Net iš tokių išlikusių senovinių teiginių galima spręsti, kad pipirnės turi daug gerų savybių, po truputį jos skinasi kelią ir į lietuvių namus.
Pipirnių maistinės savybės
Maistui vartojami jauni pipirnių lapeliai arba vos išsiskleidę skilčialapiai, kurie skoniu šiek tiek primena garstyčias bei krienus. Pipirnių lapuose yra eterinio garstyčių aliejaus, jodo, kalcio, geležies druskų, karotino, B grupės vitaminų ir ypač gausu vitamino C. Suvalgę 50 g pipirnių, aprūpinsime organizmą minimaliu vitaminų kiekiu visai dienai. Pipirnės tinka avitaminozėms gydyti ir jų profilaktikai. Jose esantys lakūs garstyčių aliejai turi ir antibiotinių savybių.
Pipirnių panaudojimas
Pipirnes šeimininkės vartoja sriuboms, padažams, sūriui, mėsai, žuviai, sumuštiniams paskaninti, taip pat kaip priedą prie kitų salotų.
Pipirnių auginimas
Pipirnės užauga labai greitai (per 2-3 savaites). Jas galima auginti ištisus metus. Galima pradėti sėti anksti pavasarį. Nebijo ir pavėsio, nors tada daugiau ištįsta. Pradėjusios žydėti maistui netinka, todėl, kad visą sėkime kas dvi savaites 20-25 cm eilutėmis, sėklas įterpkime 0,5 cm gyliu. Sudygusias praretinkime, palikdami tarp augalų 8-10 cm atstumą.
Žiemą pipirnių (kaip ir pavasarį) galime užsiauginti kambaryje ant į lėkštutes įdėtos sudrėkintos vatos arba lignino. Pipirnių sėklos sudygsta per 2-3 dienas. Prasiskleidus skilčialapiams jas jau galima žirklėmis nukirpti ir vartoti.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.