Pinigų medžiai – kaip juos auginti?

 (48)
Yra temų, kurios niekada neatsibosta mūsų skaitytojams ir jie nuolat prašo parašyti apie tai. Viena iš tokių – kaip auginti vadinamuosius pinigų medžius. Galbūt, kad nuolat užauga nauja augalų mėgėjų karta, o gal tiesiog todėl, kad finansiniai dalykai niekuomet neišeis iš mados, tad prisiminkime dar kartą pinigų medžius ir kodėl jie taip vadinami. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad iš tiesų tai net ne medžiai, o dekoratyvinės gėlės, kurios pas mus auginamos kaip kambariniai augalai. Nors pasaulyje pinigų medžiais vadinama net keliolika augalų rūšių, bet pačios populiariausios ir geriausiai žinomos yra dvi. Apie jas šį kartą ir pakalbėsime.
Pinigų medžiai – kaip juos auginti?
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo seno kambariuose ant palangių galima rasti auginamą tikrąjį storalapį (Crassula ovata). Po pasaulį jis paplito iš Afrikos smėlynų, kur užauga kaip tankus krūmas ar nedidelis medelis. Kam ir kodėl kilo mintis pavadinti jį pinigų medžiu (Money tree) – sunku pasakyti, bet greičiausiai tam įtakos turėjo jo išvaizda, nes augalo lapeliai yra apvaloki ir plokšti, pilkai žalsvos spalvos, primenantys metalines monetas. Dar jis vertinamas dėl savo nereiklumo laistymui ir saulės šviesai. Šis augalas – tiesiog idealus tiems, kurie yra labai užsiėmę ar tiesiog tingi skirti laiką gėlių priežiūrai, nes paprastai storlapį užtenka palaistyti kokį vieną kartą per mėnesį.

Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Gėlių priežiūros vadovuose galima rasti informacijos apie tai, kad storlapį vasarą reikia kelis kartus patręšti, kad būtina karts nuo karto nuvalyti dulkes nuo jo lapelių-pinigėlių, kad reikia kas du metus persodinti, kad jis nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir t.t. Bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visa tai nėra būtina, nes porą metų auginau jį ant pačios saulėčiausios palangės ir vasarą jis nuolat buvo kepinamas karštos saulės (juk iš Afrikos yra kilęs), be to, prisimindavau jį palaistyti kartą per mėnesį tik tada, kai lapeliai akivaizdžiai pradėdavo raukšlėtis nuo drėgmės trūkumo.

Vėliau teko jį „ištremti“ į kambario kampą, kur nuolat būdavo prietema, ir ką – nieko, kaip gerai augo, taip ir tebeauga. Vieną sykį katinas nuvertė storlapio vazoną ant žemės ir nulūžo jo stambi šaka. Tik po mėnesio ją apdulkėjusią iškrapščiau iš po sofos ir įkišau į vazoną su žeme – ir puikiai prigijo. Auga storlapiai ne itin derlingose ir smėlingose dirvose. Taigi, storlapis – nepamainomas atsipūtusių sodininkų augalas.

Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kartais dar auginama kita storlapio rūšis – medėjantysis. Šis taip pat yra „afrikietis“ ir gan panašus į tikrąjį, tik senesni stiebai yra linkę sumedėti, be to, užauga kiek didesnis, iki 1-1,5 m aukščio, tiek tikrasis, tiek medėjantis savo tikrojo dydžio niekada nepasieks. Vasarą storlapius galima auginti ir lauke, tik reikia nepamiršti rudenį įnešti į vidų prieš šalnas, nes šito tai jie tikrai neištvers. Pagal vieną miesto legendą sakoma, kad tik užtenka šį augalą auginti namuose ir jis savaime pritrauks materialinę gerovę, o kita legenda pataria dar ir užkasti po juo keletą monetų, kad burtai geriau veiktų.

Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
© Asmeninio albumo nuotr.

Dar vienas augalas, kuris taip pat vadinamas pinigų medžiu, yra zamijalapis zamiokulkas (Zamioculcus zamiifolia). Pavadinimas skamba labai įmantriai, bet pats augalas atrodo visai paprastai, bet tikrai ne prastai. Šis irgi yra kilęs iš Afrikos (paradoksas, kad pinigų medžiai yra kilę iš vieno skurdžiausio pasaulio žemyno). Lietuvos rinkoje jis pasirodė gan neseniai, prieš kokius 15 metų ir labai greitai tapo daugelio namų bei įstaigų puošmena. Žinoma, prie jo populiarumo prisidėjo ir tai, kad jo platintojai pavadino jį pinigų medžiu. Matyt, storlapio, kaip pinigų medžio vaidmuo išsisėmė ir rinkai reikėjo naujos žvaigždės, kuria ir tapo zamiokulkas.

Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Jo lapai nei į metalinius, nei į popierinius pinigus nepanašūs – jie stori, sodriai žali, blizgantys ir yra ovalo formos. Kaip ir jo pirmtakas zamiokulkas pasižymi nereiklumu – gali augti pustamsėje kambario vietoje (vasarą tiesioginė saulė net gali išdeginti rudas skylutes ant lapų), gali pakentėti ir kurį laiką nelaistytas. Ir patręšti reikia tikrai retai, nes kitaip pradės per greitai augti – tuo jis skiriasi nuo storlapio, kuris auga lėtai. Pasodintas derlingoje žemėje, zamiokulkas gali sparčiai pasiekti 1–1,5 m aukštį, tad jeigu jūsų butas yra kompaktiško dydžio, tai geriau su tręšimu nepersistengti. Tiesa, augdamas jam tinkamomis sąlygomis, zamiokulkas gali pateikti staigmeną – pražysti baltu burbuolės formos žiedu, panašiu į kalijos.

Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Abu pinigų medžiai labai tinkami auginti kambario sąlygomis, nes nenukenčia žiemą dėl sauso oro, ko nemėgsta daugelis kambarinių gėlių. Kartais galite pavalyti dulkes nuo zamiokulko lapų, kad tiesiog geriau išryškėtų jų blizgėjimas.

Taigi, kalbant apie šiuos augalus, galima pabumbėti, kad tie komercininkai pirkėjams vėl „kabina makaronus“ apie tai, kad pinigų medžiai privilioja sėkmę finansuose. O galima ir žaismingai į tai pažiūrėti: juk prisipažinkite, kad nors burtais ir prietarais netikite, bet jei kelią netikėtai perbėga juoda katė, ar tikrai nepagalvojate, kad tai blogas ženklas? Taip ir su pinigų medžiu – kažkur giliai širdyje vis tik kirba mintis, kad gal yra tame šiek tiek tiesos? Dažniausiai pinigų medžio sau nedrįstame pirkti, bet dovanoti jį kitiems, ir ypač papuoštą monetomis – tikrai labai smagu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.

Kalėdinė žvaigždė – kaip rūpintis puošniąja puansetija (2)

Kai parduotuvėse atsiranda puansetijos, iškart tampa akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Puošnialapis augalas yra neatsiejama šio prieššventinio laikotarpio dalis, beveik kaip Advento vainikas. Papasakosime, kaip reikia rūpintis šiuo augalu, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų puošnus ir spalvingas patalpoje.

Augalas, kuris naudingas ir sveikatai, ir grožiui (4)

Už lango žiema, sniegas, šaltis... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančias snaiges ir laukti švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Nepamainomas kambarinių augalų trąšų receptas (7)

Kambarinius augalus periodiškai reikia patręšti, ypač vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu. Mielės sužadins net tingiausią augalą – nuo šių trąšų vazoninės gėlės ims klestėti ir apsipils žiedais.

10 augalų, kurie pritraukia laimę (4)

Įprasta naudoti augalus kaip dekoratyvinį elementą namuose ar biure. Jie suteikia šviežumo ir leidžia jaustis arčiau gamtos. Nepaisant to, kad augalai gali būti geru namų dekoro elementu, yra daugybė jų, kurie atlieka dar vieną funkciją – gerina teigiamos energijos srautą. Juk, sutikite, neįmanoma būti laimingam ir patenkintam gyvenimu, jei jus supa neigiama aplinka.

Auksiniai patarimai, kaip auginti anturius

Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.

Tai, ko dar nežinojote apie topinambus (10)

Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės (13)

Kambarinės gėlės - būtina namų puošmena, kuri taip pat gydo bei valo orą. Be kokių gėlių lietuviai neįsivaizduoja savo gyvenimo - šiame straipsnyje.

Aplinka, kurioje karaliauja hortenzijos (23)

Kraštovaizdžio dizainerės Jurgos Olisevičienės sukurta aplinka gyvenamajame sklype įspūdingiausiai atrodo antroje vasaros pusėje – kai sužydi šluotelinės hortenzijos, kai jų šakos linksta nuo elegantiškų, puošnių, subtiliais rausvais atspalviais kerinčių žiedų. Jų daug, labai daug – želdynuose auga apie tris dešimtis šluotelinių hortenzijų krūmų.

PRIEŠ ir PO: pasišiaušęs sodelis 12 arų sklype Vilniuje (27)

Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.

Kaip nepasiklysti besirenkant chrizantemas (7)

Chrizantemos – nuostabios rudens palydovės, galinčios kiekvieno širdį sušildyti gausiu ir ilgu žydėjimu, plačia spalvų gama bei įvairiausiomis žiedų formomis. Dabar grožio mylėtojai mielai perka vazonėliuose išaugintas chrizantemas, vis dažniau pagalvoja, kad vasaros pabaigoje ar net vėlų rudenį šiais gražiais, ryškiaspalviais augalais galima papuošti balkoną, terasą, laiptelius prie namo. Kokios atspariausios šalnoms, kokios gražiausios vienos ar drauge su kitais augalais kompozicijose, kokios tinkamos aplinkai puošti, o kokios labiau tinkamos kapavietėms puošti teiraujamės chrizantemų augintojų Daumanto ir Manto Karpavičių iš Ražiškių (Garliavos sen., Kauno r).

Lietuviškas ar japoniškas klevas – kaip išsirinkti ir kada sodinti (2)

Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.

10 geriausių augalų, jeigu gyvenate bute (11)

Neturite nuosavo žemės lopinėlio? Kambariai bute blankiai apšviesti? Visiems šiems augalams tai nekels jokių problemų.

Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.

Dažnai randami miške, bet retai valgomi grybai (+RECEPTAI) (35)

Lietuvių tauta mėgsta rinkti ir valgyti grybus, nes grybai skanūs, maistingi, juose yra vitaminų ir mineralų, jie turi gydančių savybių. Deja, iš kelių šimtų mūsų krašte valgomų grybų rūšių maistui renkamos tik kelios arba geriausiu atveju keliolika rūšių, nes žmonės nepažįsta daugelio labai skanių grybų. Tad šį rudenį, kai mums gerai pažįstamų grybų – baravykų, voveraičių ar lepšių rinkimo sezonas buvo gan trumpas, norime supažindinti su keliais dažnai augančiais ir mažai pažįstamais, bet valgomais grybais, kad paįvairintumėte meniu, ir kad grybautojo krepšelis rečiau būtų tuščias.