Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).
'Samba' - floribundinė rožė
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rožių nudengimas

Rožių nudengimas ne mažiau svarbus darbas, kaip jų uždengimas. Labai dažnai jos peržiemoja gerai, tačiau ne laiku nudengus, pavasarį gali labai nukentėti nuo vėjo, saulės ir temperatūtų kaitos. Dėl minėtų priežasčių stiebai gali nudegti ir apšalti.

Kultūrinės rožių veislės žiemos antroje pusėje jau baigia ramybės periodą, jei žemėje nelieka įšalo, ir vasario pabaigoje pumpurai dažnai būna pabudę. Tuo galima įsitikinti patikrinus. Paprastųjų erškėčių pumpurai tuo laiku dar esti ramybės stadijoje. Baigiantis kovo mėnesiui, visos rožės jau pasiruošusios sprogti, tik kartais dar būna įšalusios šaknys. Todėl kovo mėnesį krūmus jau reikia stebėti. Žemei atšilus nuimama uždengimo medžiaga – diduma eglišakių, agroplėvelė ir pan., kad augalai gautų oro, bet dar reikia ant viršaus užmesti kelias eglišakes, kad rožės nepatirtų streso. Visiškai nudengiama, kai jau nusistovi pastovus oras, naktimis nebešąla. Rožių jokiu būdu negalima nudengti iš karto. Dangą nuėmus, dar kelias dienas reikia palaikyti pridengtas viena kita eglišake (kaip minėta prieš tai), kad augalai priprastų prie tiesioginių saulės spindulių. Oro temperatūrai pakilus apie 3 laipsnių šilumos, nuo rožių stiebų apačios atkasamas durpių kaupas (reikalingas prieš žiemą uždengiant jų krūmus), maždaug 10 cm jų sluoksnis, o vėliau – ir likęs durpių ar žemių sluoksnis, kad augalai geriau vėdintųsi. Jei durpių yra per daug jas nuėmus, patartina išsklaidyti po visą rožyną ir supurenti žemę arba išvežti į kitą gėlyno dalį, kur durpių labiau reikia.

Laipiojančias rožes galima atidengti anksčiausiai, nes jos ne tokios jautrios žemai temperatūrai. Krūminių rožių labai svarbu išsaugoti nepažeistus ūglių pagrindus, todėl žemės ar durpių kaupus reikia išsklaidyti vėliausiai, ir tai ne iš karto, o dalimis.

Lietuvoje mūsų klimato sąlygomis rožės dažniausiai visai atidengiamos apie balandžio vidurį arba pabaigą, kai atšyla oras, priklausomai nuo tų metų oro sąlygų. Visas rožes nudengti geriausia apsiniaukusią dieną arba lietingu oru, bet jokiu būdu ne saulėtą dieną. Iš vakaro jei laukiama šalnos, rožes galima uždengti nors vienguba daržo plėvele.

'Bonica' - parko rožė
'Bonica' - parko rožė
© Asmeninis archyvas

Rožių genėjimas pavasarį

Pavasarį nudengtas rožes labai svarbu laiku tinkamai nugenėti. Tai atsakingas darbas (reikalaujantis žinių ir kruopštumo), nuo kurio priklausys rožių žydėjimas vasarą. Taisyklingai genimi rožių krūmai ne tik gausiai ir pakartotinai žydi, bet kartu yra ir atjauninami.

Genėjimo sėkmė labai priklauso nuo įrankių – sodo žirklių (sekatorių), peilio aštrumo. Jeigu sodo žirklės neaštrios, tai kerpant šakas, jos tiesiog būna sumaigomos, sutraiškomos. Tokios žaizdos sunkiai užgyja, ūglio viršūnė gali apmirti ar pradėti džiūti. Genėjimo metu, sekatorius ir sodo žirkles būtina dezinfekuoti. Pumpuras gerai vystysis, jeigu genint aukščiau jo paliekamas 5–6 mm ilgio stuobrelis. Visais atvejais šaką aukščiau pumpuro reikia kirpti truputį nuožulniai į priešingą nuo palikto viršutinio pumpuro pusę. Nudengtų rožių pumpurai būna nevienodi. Geriausiai jie išsivystę viršutinėje ūglio dalyje, labai dažnai net pradėję sprogti. Vidurinėje ūglio dalyje gerai išsivystę miegantys pumpurai. Apatinėje ūglio dalyje jie yra silpniausi ir pradeda sprogti tik kai ūglis iki tos vietos nulūžta arba nupjaunamas. Genint labai svarbu, kurį viršutinį pumpurą palikti. Daugumos veislių krūmai yra glaustašakiai, todėl jų viršutinį pumpurą geriau palikti iš lauko pusės. Paliekami tik gerai išsivystę ir kuo vienodesni, nes iš nevienodų pumpurų dažniausiai formuojasi nesimetriškas, neišvaizdus krūmas.

'Dorothy Perkins' - laipiojanti rožė
'Dorothy Perkins' - laipiojanti rožė
© Asmeninis archyvas

Kada genėti? Labai svarbu rožes laiku nugenėti. Tai pirmiausia priklausys nuo pavasario ankstyvumo, taip pat nuo pumpurų būklės, kokie jie bus nudengus krūmus. Geriausia genėti tada, kai pumpurai dar nelabai išbrinkę, pas mus apie balandžio vidurį, kartais ir vėliau.

Kaip genėti? Priklausomai nuo biologinių savybių, auginimo paskirties rožės genimos stipriai, vidutiniškai ir silpnai. Genint stipriai, ant ūglio paliekami 1 arba 2, rečiau 3 gerai išsivystę pumpurai, o genint silpnai – nupjaunama tik ūglio viršūnė, paliekant 7–10 pumpurų. Nugenėjus silpnai, iš viršutinių, iš dalies ir vidurinių pumpurų išauga trumpos šakelės, ant kurių greitai formuojasi žiedai. Iš vidutiniškai nugenėtų ūglių išauga jau gerokai ilgesni stiebai ir stambesni žiedai, bet jie žydi vėliau ir iš krūmo išauga mažiau žiedų. Stipriai nugenėjus, išauga ilgi stiebai ir kokybiški žiedai, tačiau jie pražysta dar vėliau ir būna mažiau žiedų. Arbatinės hibridinės rožės taip nugenėtos pražysta net 2–3 savaitėmis vėliau, negu mažai nugenėtos. Auginant rožes žiedams skinti, reikia genėti tik stipriai. Genėjimo stiprumas dar priklauso ir nuo dirvožemio savybių. Lengvose priesmėlio dirvose augančios rožės genimos mažiau nei sunkiose, gerai įtręštose priemolio dirvose. Taip pat skirtingai genima jaunus ir suaugusius krūmus. Jauną, antraisiais metais po sodinimo krūmą pavasarį patartina genėti vidutiniškai, pjaunant virš 3 arba 4 pumpuro, ir pašalinti visus silpnus ūglius. Senesnių krūmų ant kiekvienos šakos išauga po du ar daugiau ūglių, taip pat vienas arba daugiau stiprių ūglių iš krūmo apačios. Todėl dvimetes ir senesnes šakas patartina genėti daugiau pjaunant virš pirmo, antro arba trečio pumpuro, o vienmečius stiprius ūglius genėti mažiau.

Prieš pradedant genėti, pirmiausia reikia išpjauti ar su sekatoriumi iškirpti visus sergančius, pažeistus, išdžiūvusius stiebus, taip pat silpnus praėjusių metų ūglius. Jei krūmas tankus, išpjauti į krūmo vidų augančius ūglius. Normaliai suaugusio krūmo turi likti ne daugiau kaip 5–6 pagrindinės šakos. Tokio krūmo visuomet bus geresnės apšvietimo, vėdinimosi sąlygos, žiedai puošnesni, ryškesnių spalvų.

Apšalusias rožes reikia nugenėti stipriai iki sveiko gerai išsivysčiusio pumpuro. Be to, jos genimos vėliau, kai jau pumpurai ryškiai pradėję sprogti. Kartais smarkiai apšalę krūmai pradeda sprogti tik gegužės mėnesį.

Praėjus 2-3 savaitėms po genėjimo, rožių krūmus reikia atidžiai apžiūrėti. Per tą laiką visi sveiki pumpurai jau būna išsprogę ir pradėję vystytis. Ūglius, kurie auga į krūmo vidų, geriau iš anksto išlaužti arba bent praretinti. Kartu reikia išpjauti ir silpnus ūglius, taip pat tuos, ant kurių dar neišsprogę pumpurai. Kartais sugrįžus šaltiems orams, nugenėti krūmai apšąla, tuomet juos reikia nugenėti pakartotinai.

Atskirų rožių grupių genėjimas

Arbatinės hibridinės rožės. Arbatinių hibridinių rožių žiedai formuojasi ant pirmamečių, gerai išsivysčiusių ūglių, nežiūrint iš kurios krūmo dalies jie išaugtų. Nupjovus pirmojo žydėjimo žiedus, iš viršutinių pumpurų pradeda formuotis antros eilės ūgliai, kurie sudaro žiedpumpurius ir pražysta antrą kartą. Paskui nupjovus žiedus, formuojasi trečios eilės ūgliai ir pan. Arbatinės hibridinės rožės pavasarį genimos, paliekant ant kiekvienos šakos po 2-3 gerai išsivysčiusius pumpurus, paliekant 25-35 cm aukščio krūmus. Vešliai augančių veislių rožes galima genėti, paliekant po 4-5 gerai išsivysčiusius pumpurus. Genint jaunas rožes, jų antramečius krūmus palikti žemesnius, iki 25 cm aukščio, nes iš apačios išaugs nauji vešlūs ūgliai ir tą pačią vasarą žydės.

'Monica' - arbatinė hibridinė
'Monica' - arbatinė hibridinė
© Asmeninis archyvas

Floribundinės rožės. Floribundinės rožės auginamos aplinkai puošti. Jų žiedai visada būna susitelkę į didelius žiedynus ir vienu metu juose žydi po keletą žiedų. Floribundines rožes reikėtų genėti taip, kad anksčiau pražystų ir žydėtų kuo ilgiau bei gausiau. Šias rožes su kai kuriomis veislių išimtimis galima genėti vidutiniškai, paliekant krūmus 40-50 cm aukščio, paliekant ant šakos 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus (t.y. apie 8-10 cm ilgio ūglius). Žiedynai formuojasi nuo pat krūmo apačios. Per smarkiai nugenėtos rožės pražys žymiai vėliau, kai kada net rugpjūčio mėnesį.

Stambiažiedės rožės. Stambiažiedės (Grandiflora) rožės genimos kaip arbatinės hibridinės, tik šiek tiek mažiau.

Remontantinės rožės. Remontantinės rožės per vasarą žydi 2 kartus – birželio pabaigoje ir rugsėjo mėnėsį. Pirmą kartą žydi gausiau, antrą – silpniau, ne taip gausiai. Šių rožių žiediniai ūgliai išsivysto tik iš viršutinių ir vidurinių pumpurų, o iš apatinių – vegetatyviniai. Todėl jų vienmečius, labai išaugusius ūglius patartina genėti silpnai, o menkesnius – stipriai. Normaliai augančiam krūmui paliekamos 4-6 praėjusių metų šakos, kurios genimos silpnai, o praėjusiais metais žydėjusios šakos ir vienerių metų silpni ūgliai genimi stipriai, paliekant 1-2 pumpurus. Iš šių pumpurų išaugs stiprūs ūgliai, kurie žydės sekančiais metais. Taip genint, galima suformuoti net 1,5 m ar aukštesnius, labai gausiai žydinčius krūmus. Antrą kartą gausiai žydės, jeigu su trumpais žiedynkočiais bus iškirpti pirmą kartą žydėję žiedai.

Laipiojančios rožės. Laipiojančios rožės auginamos prie įvairiausių atramų, formuojamos iš jų arkos, kolonos. Šios rožės auga labai sparčiai, kai kurių veislių per vegetaciją gali išaugti ir net iki 4-5 m. Daugumos veislių žiedai formuojasi tik ant praėjusių metų stiebų ir žydi vieną kartą. Kad krūmas gausiau žydėtų, labai svarbu per žiemą išsaugoti visus paliktus stiebus – 4-5 žydinčius stiebus ir tiek pat naujų ūglių. Pavasarį jas reikia labai mažai genėti – iškirpti tik pažeistas šakas. Žydėjusių stiebų žiedinės šakelės sutrumpinamos ir paliekami 2-3 pumpurai. Reikia atkreiti dėmesį, kad šakelės (kurios paliekamos su keliais pumpurais) turi būti ne plonesnės kaip 3-4 mm storio, kad paskui išlaikytų žydinčius žiedus. Iš paliktų pumpurų išauga naujos žiedinės šakelės. Senesnių kaip dvejų metų šakų palikti nepatartina, nes iš jų kasmet išauga vis mažiau žiedinių šakelių.

Parko rožės. Ši rožių grupė pasižymi didesniu krūmo aukščiu nei floribindinės ar arbatinės hibridinės rožės. Jiems nereikalingos atramos. Parko rožėms priklauso senosios sodo rožės, atsparios šalčiui bei ligoms ir šiuolaikinės, kurių puošnūs būna ne tik žiedai, bet ir lapai, šakos, vaisiai ar net spygliai, be to labai gausiai ir ilgai žydi. Parko rožės daugumoje žydi vieną kartą, ilgai – apie 1,5 mėnesio, tačiau yra išimčių, kai kurios veislės žydi du kartus. Pirmiausia išpjaunamos senos šakos ir silpni pirmamečiai ūgliai. Genėjimas iš dalies priklauso ir nuo krūmo augimo. Sparčiau augančias reikia genėti mažiau. Krūme dažniausiai paliekamos 6-7 pagrindinės šakos. Jos patrumpinamos tik tiek, kad krūmas gražiai atrodytų, būtų kompaktiškas.

Stiebinės rožės. Stiebinių rožių kaip ir krūminių, pirmiausia išpjaunamos visos pažeistos, silpnos ir vainiką tankinančios šakos. Genint labai svarbu teisingai palikti tokį viršutinį pumpurą, iš kurio augtų šaka pageidautina kryptimi. Šios rožės genimos kiek mažiau nei tos pačios veislės krūminės.

Besidriekiančios (šliaužiančios) rožės. Besidriekiančios rožės augdamos sudaro žalią paklotą, pakartotinai žydi per vasarą, atsparios ligoms ir šalčiui. Sutankėjusios ir silpnos šakos iškerpamos, o paliekamos pagrindinės šakos iki 40-80 cm ilgio. Kuo ilgesnės šakos paliekamos, tuo gausiau žydės ir atrodys puikus žydintis kilimas. Kur buvo žiedynai, paliekami ūgliai iki 2,5 cm ilgio su 2 pumpurais.

'Knirps' - besidriekianti rožė
'Knirps' - besidriekianti rožė
© Asmeninis archyvas

Rožių priežiūra po genėjimo

Apgenėjus rožių krūmus, kol dar neišsiskleidę pumpurai, nuo ligų būtina nupurkšti vario preparatais, tai dezinfekuoja žaizdas. Kaip purkšti perskaitykite instrukcijoje. Po genėjimo prieš žemės supurenimą, patartina patręšti kompleksinėmis trąšomis arba kompostu. Labai tinka pavasariniam pagrindiniam tręšimui naudoti ilgalaikes lėtai tirpstančias trąšas „Osmocote“. Apie krūmus (truputį atkasus žemę) reikia išbarstyti po šaukštą šios trąšos ir paskui užberti žeme, kad po lietaus vanduo nenuplautų trąšų. Paskui vasaros metu jei reikia, papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (1)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.