Pavasario pranašai: kokius augalus galime jais vadinti?

 (3)
Nenumaldomai artėja pavasaris, o kartu – ir daugumos labai laukiamas „didysis sprogimas“ gamtoje. Įdomiosiomis botanikos žiniomis apie tikruosius pavasario pranašus, jų ypatybes ir auginimo sąlygas su mumis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Botanikos soduose, žmonių darželiuose ir natūralioje gamtoje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemerais (iš gr. ephemeros „vienai dienai“: ephiêmi „siųsti, uždėti“, hēméra „diena“), vok. ephemer – „trumpalaikis, praeinantis“). Tai – visame pasaulyje paplitę, trumpai gyvenantys vienmečiai augalai, pražystantys bei subrandinantys vaisius per itin trumpą vegetacinį laikotarpį, po kurio apmirštantys.

Efemerai suklesti tik tais metais, kai yra daug kritulių ir drėgmės. Daugiausia jie auga smiltynuose, stepėse, dykumose, mūsų klimatinėje zonoje efemerų savaime auga gerokai mažiau rūšių, tačiau nemažai yra introdukuotų, auginamų darželiuose (eritroniai, scylės, žydrės, sniegžydrės, eleborai (čėrai), erančiai ir dar daug nuostabių gėlių)“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo vyr. kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Akyliausiems pasiseka pamatyti nuostabiąsias ankstyves

Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje yra mažas, smulkus (vos 2–5 cm aukščio) augalėlis – pavasarinė ankstyvė (Erophila verna). Ji auga beveik visur, kur yra bent menkiausias tarpelis plikos, lengvesnės žemės – pakelėse, dykvietėse, daržuose, gėlynuose, pasėliuose. „Dėl to, kad augalas smulkus, lapeliai išsidėstę skrotele prie pat žemės, stiebeliai siūliški, o žiedeliai – irgi smulkūs (kaip ir daugelio bastutinių šeimos augalų), balti – dažnas šio augalėlio nė nepastebi. Jei kas netingi pasilenkti ar priklaupti, pamato nuostabaus grožio bene pirmuosius pavasarinius žiedelius“, – apie pavasarines ankstyves pasakojo K. Obelevičius. Žydėti ankstyvės pradeda jau kovo mėn. Kovo pabaigoje jos subrandina sėklas, o birželį jų vegetacija jau būna pasibaigusi.

Ankstyvieji pavasariniai augalai stengiasi kuo greičiau iškelti savo žiedus ir žiedynus į saulę, kol dar nesužaliavę aplinkiniai žoliniai augalai, medžiai ir krūmai. Daugelis efemerų ima žydėti dar net neišskleidę savo lapų, juos išaugina vėliau, jau augalams žydint arba peržydėjus (pvz., ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), plačialapis (Petasites hybridus) ir pilkalapis (Petasites spurius) šaukščiai). Kiti – žydėjimo metu turi senuosius, pernykščius peržiemojusius lapus, o po žydėjimo arba jo metu augina naujus lapus, pavyzdžiui, triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Visgi didžioji dalis pavasarinių augalų į saulę kelia savo lapuotus stiebus su nuostabiausio grožio žiedais.

Kviečia būti atsakingiems

Po ilgo šaltojo laikotarpio vienas pirmųjų pavasario pranašų, pastebimų miškuose, pietiniuose kalvelių šlaituose, o vis dažniau – ir darželiuose – triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Ji pradeda žiedus skleisti kovo–balandžio mėnesį. Lapuočių ir mišriuose miškuose, ne per daug tamsiuose eglynuose žibuoklės sukuria ištisus mėlynų atspalvių kilimus, o vietomis pasitaiko ir žydinčių baltais bei raudonais žiedais. „Žibuoklėms baigiant savo pasirodymą, pasipila jų giminaitės – baltažiedės (Anemone nemorosa) ir geltonžiedės (Anemone ranunculoides) plukės. Jų žiedų spalvą nusako augalų vardai. Tiek žibuoklės, tiek plukės nėra reti mūsų krašto augalai, bet mėgėjai pasiskinti jų puokšteles turėtų leisti žiedeliams pasisėti – neišskinkime jų visų iš kero“, – perspėja K. Obelevičius. Be to, anot specialisto, skinant plukes, lengvai išsirauna jų negiliai po miško paklote pasislėpę plonyčiai šakniastiebiai, augalai paprasčiausiai išraunami ir sunaikinami.

Skuba užkariauti naujas teritorijas

Balandžio–gegužės mėnesiais pakelėse galime pastebėti ir mažas aukso spalvos „saulutes“ – ankstyvojo šalpusnio (Tussilago farfara) žiedynus – graižus, kuriuose yra keli šimtai vamzdiškų (vyriškų) centre išsidėsčiusių žiedų ir keli šimtai keliomis eilėmis ratu išsidėsčiusių liežuviškų (moteriškų) žiedų. Žiedynai išauga ant 10–20 cm aukščio redukuotais lapeliais padengtų žiedynstiebių. Lapai, kurių apatinė pusė pilka, pūkuota, o viršutinė – žalia, plika, išauga augalams baigus žydėti. „Šalpusniai, kaip ir kiti efemerai, stengiasi peržydėti ir sėklas subrandinti greitai, kol aplinkiniai augalai „nepasiima“ dalies šviesos. Tad vienas žiedynas težydi vos keletą dienų, o po 10–25 dienų (priklausomai nuo šilumos, drėgmės) jau sunoksta šimtai mažais parašiutėliais pasirūpinusių sėklų, kurios vėjo pagalba pasiruošusios skristi užkariauti naujų žemių“, – vaizdingai šalpusnių kelionę piešia K. Obelevičius.

Vis labiau šylant orams, keičiasi pavasarinių augalų kilimai – žydi vis daugiau ir vis įmantresnių spalvų bei formų augalai – rūteniai, švitriešiai, purienos, pipirlapės, plautės, vištapienės ir dar daug kitų augalų.

Nuo auskarėlių iki plaučių ar ylalapių

VDU Kauno botanikos sodo vyr. sodininkė Indrė Lukšytė, pasakodama apie Botanikos sode sužydinčias ankstyvąsias daugiametes gėles, pirmiausia mini vos nutirpus sniegui pradedančias žydėti svogūninės gėlės: krokus, snieguoles, puškinijas, scyles, sniegžydres, tulpes, narcizus, hiacintus. „Botanikos sode sukaupta didelė pavasarį žydinčių daugiamečių gėlių kolekcija. Anksčiausiai pradeda žydėti eleborai (Helleborus), erančiai (Eranthis), kaukazinės plukės (Anemone caucasica), raktažolės (Primula), rytinės laumenės (Doronicum orientale), žibuoklės (Hepatica), šilagėlės (Pulsatilla), našlaitės (Viola), aubretės (Aubrieta), vaistučiai (Arabis), pavasariniai poraičiai (Omphalodes verna), plautės (Pulmonaria), valdšteinijos (Waldsteinia). Balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesį žydi auskarėliai (Dicentra), glažutės (Cerastium), erinai (Erinus), bruneros (Brunnera), katpėdės (Antennaria), vaisginos (Ajuga), žiemės (Vinca), rudgrūdėlės (Iberis), lieknosios plukės (Anemone sylvestris), ylalapiai flioksai (Phlox subulata), bergenijos (Bergenia)“, – vardijo I. Lukšytė.

Dr. Astos Malakauskienės, Indrės Lukšytės ir Kęstučio Obelevičiaus nuotraukos

Ankstyvąjį pavasarį praneša lazdynas

Žvilgsnį keliant aukščiau, pavasarį pranašauja ne tik gėlės, bet ir krūmai bei medžiai. Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje pražysta liaudyje „kačiukais“ vadinamosios parastosios blindės (Salix caprea). „Šis augalas gali užaugti tiek krūmu, tiek nedideliu medžiu. Dirvai ir augimo sąlygoms blindė nereikli, tačiau geriau auga ir gausiau žydi atvirose saulėtose vietose. Augalas atsparus šalčiams ir sausroms, auga sparčiai, gerai dauginasi atžalomis. Blindė gyvena apie 60 metų. Dekoratyviniuose želdynuose populiarūs medeliai svyrančiomis šakomis, kuriuose įskiepytos: 'Kilmarnock' ir 'Weeping Sally' blindės veislės“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus Dendrologijos sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.

Kaip anksčiausiai pražystantį savaiminės Lietuvoje dendrofloros augalą dr. A. Malakauskienė įvardijo paprastąjį lazdyną (Corylus avellana). Anot specialistės, pagal paprastojo lazdyno žydėjimo pradžios laiką yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia. „Paprastai Lietuvoje gali pradėti žydėti kovo ar balandžio mėnesiais, prieš sprogstant lapams, bet vidutinė žydėjimo pradžios data – apie kovo 23 d. Gelsvai rudi žirginėliai – tai kuokeliniai (vyriškieji) lazdyno žiedynai. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai, palyginus su žirginėliais, yra labai maži – iš pumpuro išlindusios kelios ryškiai purpurinės 2–3 mm purkos“, – pasakojo dr. A. Malakauskienė.

Džiugina įvairiaspalviais žiedais

Kalbėdama apie pavasario pranašus, dr. A. Malakauskienė pasakoja ir apie švelnųjį hamamelį (Hamamelis mollis) bei tarpinį hamamelį (Hamamelis x intermedia). Iš Vakarų ir Vidurio Kinijos kilęs švelnusis hamamelis žydi kovo pradžioje (kartais pradeda žydėti ir vasarį). Tokį vardą šis krūmas gavo dėl minkštais pūkeliais pasidengusių jaunų šakelių ir lapų. Švelnusis hamamelis užauga iki 10 metrų krūmu arba medeliu. Šis augalas bijo didelių šalnų. Tarpinis hamamelis užauga apie 3–4 m aukščio vazos formos krūmu. Žydi labai anksti pavasarį (vasario–kovo mėnesiais). Žiedai kvapnūs. Rudenį lapai būna ryškiai geltoni.

Kovo pabaigoje – balandžio mėnesį pražysta ir geltonžiedė sedula (Cornus mas). 5–9 m aukščio krūmu arba medeliu augančios sedulos kaulavaisiai valgomi, juose daug vitaminų, jie subręsta apie spalio mėnesį ir skaniausi būna po pirmų šalnų, kai ima byrėti nuo krūmo. Geltonžiedė sedula auga gana lėtai, negausiai plinta šaknų atžalomis. Šis augalas gali gyventi 100–150 metų. „Geltonžiedė sedula yra vidutiniškai reikli dirvožemiui, mėgsta šviesą, atspari sausroms, vėjuotose vietose žiemą apšąla. Kad augalas vestų vaisius, reikia pasodinti bent du augalus, nes ši sedula yra kryžmadulkė. Auginant galima genėti ir formuoti krūmą pagal savo reikmes. Lietuvoje patartina auginti kultūrines stambiavaises veisles 'Butyločny', Kara Zogal', 'Ispolinskij' ir kt.“, – patarė dr. A. Malakauskienė.

Kaip ir geltonžiedė sedula, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje žydi ir daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum). Šis augalas natūraliai paplitęs Šiaurės Kinijoje, Rytų Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Rytų Mongolijoje. Tai – vasaržalis 0,5–2 m aukščio krūmas, žydintis 2 cm skersmens šviesiai rausvais žiedais. Anot specialistų, augalas yra atsparus šalčiui, gerai auga rūgščios durpės, normalaus drėgnumo dirvožemyje. 'April Dawn' ir 'April Snow' veislės pasižymi puošnesniais žiedais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.