Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis.

Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.


Kalėdinis kaktusas gamtoje


Augalo gimtinė yra šalis, kuri mūsų vaizduotėje iškyla kaip neturinti nieko bendro su sniegu, šalčiu ir tikrąja Kalėdų dvasia: gamtoje šis kaktusas auga Brazilijoje. Paprastai jis auga ant kitų medžių ar krūmų kaip epifitas (kitus augalus naudoja kaip atramą, o ne mitybos šaltinį) arba tarp akmenų. Faktą, kad šis kaktusas pražysta būtent per Kalėdas, galima paaiškinti tuo, kad tokiu metu Brazilijoje būna karšta tropikų vasara. Tačiau nepaisant savo natūralių gyvenimo sąlygų tropikuose, šis augalas puikiausiai auga iš Lietuvos klimate (kambaryje), yra lengvai prižiūrimas, tačiau yra keletas reikalavimų, kuriuos reikia užtikrinti, kad kaktusas džiugintų puošniais žiedais.


Kalėdinio kaktuso priežiūra


Mūsų regione Kalėdinis kaktusas auginamas kaip kambarinis vazoninis augalas. Nors šį augalą mes žinome kaip kaktusą, jo išvaizda ir priežiūra yra kiek kitokia, nei visų kitų mums žinomų kaktusų. Kalėdinio kaktuso lapų nareliai kuplūs, nukarę, sujungti vienas su kitu, todėl jų šakos nėra visiškai tiesios, kiek išlenktos. Jei būtų tiesios, jų auštis siektų apie 30 cm, o plotis gali siekti ir apie 45 cm ar daugiau. Nors žalios šakos atrodo kietos ir ištvermingos, jos lengvai lūžta narelių sujungimo vietose, todėl augalą pernešant ar juo rūpinantis, reikia būti atsargiems.


Taip pat svarbu šiam augalui parinkti tinkamą vietą. Viduje Kalėdiniam kaktusui labiausiai patinka tokia vieta, kur daugiausia saulės – drąsiai statykite jį ant palangės. Vasarą vazoną galite išnešti ir į terasą, bet tokiu atveju reikės vengti karštos vidurdienio saulės – geriau rinktis kampą, esantį pavėsyje. Rudenį, orams atvėsus, Kalėdinį kaktusą geriau parnešti atgal į vidų, nes jis sunkiai ištveria šaltį: žemiausia temperatūra, kurią jis ištveria – +7 C dieną, o naktį – 2 C. Dienų trumpėjimas yra tarsi starto signalas aktyviajam šio augalo laikotarpiui – jis ima ruoštis žydėjimui.

Žydi šis kaktusas nuo vėlyvo rudens iki pat sausio mėnesio vidurio. Labai svarbu tokiu metu šio augalo nepernešti, nes rudenį jis pradeda krauti pumpurus, o jei jį perkelsime į kitą vietą ar net jei tik pasuksime vazoną, pumpurai gali nukristi.


Kalbant apie auginimo sąlygas, Kalėdiniam kaktusui patinka porėta, gerai drenuota žemė. Jos sudėtyje gali būti durpių, perlito ir pemzos. Augalui patinka kiek rūgštoka žemė, todėl labai tinka durpės. Dar viena svarbi sąlyga yra teisingai laistyti – tai reikia daryti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis yra sausas. Stenkitės vengti visiško žemės išsausėjimo. Šio augalo išvaizda jus gali apgauti – jei kaktusas atrodo apvytęs, tai reiškia, kad jis ne perdžiūvęs, o kaip tik atvirkščiai – perlaistytas. Intensyviausiai jį laistyti reikėtų žydėjimo laikotarpiu, po to jam yra poilsio laikas, kai jį galima laistyti rečiau. Papildomai Kalėdinį kaktusą galima tręšti orchidėjoms skirtomis trąšomis. Tręšti reikėtų pavasarį arba vasarą, o rugsėjį, vos pasirodžius pirmiesiems pumpurams – nustoti tręšti.


Namų sąlygomis auginamo Kalėdinio kaktuso praktiškai nepuola kenkėjai – vienintelį pavojų gali kelti skydamariai, bet jei kaktusą tinkamai laistysite, dėl jų neverta nerimauti. Vasarą, išnešus augalą į terasą, reikėtų saugoti jį nuo sraigių. Jei augalas nenudegs karštoje saulėje ir nebus judinamas žydėjimo laikotarpiu, neturėtų kilti jokių problemų. Kalėdinis kaktusas skiriasi nuo kitų kaktusų, yra ypatingas – jei su juo susigyvenama, išmokstama tinkamai juo rūpintis, ant palangės jus džiugins nepaprastai gražus, ilgai gyvenantis augalas.


Dauginimas


Su laiku Kalėdinis kaktusas tampa vis vešlesnis, jį puošia vis daugiau žiedų. Paprastai Kalėdinio kaktuso nereikia apkarpyti, bes jis gali tapti „ilgakoju“, o senesni augalai – pernelyg išvešėję, tada reikia pašalinti senesnes ar pažeistas šakeles.


Šaką reikia nugnybti visą, kad augalas ilgainiui būtų vešlesnis. Šio kaktuso dauginimas taip pat nėra sudėtingas: reikia nulaužti kokių 3–4 narelių šaką ir palikti ją ten pat vazone 1–2 dienoms, kad apvystų. Tada jau galima įkišti į žemę, kurios sudėtis – pusė smėlio ir pusė kambarinių augalų žemės. Auginį į žemę reikia kišti apytikriai 1 cm gylyje, kad jis pats stovėtų (jei jis bus įkištas giliau, gali supūti). Šaknys išaugs per 3–12 savaičių, o tada jau bus galima sodinti į atskirą vazoną. Šį augalą galima dauginti ir sėklomis, bet tai daug sudėtingesnis procesas, kuris gali užtrukti ne vienerius metus. Persodinant Kalėdinį kaktusą, reikėtų saugoti jo šaknis ir užtikrinti, kad žemės lygis bus toks pat kaip ir ankstesniame vazone (nepamirškite palikti nuo viršaus 1,5 cm aukščio kraštą, kad būtų patogu laistyti).


Įdomūs faktai:


-Šiai šeimai priklauso įvairios Schlumbergerio kaktusų rūšys (truncatus, bridgesii ir kt.), kurios žydi skirtingu laiku;


-Kalėdinis kaktusas dažnai painiojamas su tikruoju plokšteniu (dar vadinamo Padėkos dienos kaktusu, lot. Schlumbergera truncata). Pagrindinis jų skirtumas – kalėdinio kaktuso lapų nareliai yra apvaliais kraštais, o tikrojo plokštenio – dantyti;


-Šiai šeimai priklauso ir Velykinis (lot. Hatiora gaertneri), bet pastarojo augalo žiedai visiškai kitokie.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis