Piktžolių darže ir vejoje naikinimo būdai

 (4)
Nedideli žali daigeliai tarp kopūstų, gausus dilgėlių sąžalynas daržo kampe ar ne vietoje išdygusi morkos lapus primenantis kuokštas – jei specialiai jų nesėjote, vadinasi, jūsų darže ar vejoje bujoja piktžolės. Galite nežinoti vienos ar kitos pavadinimo, tačiau kad ir kaip jos besivadintų, piktžolę darže atpažinti yra nesunku. Vieni daržininkai jas naikina vardan gausesnio derliaus, auginantys veją daugiau rūpinasi estetiniu jos vaizdu, o kai kurie praktiški žmonės netgi randa piktžolių pritaikymo būdų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas yra piktžolės. Piktžolės yra specialiai nesodinti, kartu su kultūriniais augalais tuose pačiuose daržuose ir dirbamuosiuose laukuose augantys, ir su jais konkuruojantys augalai. Piktžolės yra labai gajos, jos dauginasi šaknimis (vegetatyviai) arba sėklomis. Vienos geriausiai žinomų piktžolių yra kiaulpienės, dilgėlės, balandos, usnys, varnalėšos, asiūkliai, varpučiai, garšvos ir kiti.

Piktžolių žala. Piktžolės lėtina jūsų augalų augimą, kadangi konkuruoja su jais dėl maistinių medžiagų, vandens, kartais ir dėl saulės šviesos. Be to, daugelis jų rūšių nėra labai lepios, joms užtenka paprastų sąlygų, o auga jos greitai, taip darkydamos ir estetinį daržo ar vejos vaizdą. Viena kita piktžolė atrodžiusi ne problema, jomis nesirūpinant gali greitai virsti pažaliavusiais plotais ir taip atimti laiką iš jūsų bei bloginti augimui reikalingas sąlygas jūsų augalams.

Piktžolių nauda. Kita vertus, kai kurios piktžolės gali būti ir naudingos. Tarkime, kiaulpienės gali būti panaudotos įvairiose srityse – nuo iki salotų, kosmetikos priemonių, vaistinių medžiagų iki pienių vyno. Taip pat kiaulpienių lapus, paįvairindami jų maitinimosi racioną, savo augintiniams šeria sausumos vėžlių ar triušių savininkai. Naudingomis savybėmis pasižymi ir dilgėlės – iš jų galima pasigaminti sveikatą stiprinančių užpilų, be to, teigiama, kad dilgėlių nuoviras stiprina plaukus. Dirbamose žemėse galima rasti apie 300 skirtingų piktžolių rūšių, tad turint laiko, galima pasidomėti jų galimo panaudojimo ypatumais.

Darže ar vejoje išaugusios piktžolės gali netiesiogiai duoti signalus ir apie pačios dirvos būklę. Tarkime, pradėjus augti ramunėms ar balandoms, galite nuspėti, kad dirvai reikėtų daugiau azoto. Dirvoje tarpstantys asiūkliai ir rūgštynės rodo, jog toje vietoje dirvožemis yra rūgštus, o štai kiečiai, atvirkščiai, geriausia auga šarminiame dirvožemyje. Varpučiai veša suslėgtame dirvožemyje, o vėdrynų sankaupa liudija, kad dirvoje užsistovėjo drėgmė.

Naikinimo būdai

Mechaninis ravėjimas. Ekologiškas ir netgi, galima sakyti, klasikinis būdas naikinti piktžoles yra ravėjimas. Tokio metodo pilnai užtenka prižiūrint mažesnius plotus, kadangi nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų – taip sumažinate tikimybę, kad bus paveikti kiti augalai. Be to, daliai žmonių darbai sode yra tarsi atsipalaidavimas ir malonumas. Prisiminkite, kad piktžoles, kurios dauginasi šaknimis reikėtų išrauti nepaliekant šaknų. Dažnas dirvos purenimas irgi gali būti naudingas. Yra įvairių nuomonių dėl orų sąlygų ir ravėjimo, tačiau nepatariama ravėti prieš pat lietų.

Tie, kurie labiau vertina rezultatą, o ne procesą, gali imtis kitų priemonių.

Mulčiavimas. Šios priemonės esmė – papildomas dirvožemio padengimas organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Tokioje dirvoje augančios piktžolės negauna šviesos, nevykdo fotosintezės, todėl ir neužauga. Organinio mulčo pavyzdys galėtų būti žolė, kompostas, skiedros, mėšlas, lapai, pjuvenos, durpės, neorganinės – specialios plėvelės, netgi žvyras, akmenukai. Organinis mulčas yra ekologiškas sprendimas ne tik dėl to, kad jis nekenksmingas aplinkai, tačiau suirusios organinės medžiagos vėliau dirvą ir patręšia, taip padėdamos ir patiems augalams. Be to, mulčiavimas padeda suvienodinti dirvos temperatūrą.

Tręšimas. Kartais naudinga pagal poreikį augalus tręšti organinėmis trąšomis. Žinoma, maistines medžiagas iš tos pačios dirvos ima ir piktžolės, tačiau trąšas augalai įsisavina nevienodai. Tarkime, bulvės paskatintos organinėmis trąšomis savo augimo periodu tiesiog užstelbia piktžoles.

Herbicidai. Tai specialūs cheminiai preparatai, skirti naikinti piktžolėms. Herbicidai gali būti visuotinio poveikio, naikinantys viską, kas auga plote ir atrankinio poveikio. Pirmuosius geriausia naudoti pavasarį ar po derliaus nuėmimo, kai dirvoje nėra kitų augalų. Taip pat šis metodas tinka, jeigu prisiminėte apleistą, piktžolėmis apaugusią sklypo dalį ir nutarėte joje kažką auginti – kartą herbicidais joje išnaikinus piktžoles, vėliau galėsite imtis kitų būdų. Atrankinio poveikio herbicidai naudotini tam tikroms piktžolių grupėms. Jie gali būti skirstomi pagal įvairius kriterijus, todėl naudinga jais atidžiai pasidomėti perkant, ypač, jeigu naudosite juos pirmą kartą. Visi oficialiai pardavinėjami herbicidai Europos Sąjungos pripažinti kaip tinkami naudoti, todėl yra saugūs, tačiau jei tai įmanoma, kur kas ekologiškiau mažus plotus ravėti mechaniškai. Herbicidai labiau rekomenduojami dideliems plotams, tarkime, vejoms ar dideliems daržams. Geriausiai herbicidai naikina jaunas piktžoles, tad kai kuriais atvejais, tarkime, auginant veją, ją galima purkšti ir profilaktiškai.

Actas. Nors actas gali būti klasifikuojamas kaip cheminė priemonė, maistinis actas dažnai naudojamas virtuvėje, todėl yra nepavojingas. Nepaisant to, kai kuriais atvejais piktžolėms jis gali būti negailestingas. Žinoma, net ir efektyvias priemones naudojantys sodininkai ir daržininkai žino, kad piktžolių naikinimo procedūras kartas nuo karto reikia pakartoti, o čia pasirodo dar vienas iš acto privalumų – jis pigus ir lengvai gaunamas.

Tiesa, maisto ruošimui naudojamo acto koncentracija nėra didelė, todėl gali būti, kad ir jo efektyvumas nebus toks didelis. Turėkite omenyje, kad actui piktžolė ir nepiktžolė neegzistuoja – paliejus bet kurį augalą actu jis taip pat sėkmingai gali būti paveiktas. Todėl actas daugiau tinka suvešėjusiems plotams, kuriuose nėra augalų arba pavienėms piktžolėms auginti. Reikėtų imtis atsargumo priemonių – nelaistyti piktžolių, kurios yra itin arti augalų, nenaikinti jų vėjuotą dieną, naudoti purkštuką ir purkšti kuo arčiau piktžolės. Taip pat atsižvelkite į orų sąlygas – jei greitai ketina lyti, geriau kiek atidėti šį sumanymą. Actas piktžolių lapuose turi šiek tiek užsibūti, tuo tarpu lietus sėkmingai nuplauna šią medžiagą. Efektyviausia, kai actu suvilgytus lapus įkaitina saulė – tuomet būsite tikri, kad piktžolė nudžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Dendrologė pataria: kokie augalai dažniausiai sukelia alergiją ir kaip to išvengti

Prasidėjęs birželio mėnuo daugeliui žmonių atnešė laukiamus vasaros smagumus – saulėtus orus, galimybę maudytis lauke arba tiesiog būti gamtoje. Bet ne visi gali tuo džiaugtis, nes yra nemažai tokių žmonių, kuriems atbundanti gamta ir įvairūs augalai atneša sveikatos problemas, viena iš jų yra alergija, dar vadinama šienlige arba alerginiu rinitu.

10 vienmečių gėlių, kurias geriausiai tinka auginti saulėtose vietose

Jeigu jūsų sklype yra saulėta vieta, kurioje puikiai atrodytų gėlynas, pirmiausia turite gerai apgalvoti, kokias gėles joje tinka auginti. Pasirinkti augalai turėtų klestėti šiltoje, saulėtoje vietoje ir kartu būti nesudėtingai prižiūrimi. Parinkome keletą vienmečių gėlių, kurios puikiai jaučiasi saulėkaitoje.

Metų spalva gali atsirasti ne tik jūsų namuose, bet ir gėlyne

Patikėsite ar ne, bet sodri violetinė, šįmet paskelbta metų spalva, yra viena populiariausių gėlių žiedų spalvų. Tiesa, gamtoje ji gali būti ir švelnių, ir ryškių atspalvių, bet visada simbolizuoja karališką prabangą ir suteikia interjerui elegantiško žavesio – net kai skaisčiai violetiniais žiedais apsipila metų metus ant palangės auganti tokia įprasta kambarinė gėlė sanpaulija.

Mylimiausios močiučių gėlės pelargonijos – ne tik kambarinės gėlės (1)

Pelargonijos yra ne tik kambarinės gėlės – jas vazonuose galima laikyti ir balkone. Sėdint balkone apsuptiems gausiai žiedais pasipuošusių pelargonijų, apima jausmas, kad esi gėlių pasakoje.

Patarimai auginantiems vijoklines lauko gėles

Želdinant aplinką dažnai pamirštama viena augalų grupė, kurią verta auginti kai nėra kitų variantų, – tai vertikalieji augalai. Vertikaliai augantys augalai gali būti tie, kurie patys kopia viršun arba, kurie auga, svirdami žemyn. Šį kartą prisiminkime vijoklines gėles, dar kartais vadinamas lianomis.

Gėlės skynimui: patikrintos įdomios veislės iš augintojos lūpų

Lysvė, kurioje auginamos gėlės skynimui – dar neįprastas dalykas Lietuvoje. Tokia mada toli gražu ne nauja – ši idėja nuo seno populiari Anglijoje bei kitose Europos šalyse. Šiuo metu natūraliai atrodančios puokštės yra „ant bangos“, tad kodėl gi nepaskirti vienos lysvės būtent šiam tikslui.

Kaip sukurti nuostabią poilsio oazę: patarimai auginantiems gėles balkone

Kai už lango vilioja žaluma ir čiulba paukščiai, vis labiau norisi būti gamtoje, tad daugelis lietuvių, negalinčių gyventi be žemės lietimo, keliauja į sodybas arba į kolektyvinius sodus. O ką daryti tiems, kurie neturintys nuosavo žemės sklypelio? Jie gali susikurti žalią oazę balkone !

Sodo takelio medžiagos: grožio ir funkcionalumo paieškos

Sodo takelis gyvenamoje aplinkoje yra svarbus tiek iš praktinės, tiek iš estetinės pusės. Jo funkcinė paskirtis – palengvinti priėjimą prie gėlynų, alpinariumų, pavėsinių ir t.t. Vizualiai jis gražiai paskirsto erdvę į atskiras zonas ir suteikia jai papildomos faktūros. Tinkamas takelio medžiagų pasirinkimas – vienas iš būdų sukurti harmoningai atrodantį sklypo vaizdą.

Augalai, kurie sklypą puošia ištisus metus

Gražiai apželdintas individualaus namo ar sodybos kiemas yra tikra atgaiva tiek akims, tiek sielai. Tačiau dauguma dekoratyvinių augalų reikalauja nemažai priežiūros, todėl išskirtinai atrodančiu gėlynu gali džiaugtis tikrai ne kiekvienas. Neturintiems daug laiko ir norintiems džiaugtis visais metų laikais žaviai atrodančia aplinka, pateikiame keletą augalų, kurie žaliuoja visais metų laikais, pavyzdžių.

Serenčių nauda, kurią verta prisiminti

Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose dažniausiai sodinamas skurdus ir „išėjęs iš mados“ pasirinkimas, o juk jų yra daug įdomesnių ir puošnesnių.