurkšti. Norintiems gerinti laikomų gėlių kokybę, būtų naudingas papildomas dieninių lempų apšvietimas, įjungiamas nors kelias valandas vakarais, pailginantis dieną. Tačiau tai papildomi piniginiai kaštai, todėl reikia pagalvoti – ar verta? Auginimo sąlygos priklauso nuo šviesos – jei apšvietimo trūksta, o jos stovi vėsiai, laistymas turi būti labai saikingas, o jeigu yra papildomas apšvietimas, yra šilčiau, reikia ir daugiau laistyti“, – pataria gėlių augintojas.

Pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti jau dienos ilgesnės ir pelargonijos pradeda vegetuoti stipriau, jas reikia persodinti. Galima šiek tiek patrumpinti šaknis ir pakeisti naudotą žemę nauja. Pelargonijos nėra reiklios dideliam indui, todel galima persodinti į tą patį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis