Prieskoniniai augalai, kuriuos žiemą galima auginti ant palangės

Žiemos metu natūralios organizmo stiprinimo priemonės – sužaliavusios ar šviežiai sudygusios prieskoninės daržovės bei aromatiniai augalai. Juose gausu chlorofilo, turinčio svarbios reikšmės organizmo atsparumui infekcijoms. Jie gerina medžiagų apykaitą, stiprina ir aktyvina virškinamojo trakto veiklą. Be to, jie paskanina, papuošia valgį. Apie prieskonių augalų auginimą žiemos metu ant palangės patirtimi dalinasi LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Nijolė Maročkienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galima visą žiemą namuose turėti žalių prieskoninių augalų, juos iš lauko perkėlus į patalpą. Taip pat yra galimybė auginti vazonėliuose, loveliuose ar dėžutėse, pastatytuose ant palangės virtuvėje ar staliuko verandoje, šviesiame sandėliuke, laiptinėje ir kitur. Be to, žaliuodami prieskoniniai augalai ne tik auga, bet ir puošia aplinką. Jie paskanins gaminamus patiekalus, padidins jų maistingumą, praturtins vitaminais, kurių žiemą ar pavasarėjant trūksta ir vaisiuose, ir daržovėse.

Rudenį pasisodinkite po vieną pirmametį dašio, vaistinio šalavijo, citrininės katžolės, paprastojo raudonėlio, tikrosios levandos, vaistinės juozažolės (isopo) krūmelį. Nepamirškite ir baziliko, mairūno, petražolės, lapinio ar šakninio saliero. Laikant juos šiltoje vietoje, žali lapeliai greit išaugs. Pavyzdžiui, pakanka suvalgyti apie 30 g žalių petražolių lapelių, kad suaugusio žmogaus organizmas būtų aprūpintas vitaminu C visai dienai.

Prieskoniniai augalai

Jei neturime augalėlių lauke, galima pasisėti. Pavyzdžiui, pasėkime į vazonėlį su smulkiu durpiniu substratu kelias kvapiojo baziliko sėklas. Vazonėlį pridenkime stiklu ar polietileno plėvelės gabalėliu. O dar geriau sėklas galima pasėti į skaidrią švarią konditerinę dėžutę su dangteliu. Nepamirškime pravėdinti. Po 6-10 dienų jos sudygs. Paauginkime savaitę kitą. Jei sudygo vienoje vietoje keli daigeliai, reikia retinti, paliekant stipriausią. Juk bazilikus galima vartoti ten, kur dedama daug lauro lapelių, dašius – kur dedama pipirų. Tinka visiems patiekalams paskanininti. Sutaupysite ir laiko, ir pinigėlių, o svarbiausia – patirsite didelį džiaugsmą. Juk virtuvėje tiesiog po ranka augs raudonėlis, čiobrelis, melisa ir katžolė. Nuskinkime šakelę ar kelis lapelius, užplikykime verdančiu vandeniu, ir nuostabiai kvepianti arbata pusryčiams jau paruošta.

Krapai. Pasisėkime į dėžutę ir krapų – juose daug vitamino C, turi daug eterinių aliejų, beveik 0,4 proc. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Be to, žali krapų lapeliai tinka mišrainėms, mėsos patiekalams, sriuboms paskaninti, užsibarstyti ant sumuštinio. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Krapai geriausiai auga esant apie 16-18 laipsnių temperatūrai. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės. Ant palangės verta auginti kompaktiškus – žalumyninius krūminius, skirtus lapų auginimui. Yra naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą, nes neturi polinkio greit žydėti ir per visą žiemą skinti tik šoninius lapus. Ypač tam tinka veislė ‘Sari‘, gerai auga esant silpnesniam apšvietimui žiemą. Taip pat galima sėti ‘Mammoth‘.

Špinatai. Špinatai – labai vertinga ankstyva vienmetė lapinė daržovė, turinti daug reikalingų vitaminų ir mineralų. Maistui vartojami jauni špinatų lapai, ant palangės užsiauginus tinka paįvairinti salotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, statūs, apvalios ir ovalios formos, lygūs. Po sėjos špinatai užauga maždaug per mėnesį. Kai špinatai bus maždaug 5 cm aukščio, skinkite atskirus lapus arba nupjaukite visą stiebą, jo palikdami 2,5 virš žemės, kad atželtų. Verta auginti greitai augančius stambialapius špinatus – ‘Puma‘, ‘Toucan‘, ‘Bonbini‘.

Želdinkime svogūnines daržoves

Nepamirškime į dėžutę pasisodinti svogūnų ropelių želdinti arba į stiklainį su vandeniu. Svogūnų ropeles, įmerktas į vandenį, galima želdinti vos savaitę. Vėliau augalą būtina persodinti į žemę. Jeigu laiškus norime auginti ilgesnį laiką, augalui pritrūks maisto medžiagų. Geriausia būtų tiesiog nusipirkti lovelį. Prekybos centruose tikrai yra įvairiausių. Pripylus durpių substrato, reikia tiesiog susodinti svogūnų ropeles vieną šalia kitos. Tada turėsime geresnės kokybės ir skanesnius laiškus. Vandenyje augantys laiškai dažnai būna aštroki. Auginant juos žemėje laiškai bus skanesni, tvirtesni, gausiai žels. Be to, svogūnams želdinti reikia nedaug žemės – užtenka įpilti 5 cm storio žemės sluoksnį ir ant jos sudėti svogūnus. Užkasti nereikia, augalas po kurio laiko išleis šaknis.

Želdinti puikiai tinka ir daugiamečiai svogūniniai augalai. Tam tiktų kampuotieji (Allium angulosum L.), anksčiau vadinti narcizalapiais, ar laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.). Rudenį smarkiai nežalojant kero, iškasama dalis kero ir pasodinama į tinkamo dydžio vazonus. Želdinimo pradžia priklauso nuo mūsų noro. Svogūnams aukštos aplinkos temperatūros nereikia – pakanka 15–18 °C ir saikingo laistymo. Dviejų trijų vazonų svogūnų pakaks visai šeimai. Daugiau lapijos užaugina laiškiniai česnakai, jų skonis, palyginti su kampuotaisiais, yra ašt­resnis.

Želdinkime petražoles ir salierus

Petražolių ir salierų lapeliai papuošia ir suteikia puikų aromatą visoms mėsiškoms sriuboms, žuvienėms ir antriesiems mėsos bei žuvies patiekalams. Todėl kiekvienoje virtuvėje ant palangės per žiemą turėtų stovėti vazonas su petražole ir salieru, nuo kurių bet kada galėtume nusiskinti po kelias šakeles. Želdinti tinkamos ir lapinių –‘Fest‘, ‘Gigante d‘Italia‘, garbanotų ‘Astra‘, ‘Moss Curled 2‘, ir šak­ninių veislių petražolės. Žiemą dažniau želdinamos garbanotosios lapinės petražolės, tačiau šakninės veislės paprastai turi stipresnį aromatą.

Suželdinti salierai pradžiugins tuos, kuriems malonus specifinis šių daržovių aromatas. Želdinti galima ir lapkotinius ‘Kylian‘ ir šakninius salierus - ‘Asterix‘, ‘Maxim‘. Želdinti skirti salierų šakniavaisiai rudenį turėtų būti paliekami su aukštesniu – 2–3 cm aukščio – lapkočių kuokštu, kad žiemą augalai sėkmingai atželtų. Želdinti netinka gerokai suvytę, mechaniškai pažeisti ar gesti pradėję šakniavaisiai. Pasodinus į drėgną žemę šiltesnėje patalpoje juose esantys ligų ir puvinių sukėlėjai tik dar greičiau dauginsis. Tokiu atveju šakniavaisis supus, taip ir nespėjęs sužaliuoti.

Susidaiginkime žalumynų

Lengviausia auginti ir greičiausiai sudygsta pipirnės ir lapiniai ridikėliai. Tai vertingos lapinės prieskoninės daržovės. Jose gausu žaliųjų proteinų, vitamino C, mineralinių medžiagų, ypač kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies. Jų žmogaus organizmui žiemą labai trūksta.

Šiuos žalumynus galima auginti vazonėliuose, bet geriausiai – ant drėgnos popierinės servetėlės ar vatos, lignino, marlės. Pipirnė savo skoniu primena ridikus ar krienus. Ją reikia sėti periodiškai, kad nuolat turėtume svarbių medžiagų, ypač reikalingų augančiam organizmui. Pavyzdžiui, 250 kv. cm ploto dėžutei su vata ar ligninu sudrėkinti pakanka vienos stiklinės (200 ml) vandens. Sėklos išberiamos kuo vienodesniais atstumais. Minėtai dėžutei prireiks 6-8 g pirpirnės sėklų, 10-12 g lapinių ridikėlių. Pasėjus indelis uždengiamas plona polietileno plėvele. Sėklos sudygsta jau trečią dieną. Optimali temperatūra – 20-22 laipsnių. Būtina kiekvieną dieną vėdinti, kelioms minutėms atidengiant plėvelę, o jei trūksta drėgmės – ir palaistyti. Sėkloms sudygus plėvelė nuimama, dėžutės ar lėkštelės perkeliamos į šviesią vietą ant palangės. Daigeliams augti oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių. Svarbu, kad visą laiką pakaktų drėgmės. Jauni daigeliai maždaug per savaitę pasiekia skilčialapių fazę. Lapiniai ridikėliai po 7-8 dienų būna 8-10 cm aukščio, pipirnės po 6-7 dienų – 5-6 cm aukščio. Tuomet jie nupjaunami ar nukerpami ir dedami į salotas, ant sumuštinių, patiekiami su mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalais. Taip pat galime pasisėti lukštentų ar nelukštentų saulėgrąžų, vertingų savo sudėtimi bei kitų žalumynų. Maistui naudojami daigai skilčialapių fazėje.

Nesiūlau visko auginti iš karto. Pasirinkime augalus, kuriuos patogiau auginti. Tik nepamirškime vieno – juos prižiūrėti. Kad ir ką sėtume ar sodintume, reguliariai laistykime, jei reikia patręškime. Tada gražiai augs ir žaliuos iki pavasario ar net iki vasaros. Labai svarbu pasirinkti tinkamą daržovių veislę bei prieskoninių augalų rūšį. Kiekvieno žmogaus norai ir skonis yra skirtingi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Gėlės skynimui: patikrintos įdomios veislės iš augintojos lūpų

Lysvė, kurioje auginamos gėlės skynimui – dar neįprastas dalykas Lietuvoje. Tokia mada toli gražu ne nauja – ši idėja nuo seno populiari Anglijoje bei kitose Europos šalyse. Šiuo metu natūraliai atrodančios puokštės yra „ant bangos“, tad kodėl gi nepaskirti vienos lysvės būtent šiam tikslui.

Kaip sukurti nuostabią poilsio oazę: patarimai auginantiems gėles balkone

Kai už lango vilioja žaluma ir čiulba paukščiai, vis labiau norisi būti gamtoje, tad daugelis lietuvių, negalinčių gyventi be žemės lietimo, keliauja į sodybas arba į kolektyvinius sodus. O ką daryti tiems, kurie neturintys nuosavo žemės sklypelio? Jie gali susikurti žalią oazę balkone !

Sodo takelio medžiagos: grožio ir funkcionalumo paieškos

Sodo takelis gyvenamoje aplinkoje yra svarbus tiek iš praktinės, tiek iš estetinės pusės. Jo funkcinė paskirtis – palengvinti priėjimą prie gėlynų, alpinariumų, pavėsinių ir t.t. Vizualiai jis gražiai paskirsto erdvę į atskiras zonas ir suteikia jai papildomos faktūros. Tinkamas takelio medžiagų pasirinkimas – vienas iš būdų sukurti harmoningai atrodantį sklypo vaizdą.

Augalai, kurie sklypą puošia ištisus metus

Gražiai apželdintas individualaus namo ar sodybos kiemas yra tikra atgaiva tiek akims, tiek sielai. Tačiau dauguma dekoratyvinių augalų reikalauja nemažai priežiūros, todėl išskirtinai atrodančiu gėlynu gali džiaugtis tikrai ne kiekvienas. Neturintiems daug laiko ir norintiems džiaugtis visais metų laikais žaviai atrodančia aplinka, pateikiame keletą augalų, kurie žaliuoja visais metų laikais, pavyzdžių.

Serenčių nauda, kurią verta prisiminti

Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose dažniausiai sodinamas skurdus ir „išėjęs iš mados“ pasirinkimas, o juk jų yra daug įdomesnių ir puošnesnių.

Augalai, kuriuos dera auginti šalia rožių

Kuriant augalų derinius svarbu atrasti tokius, kurie drauge atrodytų gražiai ir padėtų vienas kitam išryškinti geriausias savo savybes. Verta atsižvelgti į tokius aspektus, kaip reikalingos augimo sąlygos, spalva, tekstūra, forma ir t.t. Rožės – išskirtinio grožio augalai, tad kartais yra sunku sugalvoti, ką auginti kartu su jomis. Pateikiame keletą galimų variantų.

Žaismingais žiedais išsiskiriantis augalas, tinkantis pusiau pavėsingoms vietoms

Jeigu ieškote žydinčio augalo, kuris galėtų vizualiai sušildyti pusiau pavėsyje esančią vieta, puikūnas yra tinkamas pasirinkimas. Šis ryškiais žiedais žydintis augalas žaviai atrodo balkonuose, vietose esančiose po medžiais bei prie vandens telkinių. Tad ką turėtumėte žinoti apie šį augalą?

Alpinariumo puoselėjimas: kokius augalus jame auginti

Alpinariumas – akmenų sodo rūšis, kurioje, be akmenų, itin svarbią vietą užima augalai. Kadangi tokiame sode augimo terpė yra ganėtinai specifinė, gėles bei krūmus jam reikia parinkti atsakingai, kruopščiai juos derinant. Šiame tekste pateiksime keletą tokių augalų pavyzdžių.

Įdomybės apie sakurų žydėjimą (1)

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.