Pinigų medžiai – kaip juos auginti?

 (48)
Yra temų, kurios niekada neatsibosta mūsų skaitytojams ir jie nuolat prašo parašyti apie tai. Viena iš tokių – kaip auginti vadinamuosius pinigų medžius. Galbūt, kad nuolat užauga nauja augalų mėgėjų karta, o gal tiesiog todėl, kad finansiniai dalykai niekuomet neišeis iš mados, tad prisiminkime dar kartą pinigų medžius ir kodėl jie taip vadinami. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad iš tiesų tai net ne medžiai, o dekoratyvinės gėlės, kurios pas mus auginamos kaip kambariniai augalai. Nors pasaulyje pinigų medžiais vadinama net keliolika augalų rūšių, bet pačios populiariausios ir geriausiai žinomos yra dvi. Apie jas šį kartą ir pakalbėsime.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo seno kambariuose ant palangių galima rasti auginamą tikrąjį storalapį (Crassula ovata). Po pasaulį jis paplito iš Afrikos smėlynų, kur užauga kaip tankus krūmas ar nedidelis medelis. Kam ir kodėl kilo mintis pavadinti jį pinigų medžiu (Money tree) – sunku pasakyti, bet greičiausiai tam įtakos turėjo jo išvaizda, nes augalo lapeliai yra apvaloki ir plokšti, pilkai žalsvos spalvos, primenantys metalines monetas. Dar jis vertinamas dėl savo nereiklumo laistymui ir saulės šviesai. Šis augalas – tiesiog idealus tiems, kurie yra labai užsiėmę ar tiesiog tingi skirti laiką gėlių priežiūrai, nes paprastai storlapį užtenka palaistyti kokį vieną kartą per mėnesį.

Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Gėlių priežiūros vadovuose galima rasti informacijos apie tai, kad storlapį vasarą reikia kelis kartus patręšti, kad būtina karts nuo karto nuvalyti dulkes nuo jo lapelių-pinigėlių, kad reikia kas du metus persodinti, kad jis nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir t.t. Bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visa tai nėra būtina, nes porą metų auginau jį ant pačios saulėčiausios palangės ir vasarą jis nuolat buvo kepinamas karštos saulės (juk iš Afrikos yra kilęs), be to, prisimindavau jį palaistyti kartą per mėnesį tik tada, kai lapeliai akivaizdžiai pradėdavo raukšlėtis nuo drėgmės trūkumo.

Vėliau teko jį „ištremti“ į kambario kampą, kur nuolat būdavo prietema, ir ką – nieko, kaip gerai augo, taip ir tebeauga. Vieną sykį katinas nuvertė storlapio vazoną ant žemės ir nulūžo jo stambi šaka. Tik po mėnesio ją apdulkėjusią iškrapščiau iš po sofos ir įkišau į vazoną su žeme – ir puikiai prigijo. Auga storlapiai ne itin derlingose ir smėlingose dirvose. Taigi, storlapis – nepamainomas atsipūtusių sodininkų augalas.

Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kartais dar auginama kita storlapio rūšis – medėjantysis. Šis taip pat yra „afrikietis“ ir gan panašus į tikrąjį, tik senesni stiebai yra linkę sumedėti, be to, užauga kiek didesnis, iki 1-1,5 m aukščio, tiek tikrasis, tiek medėjantis savo tikrojo dydžio niekada nepasieks. Vasarą storlapius galima auginti ir lauke, tik reikia nepamiršti rudenį įnešti į vidų prieš šalnas, nes šito tai jie tikrai neištvers. Pagal vieną miesto legendą sakoma, kad tik užtenka šį augalą auginti namuose ir jis savaime pritrauks materialinę gerovę, o kita legenda pataria dar ir užkasti po juo keletą monetų, kad burtai geriau veiktų.

Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
© Asmeninio albumo nuotr.

Dar vienas augalas, kuris taip pat vadinamas pinigų medžiu, yra zamijalapis zamiokulkas (Zamioculcus zamiifolia). Pavadinimas skamba labai įmantriai, bet pats augalas atrodo visai paprastai, bet tikrai ne prastai. Šis irgi yra kilęs iš Afrikos (paradoksas, kad pinigų medžiai yra kilę iš vieno skurdžiausio pasaulio žemyno). Lietuvos rinkoje jis pasirodė gan neseniai, prieš kokius 15 metų ir labai greitai tapo daugelio namų bei įstaigų puošmena. Žinoma, prie jo populiarumo prisidėjo ir tai, kad jo platintojai pavadino jį pinigų medžiu. Matyt, storlapio, kaip pinigų medžio vaidmuo išsisėmė ir rinkai reikėjo naujos žvaigždės, kuria ir tapo zamiokulkas.

Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Jo lapai nei į metalinius, nei į popierinius pinigus nepanašūs – jie stori, sodriai žali, blizgantys ir yra ovalo formos. Kaip ir jo pirmtakas zamiokulkas pasižymi nereiklumu – gali augti pustamsėje kambario vietoje (vasarą tiesioginė saulė net gali išdeginti rudas skylutes ant lapų), gali pakentėti ir kurį laiką nelaistytas. Ir patręšti reikia tikrai retai, nes kitaip pradės per greitai augti – tuo jis skiriasi nuo storlapio, kuris auga lėtai. Pasodintas derlingoje žemėje, zamiokulkas gali sparčiai pasiekti 1–1,5 m aukštį, tad jeigu jūsų butas yra kompaktiško dydžio, tai geriau su tręšimu nepersistengti. Tiesa, augdamas jam tinkamomis sąlygomis, zamiokulkas gali pateikti staigmeną – pražysti baltu burbuolės formos žiedu, panašiu į kalijos.

Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Abu pinigų medžiai labai tinkami auginti kambario sąlygomis, nes nenukenčia žiemą dėl sauso oro, ko nemėgsta daugelis kambarinių gėlių. Kartais galite pavalyti dulkes nuo zamiokulko lapų, kad tiesiog geriau išryškėtų jų blizgėjimas.

Taigi, kalbant apie šiuos augalus, galima pabumbėti, kad tie komercininkai pirkėjams vėl „kabina makaronus“ apie tai, kad pinigų medžiai privilioja sėkmę finansuose. O galima ir žaismingai į tai pažiūrėti: juk prisipažinkite, kad nors burtais ir prietarais netikite, bet jei kelią netikėtai perbėga juoda katė, ar tikrai nepagalvojate, kad tai blogas ženklas? Taip ir su pinigų medžiu – kažkur giliai širdyje vis tik kirba mintis, kad gal yra tame šiek tiek tiesos? Dažniausiai pinigų medžio sau nedrįstame pirkti, bet dovanoti jį kitiems, ir ypač papuoštą monetomis – tikrai labai smagu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (1)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.

Nuo šių patarimų priklausys jūsų sodo grožis ir derlius (4)

Kokybiškas ir gausus derlius, gražūs žiedai ir lapija priklauso ne tik nuo gerai išdirbtos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau ir nuo dirvoje esančių mitybinių, lengvai įsisavinamų medžiagų kiekio.

Kaip dauginti pelargoniją auginiais (10)

Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.

Tikrojo pavasario belaukiant: žiedų nuotaikos

Žiemą skundžiamės, kad trūksta spalvų: arba visur balta, arba už lango pilkuma. O kas, jei ne gėlės suteikia namams spalvoto džiaugsmo ir gyvybės? Lengvai pražystantys vazoniniai augalai arba skintų gėlių žiedai namus papuoš spalvomis, ir sylaukti tikrojo pavasario bus lengviau.

Orchidėjų mitai: kaip nepaklysti auginimo ir priežiūros pinklėse

Šiuo metu Lietuvoje viena populiariausių gėlių neabejotinai gali būti tituluojama orchidėja. Nenuostabu, kad kyla galybė abejonių, kaip prižiūrėti šį augalą – nuo laistymo iki tręšimo aspektų. Į visus klausimus VIDEO reportaže atsako parduotuvės „Studija orchidėjos“ ekspertė Skaistė Pranaitė.

Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką (37)

Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.

Įspūdžiai iš sodų ir želdynų parodos „Gardenia 2017“

Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.

Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).

Kiek kainuoja įsirengti veją? (5)

Norite, kad specialistai įrengtų veją? Panagrinėkime, iš ko susideda vejos įrengimo kaina, ir kokius klausimus reikia užduoti įvertinant įmonės pasiūlymą.

Įdomi pažintis: kambarinė gėlė – maranta (7)

Kai pavasario saulutė dažniau pašviečia pro langą, vis labiau norisi būti lauke, vis labiau rūpi lauko, o ne kambario augalai. Tad tikimės, kad neužmiršite pasirūpinti ir savo kambariniais augintiniais, kuriuos persodinti į naujus vazonus šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas. Šį kartą mūsų dėmesys skiriamas kambarinei gėlei vardu maranta. Nėra ji dažna mūsų kambariuose, bet dėl originalių lapų galėtų būti auginama ir dažniau.