Piktžolių darže ir vejoje naikinimo būdai

 (4)
Nedideli žali daigeliai tarp kopūstų, gausus dilgėlių sąžalynas daržo kampe ar ne vietoje išdygusi morkos lapus primenantis kuokštas – jei specialiai jų nesėjote, vadinasi, jūsų darže ar vejoje bujoja piktžolės. Galite nežinoti vienos ar kitos pavadinimo, tačiau kad ir kaip jos besivadintų, piktžolę darže atpažinti yra nesunku. Vieni daržininkai jas naikina vardan gausesnio derliaus, auginantys veją daugiau rūpinasi estetiniu jos vaizdu, o kai kurie praktiški žmonės netgi randa piktžolių pritaikymo būdų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas yra piktžolės. Piktžolės yra specialiai nesodinti, kartu su kultūriniais augalais tuose pačiuose daržuose ir dirbamuosiuose laukuose augantys, ir su jais konkuruojantys augalai. Piktžolės yra labai gajos, jos dauginasi šaknimis (vegetatyviai) arba sėklomis. Vienos geriausiai žinomų piktžolių yra kiaulpienės, dilgėlės, balandos, usnys, varnalėšos, asiūkliai, varpučiai, garšvos ir kiti.

Piktžolių žala. Piktžolės lėtina jūsų augalų augimą, kadangi konkuruoja su jais dėl maistinių medžiagų, vandens, kartais ir dėl saulės šviesos. Be to, daugelis jų rūšių nėra labai lepios, joms užtenka paprastų sąlygų, o auga jos greitai, taip darkydamos ir estetinį daržo ar vejos vaizdą. Viena kita piktžolė atrodžiusi ne problema, jomis nesirūpinant gali greitai virsti pažaliavusiais plotais ir taip atimti laiką iš jūsų bei bloginti augimui reikalingas sąlygas jūsų augalams.

Piktžolių nauda. Kita vertus, kai kurios piktžolės gali būti ir naudingos. Tarkime, kiaulpienės gali būti panaudotos įvairiose srityse – nuo iki salotų, kosmetikos priemonių, vaistinių medžiagų iki pienių vyno. Taip pat kiaulpienių lapus, paįvairindami jų maitinimosi racioną, savo augintiniams šeria sausumos vėžlių ar triušių savininkai. Naudingomis savybėmis pasižymi ir dilgėlės – iš jų galima pasigaminti sveikatą stiprinančių užpilų, be to, teigiama, kad dilgėlių nuoviras stiprina plaukus. Dirbamose žemėse galima rasti apie 300 skirtingų piktžolių rūšių, tad turint laiko, galima pasidomėti jų galimo panaudojimo ypatumais.

Darže ar vejoje išaugusios piktžolės gali netiesiogiai duoti signalus ir apie pačios dirvos būklę. Tarkime, pradėjus augti ramunėms ar balandoms, galite nuspėti, kad dirvai reikėtų daugiau azoto. Dirvoje tarpstantys asiūkliai ir rūgštynės rodo, jog toje vietoje dirvožemis yra rūgštus, o štai kiečiai, atvirkščiai, geriausia auga šarminiame dirvožemyje. Varpučiai veša suslėgtame dirvožemyje, o vėdrynų sankaupa liudija, kad dirvoje užsistovėjo drėgmė.

Naikinimo būdai

Mechaninis ravėjimas. Ekologiškas ir netgi, galima sakyti, klasikinis būdas naikinti piktžoles yra ravėjimas. Tokio metodo pilnai užtenka prižiūrint mažesnius plotus, kadangi nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų – taip sumažinate tikimybę, kad bus paveikti kiti augalai. Be to, daliai žmonių darbai sode yra tarsi atsipalaidavimas ir malonumas. Prisiminkite, kad piktžoles, kurios dauginasi šaknimis reikėtų išrauti nepaliekant šaknų. Dažnas dirvos purenimas irgi gali būti naudingas. Yra įvairių nuomonių dėl orų sąlygų ir ravėjimo, tačiau nepatariama ravėti prieš pat lietų.

Tie, kurie labiau vertina rezultatą, o ne procesą, gali imtis kitų priemonių.

Mulčiavimas. Šios priemonės esmė – papildomas dirvožemio padengimas organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Tokioje dirvoje augančios piktžolės negauna šviesos, nevykdo fotosintezės, todėl ir neužauga. Organinio mulčo pavyzdys galėtų būti žolė, kompostas, skiedros, mėšlas, lapai, pjuvenos, durpės, neorganinės – specialios plėvelės, netgi žvyras, akmenukai. Organinis mulčas yra ekologiškas sprendimas ne tik dėl to, kad jis nekenksmingas aplinkai, tačiau suirusios organinės medžiagos vėliau dirvą ir patręšia, taip padėdamos ir patiems augalams. Be to, mulčiavimas padeda suvienodinti dirvos temperatūrą.

Tręšimas. Kartais naudinga pagal poreikį augalus tręšti organinėmis trąšomis. Žinoma, maistines medžiagas iš tos pačios dirvos ima ir piktžolės, tačiau trąšas augalai įsisavina nevienodai. Tarkime, bulvės paskatintos organinėmis trąšomis savo augimo periodu tiesiog užstelbia piktžoles.

Herbicidai. Tai specialūs cheminiai preparatai, skirti naikinti piktžolėms. Herbicidai gali būti visuotinio poveikio, naikinantys viską, kas auga plote ir atrankinio poveikio. Pirmuosius geriausia naudoti pavasarį ar po derliaus nuėmimo, kai dirvoje nėra kitų augalų. Taip pat šis metodas tinka, jeigu prisiminėte apleistą, piktžolėmis apaugusią sklypo dalį ir nutarėte joje kažką auginti – kartą herbicidais joje išnaikinus piktžoles, vėliau galėsite imtis kitų būdų. Atrankinio poveikio herbicidai naudotini tam tikroms piktžolių grupėms. Jie gali būti skirstomi pagal įvairius kriterijus, todėl naudinga jais atidžiai pasidomėti perkant, ypač, jeigu naudosite juos pirmą kartą. Visi oficialiai pardavinėjami herbicidai Europos Sąjungos pripažinti kaip tinkami naudoti, todėl yra saugūs, tačiau jei tai įmanoma, kur kas ekologiškiau mažus plotus ravėti mechaniškai. Herbicidai labiau rekomenduojami dideliems plotams, tarkime, vejoms ar dideliems daržams. Geriausiai herbicidai naikina jaunas piktžoles, tad kai kuriais atvejais, tarkime, auginant veją, ją galima purkšti ir profilaktiškai.

Actas. Nors actas gali būti klasifikuojamas kaip cheminė priemonė, maistinis actas dažnai naudojamas virtuvėje, todėl yra nepavojingas. Nepaisant to, kai kuriais atvejais piktžolėms jis gali būti negailestingas. Žinoma, net ir efektyvias priemones naudojantys sodininkai ir daržininkai žino, kad piktžolių naikinimo procedūras kartas nuo karto reikia pakartoti, o čia pasirodo dar vienas iš acto privalumų – jis pigus ir lengvai gaunamas.

Tiesa, maisto ruošimui naudojamo acto koncentracija nėra didelė, todėl gali būti, kad ir jo efektyvumas nebus toks didelis. Turėkite omenyje, kad actui piktžolė ir nepiktžolė neegzistuoja – paliejus bet kurį augalą actu jis taip pat sėkmingai gali būti paveiktas. Todėl actas daugiau tinka suvešėjusiems plotams, kuriuose nėra augalų arba pavienėms piktžolėms auginti. Reikėtų imtis atsargumo priemonių – nelaistyti piktžolių, kurios yra itin arti augalų, nenaikinti jų vėjuotą dieną, naudoti purkštuką ir purkšti kuo arčiau piktžolės. Taip pat atsižvelkite į orų sąlygas – jei greitai ketina lyti, geriau kiek atidėti šį sumanymą. Actas piktžolių lapuose turi šiek tiek užsibūti, tuo tarpu lietus sėkmingai nuplauna šią medžiagą. Efektyviausia, kai actu suvilgytus lapus įkaitina saulė – tuomet būsite tikri, kad piktžolė nudžius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (4)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.