Prieskoniniai augalai, kuriuos žiemą galima auginti ant palangės

Žiemos metu natūralios organizmo stiprinimo priemonės – sužaliavusios ar šviežiai sudygusios prieskoninės daržovės bei aromatiniai augalai. Juose gausu chlorofilo, turinčio svarbios reikšmės organizmo atsparumui infekcijoms. Jie gerina medžiagų apykaitą, stiprina ir aktyvina virškinamojo trakto veiklą. Be to, jie paskanina, papuošia valgį. Apie prieskonių augalų auginimą žiemos metu ant palangės patirtimi dalinasi LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Nijolė Maročkienė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Galima visą žiemą namuose turėti žalių prieskoninių augalų, juos iš lauko perkėlus į patalpą. Taip pat yra galimybė auginti vazonėliuose, loveliuose ar dėžutėse, pastatytuose ant palangės virtuvėje ar staliuko verandoje, šviesiame sandėliuke, laiptinėje ir kitur. Be to, žaliuodami prieskoniniai augalai ne tik auga, bet ir puošia aplinką. Jie paskanins gaminamus patiekalus, padidins jų maistingumą, praturtins vitaminais, kurių žiemą ar pavasarėjant trūksta ir vaisiuose, ir daržovėse.

Rudenį pasisodinkite po vieną pirmametį dašio, vaistinio šalavijo, citrininės katžolės, paprastojo raudonėlio, tikrosios levandos, vaistinės juozažolės (isopo) krūmelį. Nepamirškite ir baziliko, mairūno, petražolės, lapinio ar šakninio saliero. Laikant juos šiltoje vietoje, žali lapeliai greit išaugs. Pavyzdžiui, pakanka suvalgyti apie 30 g žalių petražolių lapelių, kad suaugusio žmogaus organizmas būtų aprūpintas vitaminu C visai dienai.

Prieskoniniai augalai

Jei neturime augalėlių lauke, galima pasisėti. Pavyzdžiui, pasėkime į vazonėlį su smulkiu durpiniu substratu kelias kvapiojo baziliko sėklas. Vazonėlį pridenkime stiklu ar polietileno plėvelės gabalėliu. O dar geriau sėklas galima pasėti į skaidrią švarią konditerinę dėžutę su dangteliu. Nepamirškime pravėdinti. Po 6-10 dienų jos sudygs. Paauginkime savaitę kitą. Jei sudygo vienoje vietoje keli daigeliai, reikia retinti, paliekant stipriausią. Juk bazilikus galima vartoti ten, kur dedama daug lauro lapelių, dašius – kur dedama pipirų. Tinka visiems patiekalams paskanininti. Sutaupysite ir laiko, ir pinigėlių, o svarbiausia – patirsite didelį džiaugsmą. Juk virtuvėje tiesiog po ranka augs raudonėlis, čiobrelis, melisa ir katžolė. Nuskinkime šakelę ar kelis lapelius, užplikykime verdančiu vandeniu, ir nuostabiai kvepianti arbata pusryčiams jau paruošta.

Krapai. Pasisėkime į dėžutę ir krapų – juose daug vitamino C, turi daug eterinių aliejų, beveik 0,4 proc. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Be to, žali krapų lapeliai tinka mišrainėms, mėsos patiekalams, sriuboms paskaninti, užsibarstyti ant sumuštinio. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Krapai geriausiai auga esant apie 16-18 laipsnių temperatūrai. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės. Ant palangės verta auginti kompaktiškus – žalumyninius krūminius, skirtus lapų auginimui. Yra naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą, nes neturi polinkio greit žydėti ir per visą žiemą skinti tik šoninius lapus. Ypač tam tinka veislė ‘Sari‘, gerai auga esant silpnesniam apšvietimui žiemą. Taip pat galima sėti ‘Mammoth‘.

Špinatai. Špinatai – labai vertinga ankstyva vienmetė lapinė daržovė, turinti daug reikalingų vitaminų ir mineralų. Maistui vartojami jauni špinatų lapai, ant palangės užsiauginus tinka paįvairinti salotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, statūs, apvalios ir ovalios formos, lygūs. Po sėjos špinatai užauga maždaug per mėnesį. Kai špinatai bus maždaug 5 cm aukščio, skinkite atskirus lapus arba nupjaukite visą stiebą, jo palikdami 2,5 virš žemės, kad atželtų. Verta auginti greitai augančius stambialapius špinatus – ‘Puma‘, ‘Toucan‘, ‘Bonbini‘.

Želdinkime svogūnines daržoves

Nepamirškime į dėžutę pasisodinti svogūnų ropelių želdinti arba į stiklainį su vandeniu. Svogūnų ropeles, įmerktas į vandenį, galima želdinti vos savaitę. Vėliau augalą būtina persodinti į žemę. Jeigu laiškus norime auginti ilgesnį laiką, augalui pritrūks maisto medžiagų. Geriausia būtų tiesiog nusipirkti lovelį. Prekybos centruose tikrai yra įvairiausių. Pripylus durpių substrato, reikia tiesiog susodinti svogūnų ropeles vieną šalia kitos. Tada turėsime geresnės kokybės ir skanesnius laiškus. Vandenyje augantys laiškai dažnai būna aštroki. Auginant juos žemėje laiškai bus skanesni, tvirtesni, gausiai žels. Be to, svogūnams želdinti reikia nedaug žemės – užtenka įpilti 5 cm storio žemės sluoksnį ir ant jos sudėti svogūnus. Užkasti nereikia, augalas po kurio laiko išleis šaknis.

Želdinti puikiai tinka ir daugiamečiai svogūniniai augalai. Tam tiktų kampuotieji (Allium angulosum L.), anksčiau vadinti narcizalapiais, ar laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.). Rudenį smarkiai nežalojant kero, iškasama dalis kero ir pasodinama į tinkamo dydžio vazonus. Želdinimo pradžia priklauso nuo mūsų noro. Svogūnams aukštos aplinkos temperatūros nereikia – pakanka 15–18 °C ir saikingo laistymo. Dviejų trijų vazonų svogūnų pakaks visai šeimai. Daugiau lapijos užaugina laiškiniai česnakai, jų skonis, palyginti su kampuotaisiais, yra ašt­resnis.

Želdinkime petražoles ir salierus

Petražolių ir salierų lapeliai papuošia ir suteikia puikų aromatą visoms mėsiškoms sriuboms, žuvienėms ir antriesiems mėsos bei žuvies patiekalams. Todėl kiekvienoje virtuvėje ant palangės per žiemą turėtų stovėti vazonas su petražole ir salieru, nuo kurių bet kada galėtume nusiskinti po kelias šakeles. Želdinti tinkamos ir lapinių –‘Fest‘, ‘Gigante d‘Italia‘, garbanotų ‘Astra‘, ‘Moss Curled 2‘, ir šak­ninių veislių petražolės. Žiemą dažniau želdinamos garbanotosios lapinės petražolės, tačiau šakninės veislės paprastai turi stipresnį aromatą.

Suželdinti salierai pradžiugins tuos, kuriems malonus specifinis šių daržovių aromatas. Želdinti galima ir lapkotinius ‘Kylian‘ ir šakninius salierus - ‘Asterix‘, ‘Maxim‘. Želdinti skirti salierų šakniavaisiai rudenį turėtų būti paliekami su aukštesniu – 2–3 cm aukščio – lapkočių kuokštu, kad žiemą augalai sėkmingai atželtų. Želdinti netinka gerokai suvytę, mechaniškai pažeisti ar gesti pradėję šakniavaisiai. Pasodinus į drėgną žemę šiltesnėje patalpoje juose esantys ligų ir puvinių sukėlėjai tik dar greičiau dauginsis. Tokiu atveju šakniavaisis supus, taip ir nespėjęs sužaliuoti.

Susidaiginkime žalumynų

Lengviausia auginti ir greičiausiai sudygsta pipirnės ir lapiniai ridikėliai. Tai vertingos lapinės prieskoninės daržovės. Jose gausu žaliųjų proteinų, vitamino C, mineralinių medžiagų, ypač kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies. Jų žmogaus organizmui žiemą labai trūksta.

Šiuos žalumynus galima auginti vazonėliuose, bet geriausiai – ant drėgnos popierinės servetėlės ar vatos, lignino, marlės. Pipirnė savo skoniu primena ridikus ar krienus. Ją reikia sėti periodiškai, kad nuolat turėtume svarbių medžiagų, ypač reikalingų augančiam organizmui. Pavyzdžiui, 250 kv. cm ploto dėžutei su vata ar ligninu sudrėkinti pakanka vienos stiklinės (200 ml) vandens. Sėklos išberiamos kuo vienodesniais atstumais. Minėtai dėžutei prireiks 6-8 g pirpirnės sėklų, 10-12 g lapinių ridikėlių. Pasėjus indelis uždengiamas plona polietileno plėvele. Sėklos sudygsta jau trečią dieną. Optimali temperatūra – 20-22 laipsnių. Būtina kiekvieną dieną vėdinti, kelioms minutėms atidengiant plėvelę, o jei trūksta drėgmės – ir palaistyti. Sėkloms sudygus plėvelė nuimama, dėžutės ar lėkštelės perkeliamos į šviesią vietą ant palangės. Daigeliams augti oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių. Svarbu, kad visą laiką pakaktų drėgmės. Jauni daigeliai maždaug per savaitę pasiekia skilčialapių fazę. Lapiniai ridikėliai po 7-8 dienų būna 8-10 cm aukščio, pipirnės po 6-7 dienų – 5-6 cm aukščio. Tuomet jie nupjaunami ar nukerpami ir dedami į salotas, ant sumuštinių, patiekiami su mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalais. Taip pat galime pasisėti lukštentų ar nelukštentų saulėgrąžų, vertingų savo sudėtimi bei kitų žalumynų. Maistui naudojami daigai skilčialapių fazėje.

Nesiūlau visko auginti iš karto. Pasirinkime augalus, kuriuos patogiau auginti. Tik nepamirškime vieno – juos prižiūrėti. Kad ir ką sėtume ar sodintume, reguliariai laistykime, jei reikia patręškime. Tada gražiai augs ir žaliuos iki pavasario ar net iki vasaros. Labai svarbu pasirinkti tinkamą daržovių veislę bei prieskoninių augalų rūšį. Kiekvieno žmogaus norai ir skonis yra skirtingi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

6 arų aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.