Prieskoniniai augalai, kuriuos žiemą galima auginti ant palangės

Žiemos metu natūralios organizmo stiprinimo priemonės – sužaliavusios ar šviežiai sudygusios prieskoninės daržovės bei aromatiniai augalai. Juose gausu chlorofilo, turinčio svarbios reikšmės organizmo atsparumui infekcijoms. Jie gerina medžiagų apykaitą, stiprina ir aktyvina virškinamojo trakto veiklą. Be to, jie paskanina, papuošia valgį. Apie prieskonių augalų auginimą žiemos metu ant palangės patirtimi dalinasi LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Nijolė Maročkienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galima visą žiemą namuose turėti žalių prieskoninių augalų, juos iš lauko perkėlus į patalpą. Taip pat yra galimybė auginti vazonėliuose, loveliuose ar dėžutėse, pastatytuose ant palangės virtuvėje ar staliuko verandoje, šviesiame sandėliuke, laiptinėje ir kitur. Be to, žaliuodami prieskoniniai augalai ne tik auga, bet ir puošia aplinką. Jie paskanins gaminamus patiekalus, padidins jų maistingumą, praturtins vitaminais, kurių žiemą ar pavasarėjant trūksta ir vaisiuose, ir daržovėse.

Rudenį pasisodinkite po vieną pirmametį dašio, vaistinio šalavijo, citrininės katžolės, paprastojo raudonėlio, tikrosios levandos, vaistinės juozažolės (isopo) krūmelį. Nepamirškite ir baziliko, mairūno, petražolės, lapinio ar šakninio saliero. Laikant juos šiltoje vietoje, žali lapeliai greit išaugs. Pavyzdžiui, pakanka suvalgyti apie 30 g žalių petražolių lapelių, kad suaugusio žmogaus organizmas būtų aprūpintas vitaminu C visai dienai.

Prieskoniniai augalai

Jei neturime augalėlių lauke, galima pasisėti. Pavyzdžiui, pasėkime į vazonėlį su smulkiu durpiniu substratu kelias kvapiojo baziliko sėklas. Vazonėlį pridenkime stiklu ar polietileno plėvelės gabalėliu. O dar geriau sėklas galima pasėti į skaidrią švarią konditerinę dėžutę su dangteliu. Nepamirškime pravėdinti. Po 6-10 dienų jos sudygs. Paauginkime savaitę kitą. Jei sudygo vienoje vietoje keli daigeliai, reikia retinti, paliekant stipriausią. Juk bazilikus galima vartoti ten, kur dedama daug lauro lapelių, dašius – kur dedama pipirų. Tinka visiems patiekalams paskanininti. Sutaupysite ir laiko, ir pinigėlių, o svarbiausia – patirsite didelį džiaugsmą. Juk virtuvėje tiesiog po ranka augs raudonėlis, čiobrelis, melisa ir katžolė. Nuskinkime šakelę ar kelis lapelius, užplikykime verdančiu vandeniu, ir nuostabiai kvepianti arbata pusryčiams jau paruošta.

Krapai. Pasisėkime į dėžutę ir krapų – juose daug vitamino C, turi daug eterinių aliejų, beveik 0,4 proc. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Be to, žali krapų lapeliai tinka mišrainėms, mėsos patiekalams, sriuboms paskaninti, užsibarstyti ant sumuštinio. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Krapai geriausiai auga esant apie 16-18 laipsnių temperatūrai. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės. Ant palangės verta auginti kompaktiškus – žalumyninius krūminius, skirtus lapų auginimui. Yra naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą, nes neturi polinkio greit žydėti ir per visą žiemą skinti tik šoninius lapus. Ypač tam tinka veislė ‘Sari‘, gerai auga esant silpnesniam apšvietimui žiemą. Taip pat galima sėti ‘Mammoth‘.

Špinatai. Špinatai – labai vertinga ankstyva vienmetė lapinė daržovė, turinti daug reikalingų vitaminų ir mineralų. Maistui vartojami jauni špinatų lapai, ant palangės užsiauginus tinka paįvairinti salotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, statūs, apvalios ir ovalios formos, lygūs. Po sėjos špinatai užauga maždaug per mėnesį. Kai špinatai bus maždaug 5 cm aukščio, skinkite atskirus lapus arba nupjaukite visą stiebą, jo palikdami 2,5 virš žemės, kad atželtų. Verta auginti greitai augančius stambialapius špinatus – ‘Puma‘, ‘Toucan‘, ‘Bonbini‘.

Želdinkime svogūnines daržoves

Nepamirškime į dėžutę pasisodinti svogūnų ropelių želdinti arba į stiklainį su vandeniu. Svogūnų ropeles, įmerktas į vandenį, galima želdinti vos savaitę. Vėliau augalą būtina persodinti į žemę. Jeigu laiškus norime auginti ilgesnį laiką, augalui pritrūks maisto medžiagų. Geriausia būtų tiesiog nusipirkti lovelį. Prekybos centruose tikrai yra įvairiausių. Pripylus durpių substrato, reikia tiesiog susodinti svogūnų ropeles vieną šalia kitos. Tada turėsime geresnės kokybės ir skanesnius laiškus. Vandenyje augantys laiškai dažnai būna aštroki. Auginant juos žemėje laiškai bus skanesni, tvirtesni, gausiai žels. Be to, svogūnams želdinti reikia nedaug žemės – užtenka įpilti 5 cm storio žemės sluoksnį ir ant jos sudėti svogūnus. Užkasti nereikia, augalas po kurio laiko išleis šaknis.

Želdinti puikiai tinka ir daugiamečiai svogūniniai augalai. Tam tiktų kampuotieji (Allium angulosum L.), anksčiau vadinti narcizalapiais, ar laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.). Rudenį smarkiai nežalojant kero, iškasama dalis kero ir pasodinama į tinkamo dydžio vazonus. Želdinimo pradžia priklauso nuo mūsų noro. Svogūnams aukštos aplinkos temperatūros nereikia – pakanka 15–18 °C ir saikingo laistymo. Dviejų trijų vazonų svogūnų pakaks visai šeimai. Daugiau lapijos užaugina laiškiniai česnakai, jų skonis, palyginti su kampuotaisiais, yra ašt­resnis.

Želdinkime petražoles ir salierus

Petražolių ir salierų lapeliai papuošia ir suteikia puikų aromatą visoms mėsiškoms sriuboms, žuvienėms ir antriesiems mėsos bei žuvies patiekalams. Todėl kiekvienoje virtuvėje ant palangės per žiemą turėtų stovėti vazonas su petražole ir salieru, nuo kurių bet kada galėtume nusiskinti po kelias šakeles. Želdinti tinkamos ir lapinių –‘Fest‘, ‘Gigante d‘Italia‘, garbanotų ‘Astra‘, ‘Moss Curled 2‘, ir šak­ninių veislių petražolės. Žiemą dažniau želdinamos garbanotosios lapinės petražolės, tačiau šakninės veislės paprastai turi stipresnį aromatą.

Suželdinti salierai pradžiugins tuos, kuriems malonus specifinis šių daržovių aromatas. Želdinti galima ir lapkotinius ‘Kylian‘ ir šakninius salierus - ‘Asterix‘, ‘Maxim‘. Želdinti skirti salierų šakniavaisiai rudenį turėtų būti paliekami su aukštesniu – 2–3 cm aukščio – lapkočių kuokštu, kad žiemą augalai sėkmingai atželtų. Želdinti netinka gerokai suvytę, mechaniškai pažeisti ar gesti pradėję šakniavaisiai. Pasodinus į drėgną žemę šiltesnėje patalpoje juose esantys ligų ir puvinių sukėlėjai tik dar greičiau dauginsis. Tokiu atveju šakniavaisis supus, taip ir nespėjęs sužaliuoti.

Susidaiginkime žalumynų

Lengviausia auginti ir greičiausiai sudygsta pipirnės ir lapiniai ridikėliai. Tai vertingos lapinės prieskoninės daržovės. Jose gausu žaliųjų proteinų, vitamino C, mineralinių medžiagų, ypač kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies. Jų žmogaus organizmui žiemą labai trūksta.

Šiuos žalumynus galima auginti vazonėliuose, bet geriausiai – ant drėgnos popierinės servetėlės ar vatos, lignino, marlės. Pipirnė savo skoniu primena ridikus ar krienus. Ją reikia sėti periodiškai, kad nuolat turėtume svarbių medžiagų, ypač reikalingų augančiam organizmui. Pavyzdžiui, 250 kv. cm ploto dėžutei su vata ar ligninu sudrėkinti pakanka vienos stiklinės (200 ml) vandens. Sėklos išberiamos kuo vienodesniais atstumais. Minėtai dėžutei prireiks 6-8 g pirpirnės sėklų, 10-12 g lapinių ridikėlių. Pasėjus indelis uždengiamas plona polietileno plėvele. Sėklos sudygsta jau trečią dieną. Optimali temperatūra – 20-22 laipsnių. Būtina kiekvieną dieną vėdinti, kelioms minutėms atidengiant plėvelę, o jei trūksta drėgmės – ir palaistyti. Sėkloms sudygus plėvelė nuimama, dėžutės ar lėkštelės perkeliamos į šviesią vietą ant palangės. Daigeliams augti oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių. Svarbu, kad visą laiką pakaktų drėgmės. Jauni daigeliai maždaug per savaitę pasiekia skilčialapių fazę. Lapiniai ridikėliai po 7-8 dienų būna 8-10 cm aukščio, pipirnės po 6-7 dienų – 5-6 cm aukščio. Tuomet jie nupjaunami ar nukerpami ir dedami į salotas, ant sumuštinių, patiekiami su mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalais. Taip pat galime pasisėti lukštentų ar nelukštentų saulėgrąžų, vertingų savo sudėtimi bei kitų žalumynų. Maistui naudojami daigai skilčialapių fazėje.

Nesiūlau visko auginti iš karto. Pasirinkime augalus, kuriuos patogiau auginti. Tik nepamirškime vieno – juos prižiūrėti. Kad ir ką sėtume ar sodintume, reguliariai laistykime, jei reikia patręškime. Tada gražiai augs ir žaliuos iki pavasario ar net iki vasaros. Labai svarbu pasirinkti tinkamą daržovių veislę bei prieskoninių augalų rūšį. Kiekvieno žmogaus norai ir skonis yra skirtingi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Dilema: pieva vietoj vejos? (22)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.

Nuo šių patarimų priklausys jūsų sodo grožis ir derlius (4)

Kokybiškas ir gausus derlius, gražūs žiedai ir lapija priklauso ne tik nuo gerai išdirbtos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau ir nuo dirvoje esančių mitybinių, lengvai įsisavinamų medžiagų kiekio.

Kaip dauginti pelargoniją auginiais (10)

Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.

Tikrojo pavasario belaukiant: žiedų nuotaikos

Žiemą skundžiamės, kad trūksta spalvų: arba visur balta, arba už lango pilkuma. O kas, jei ne gėlės suteikia namams spalvoto džiaugsmo ir gyvybės? Lengvai pražystantys vazoniniai augalai arba skintų gėlių žiedai namus papuoš spalvomis, ir sylaukti tikrojo pavasario bus lengviau.

Orchidėjų mitai: kaip nepaklysti auginimo ir priežiūros pinklėse

Šiuo metu Lietuvoje viena populiariausių gėlių neabejotinai gali būti tituluojama orchidėja. Nenuostabu, kad kyla galybė abejonių, kaip prižiūrėti šį augalą – nuo laistymo iki tręšimo aspektų. Į visus klausimus VIDEO reportaže atsako parduotuvės „Studija orchidėjos“ ekspertė Skaistė Pranaitė.

Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką (36)

Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.

Įspūdžiai iš sodų ir želdynų parodos „Gardenia 2017“

Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.

Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).

Kiek kainuoja įsirengti veją? (5)

Norite, kad specialistai įrengtų veją? Panagrinėkime, iš ko susideda vejos įrengimo kaina, ir kokius klausimus reikia užduoti įvertinant įmonės pasiūlymą.

Įdomi pažintis: kambarinė gėlė – maranta (7)

Kai pavasario saulutė dažniau pašviečia pro langą, vis labiau norisi būti lauke, vis labiau rūpi lauko, o ne kambario augalai. Tad tikimės, kad neužmiršite pasirūpinti ir savo kambariniais augintiniais, kuriuos persodinti į naujus vazonus šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas. Šį kartą mūsų dėmesys skiriamas kambarinei gėlei vardu maranta. Nėra ji dažna mūsų kambariuose, bet dėl originalių lapų galėtų būti auginama ir dažniau.

8 būdai, kaip greitai numarinti orchidėją (5)

Orchidėjos gali žydėti mėnesių mėnesius. Nenorime, kad jums sustotų širdis, bet iš kai kurių skaitytojų sulaukiame klausimų, ką daryti, jei žydinti orchidėja nebedžiugina... Pasirodo, tarp orchidėjų mėgėjų yra žinomi aštuoni būdai, kaip jas numarinti:

Kaip prižiūrėti kaktusą, kad jis imtų žydėti (7)

Kaktusai jau savaime yra vertingi kambariniai augalai, o kai pražysta, dar ir puošia namus. Deja, šie augalai nežydi ištisus metus, ir retai kam pavyksta taip prižiūrėti savo kaktusą, kad jis reguliariai pasipuoštų žiedais. Išsiaiškinkime, kodėl kaktusai nežydi, ir ko reikėtų imtis, kad jie pražystų.