Pinigų medžiai – kaip juos auginti?

 (48)
Yra temų, kurios niekada neatsibosta mūsų skaitytojams ir jie nuolat prašo parašyti apie tai. Viena iš tokių – kaip auginti vadinamuosius pinigų medžius. Galbūt, kad nuolat užauga nauja augalų mėgėjų karta, o gal tiesiog todėl, kad finansiniai dalykai niekuomet neišeis iš mados, tad prisiminkime dar kartą pinigų medžius ir kodėl jie taip vadinami. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad iš tiesų tai net ne medžiai, o dekoratyvinės gėlės, kurios pas mus auginamos kaip kambariniai augalai. Nors pasaulyje pinigų medžiais vadinama net keliolika augalų rūšių, bet pačios populiariausios ir geriausiai žinomos yra dvi. Apie jas šį kartą ir pakalbėsime.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo seno kambariuose ant palangių galima rasti auginamą tikrąjį storalapį (Crassula ovata). Po pasaulį jis paplito iš Afrikos smėlynų, kur užauga kaip tankus krūmas ar nedidelis medelis. Kam ir kodėl kilo mintis pavadinti jį pinigų medžiu (Money tree) – sunku pasakyti, bet greičiausiai tam įtakos turėjo jo išvaizda, nes augalo lapeliai yra apvaloki ir plokšti, pilkai žalsvos spalvos, primenantys metalines monetas. Dar jis vertinamas dėl savo nereiklumo laistymui ir saulės šviesai. Šis augalas – tiesiog idealus tiems, kurie yra labai užsiėmę ar tiesiog tingi skirti laiką gėlių priežiūrai, nes paprastai storlapį užtenka palaistyti kokį vieną kartą per mėnesį.

Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
Storlapio lapeliai iš pirmo žvilgsnio kiek primena metalinius pinigėlius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Gėlių priežiūros vadovuose galima rasti informacijos apie tai, kad storlapį vasarą reikia kelis kartus patręšti, kad būtina karts nuo karto nuvalyti dulkes nuo jo lapelių-pinigėlių, kad reikia kas du metus persodinti, kad jis nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir t.t. Bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visa tai nėra būtina, nes porą metų auginau jį ant pačios saulėčiausios palangės ir vasarą jis nuolat buvo kepinamas karštos saulės (juk iš Afrikos yra kilęs), be to, prisimindavau jį palaistyti kartą per mėnesį tik tada, kai lapeliai akivaizdžiai pradėdavo raukšlėtis nuo drėgmės trūkumo.

Vėliau teko jį „ištremti“ į kambario kampą, kur nuolat būdavo prietema, ir ką – nieko, kaip gerai augo, taip ir tebeauga. Vieną sykį katinas nuvertė storlapio vazoną ant žemės ir nulūžo jo stambi šaka. Tik po mėnesio ją apdulkėjusią iškrapščiau iš po sofos ir įkišau į vazoną su žeme – ir puikiai prigijo. Auga storlapiai ne itin derlingose ir smėlingose dirvose. Taigi, storlapis – nepamainomas atsipūtusių sodininkų augalas.

Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
Tikrasis storlapis – labai nereiklus augalas, galintis augti minimaliomis sąlygomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kartais dar auginama kita storlapio rūšis – medėjantysis. Šis taip pat yra „afrikietis“ ir gan panašus į tikrąjį, tik senesni stiebai yra linkę sumedėti, be to, užauga kiek didesnis, iki 1-1,5 m aukščio, tiek tikrasis, tiek medėjantis savo tikrojo dydžio niekada nepasieks. Vasarą storlapius galima auginti ir lauke, tik reikia nepamiršti rudenį įnešti į vidų prieš šalnas, nes šito tai jie tikrai neištvers. Pagal vieną miesto legendą sakoma, kad tik užtenka šį augalą auginti namuose ir jis savaime pritrauks materialinę gerovę, o kita legenda pataria dar ir užkasti po juo keletą monetų, kad burtai geriau veiktų.

Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
Storlapius lengva dauginti: ką tik nuskintą šakelę reikėtų bent kelias dienas apdžiovinti ir tik tuomet pasodinti į žemę.
© Asmeninio albumo nuotr.

Dar vienas augalas, kuris taip pat vadinamas pinigų medžiu, yra zamijalapis zamiokulkas (Zamioculcus zamiifolia). Pavadinimas skamba labai įmantriai, bet pats augalas atrodo visai paprastai, bet tikrai ne prastai. Šis irgi yra kilęs iš Afrikos (paradoksas, kad pinigų medžiai yra kilę iš vieno skurdžiausio pasaulio žemyno). Lietuvos rinkoje jis pasirodė gan neseniai, prieš kokius 15 metų ir labai greitai tapo daugelio namų bei įstaigų puošmena. Žinoma, prie jo populiarumo prisidėjo ir tai, kad jo platintojai pavadino jį pinigų medžiu. Matyt, storlapio, kaip pinigų medžio vaidmuo išsisėmė ir rinkai reikėjo naujos žvaigždės, kuria ir tapo zamiokulkas.

Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
Kito pinigų medžio zamijalapio zamiokulko lapai nepanašūs į monetas, bet yra žali ir blizgantys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Jo lapai nei į metalinius, nei į popierinius pinigus nepanašūs – jie stori, sodriai žali, blizgantys ir yra ovalo formos. Kaip ir jo pirmtakas zamiokulkas pasižymi nereiklumu – gali augti pustamsėje kambario vietoje (vasarą tiesioginė saulė net gali išdeginti rudas skylutes ant lapų), gali pakentėti ir kurį laiką nelaistytas. Ir patręšti reikia tikrai retai, nes kitaip pradės per greitai augti – tuo jis skiriasi nuo storlapio, kuris auga lėtai. Pasodintas derlingoje žemėje, zamiokulkas gali sparčiai pasiekti 1–1,5 m aukštį, tad jeigu jūsų butas yra kompaktiško dydžio, tai geriau su tręšimu nepersistengti. Tiesa, augdamas jam tinkamomis sąlygomis, zamiokulkas gali pateikti staigmeną – pražysti baltu burbuolės formos žiedu, panašiu į kalijos.

Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
Zamiokulkas taip pat nelepus kaip ir storlapis, tik auga sparčiau, mažame vazone jam greitai pradeda nebetilpti šaknys.
© Asmeninio albumo nuotr.

Abu pinigų medžiai labai tinkami auginti kambario sąlygomis, nes nenukenčia žiemą dėl sauso oro, ko nemėgsta daugelis kambarinių gėlių. Kartais galite pavalyti dulkes nuo zamiokulko lapų, kad tiesiog geriau išryškėtų jų blizgėjimas.

Taigi, kalbant apie šiuos augalus, galima pabumbėti, kad tie komercininkai pirkėjams vėl „kabina makaronus“ apie tai, kad pinigų medžiai privilioja sėkmę finansuose. O galima ir žaismingai į tai pažiūrėti: juk prisipažinkite, kad nors burtais ir prietarais netikite, bet jei kelią netikėtai perbėga juoda katė, ar tikrai nepagalvojate, kad tai blogas ženklas? Taip ir su pinigų medžiu – kažkur giliai širdyje vis tik kirba mintis, kad gal yra tame šiek tiek tiesos? Dažniausiai pinigų medžio sau nedrįstame pirkti, bet dovanoti jį kitiems, ir ypač papuoštą monetomis – tikrai labai smagu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.