Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas

Orchidėjas auginti nesunku. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius.
© R.Pivoriūnienės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmas žingsnis sėkmingo auginimo kelyje – įsigyti sveiką augalą.

Pirkdami šią orchidėją turite apžiūrėti:

1. Šaknis. Dažniausiai jos atkeliauja į parduotuves permatomuose vazonėliuose, kas leidžia gerai apžiūrėti šaknų būklę. Per vazonėlio sieneles neturi matytis rudų, sudžiūvusių, supelyjusių šaknų. Sveika orchidėjos šaknis, turi būti sausa ir šviesiai pilkos spalvos; jei drėgna – žalios spalvos. Kuo daugiau sveikų šaknų matote per vazonėlio sieneles, tuo augalas sveikesnis ir stipresnis.

2. Lapus. Sveikos orchidėjos, kurios šaknys yra sveikos, lapai turi būti tvirti, o ne suglebę, susiraukšlėję. Lapai neturi būti skylėti, ant jų neturi būti rudų, vandeningų dėmių. Gerai apžiūrėkite lapo, žiedo vidinę pusę, ar ant jų nėra kenkėjų.

Kitas žingsnis jau įsigijus orchidėją – įvertinti, kokiame substrate ji auga, nes nuo to priklausys tolesnė jos priežiūra.

Substratas: Phalaenopsis orchidėja turi būti auginama pralaidžiame substrate, kurio pagrindas – stambūs pušies žievės gabaliukai arba stambūs kokoso riešuto kevalo gabaliukai. Substrate neturi būti durpių.

Phalaenopsis orchidėjos šaknims labai svarbu, kad tarp šaknų cirkuliuotų oras, todėl substratas turi būti pralaidus. Kuo substratas pralaidesnis, tuo jis greičiau pradžiūna. Tokiu būdu išvengsite drėgmės užsilaikymo vazonėlio viduje. Užsilaikiusi drėgmė, nuolatinis laistymas, kai šaknims neleidžiama pradžiūti, paprastai tampa šaknų pūvimo priežastimi.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Laistymas: kada reikia laistyti orchidėją, parodys jos šaknys. Auginimas permatomame vazonėlyje leidžia stebėti orchidėjos šaknų pokyčius. Šaknis būdama drėgna – žalios spalvos, būdama sausa – šviesiai pilkos spalvos. Kol matote, kad vazonėlyje šaknys yra žalios, šviesiai žalios, tik lengvai žalsvos, tol Jūsų orchidėjos laistyti nereikia. Kai tik šaknys pasidaro šviesiai pilkos, Jūsų orchidėją jau reikia laistyti. Laikui bėgant įprasite nustatyti ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai substratas pradžiūna, vazonėlis pasidaro žymiai lengvesnis, ant vazonėlio sienelių nelieka rasos lašelių. Suglebę orchidėjos lapai irgi gali rodyti, kad orchidėjai trūksta drėgmės ir ją reikia laistyti.

Kai laistote, turite palieti gausiai. Liekite tol, kol visos Jums matomos šaknys pasidarys žalios. Laistoma per vazonėlio viršų. Vanduo turi būti kambario temperatūros! Orchidėjos šaknys yra jautrios kietam vandeniui. Geriau pasirinkti virintą arba lietaus vandenį. Po laistymo vazonėlyje neturi likti vandens, visas jo perteklius turi išbėgti, todėl palieję vazonėlį pasukinėkite, lengvai paverskite į skirtingas puses, kad visas nereikalingas vanduo išbėgtų. Jei ant orchidėjos lapų, šaknų atsiranda baltos dėmės, vadinasi vanduo, kuriuo ją laistote yra druskingas ir netinkamas orchidėjai. Dėmes nuo lapų galima nuvalyti į vandenį įlašinus šiek tiek citrinos sulčių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kavos tirščiai: komposto gaminimas
Ką reikia žinoti, norint sėkmingai persodinti augalus?
Kaip suformuoti spiralinį sodą?

Temperatūra: ši orchidėja yra šilumamėgė, tad dienos temperatūra turėtų būti bent +18°C ir neturėtų viršyti 30-35 °C. Jei orchidėja nežydi, tuomet kurį laiką ji gali būti laikoma ir prie +15°C, tačiau esant tokiai temperatūrai labai svarbu apriboti laistymą. Visoms orchidėjoms, jų tarpe ir Phalaenopsis orchidėjai, svarbu, kad tarp dienos ir nakties temperatūrų būtų bent minimalus 4-5°C skirtumas. Tai skatina žiedyno formavimasį. Orchidėjoms reikia šviežio oro. tačiau jos yra jautrios skersvėjams.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Aplinkos drėgmė: Phalaenopsis orchidėjai nėra būtina aukšta aplinkos drėgmė, todėl ji sėkmingai gali būti auginama kambario sąlygomis. Tačiau, kuo labiau drėkinsite ją supančią aplinką, tuo geriau ji pas Jus jausis. Jei namuose turite drėgnomatį, jis šalia orchidėjos turėtų rodyti bent 50%, o idealiu atveju 70% drėgmės. Aplinkos drėgmės trūkumas gali būti žiedų metimo priežastimi. Ypač tai dažnas reiškinys žiemos laikotarpiu, kai patalpose įjungiamas šildymas, kuris dar labiau sausina orą. Parinkite savo orchidėjai tokią vietą, kad ji būtų apsaugota nuo sauso ir šilto oro, kylančio nuo šildymo prietaisų.

Orinės šaknys, kurios yra ne substrate, o virš vazonėlio, yra labai geras Jūsų aplinkos drėgmės indikatorius. Jei orinės šaknys džiūsta, vadinasi orchidėją supanti aplinka yra sausa ir ji neturi ką pasisavinti iš aplinkos, jei orinės šaknys tvirtos, nesudžiūvusios, žaliais galiukais, vadinasi aplinka yra pakankamai drėgna, orchidėja ir iš jos pasisavina drėgmę.

Aplinkos drėgmei pakelti galite naudoti buitinius aplinkos drėkintuvus arba sustatyti vazonėlius su orchidėjomis ant drėgmės palaikymo lovelių, kurie užpildomi vandeniu, o vanduo garuodamas drėkina aplinką. Šiltomis dienomis ar esant sausai aplinkai pasistenkite kiekvieną rytą papurkšti orchidėjos lapus, kad iki vakaro ji spėtų pradžiūti ir nakčiai ant lapų neliktų vandens lašelių. Dažnai aplinkos drėgmės palaikymas yra klaidingai traktuojamas kaip nuolatinis orchidėjos laistymas, neleidžiant jai pradžiūti ar nuolatinis lapų purškimas.

Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo aukštesnė turi būti aplinkos drėgmė, kuo aukštesnė aplinkos drėgmė, tuo geresnė turi būti patalpos, kurioje laikoma orchidėja, oro cirkuliacija, tam, kad būtų išvengta puvinio bei įvairių grybelinių susirgimų.

Persodinimas: Phalaenopsis orchidėja persodinama kartą per du metus. Geriausias laikas persodinimui yra iš karto po žydėjimo. Nerekomenduojama persodinėti kai orchidėja ruošiasi žydėti arba jau žydi. Tačiau yra keletas atvejų, kai orchidėją reikia persodinti nedelsiant: jei matote, kad šaknys vazonėlio viduje pūna, jei substratas pelyja, jei vazonėlio sienelės yra pažaliavusios, substratas sukritęs, jei per permatomo vazonėlio sieneles visai nematote šaknų. Šiais atvejais rekomenduojama nedelsiant persodinti tam, kad būtų laiku užkirstas kelias šaknų puviniui.

Kaip persodinti:

1. Paliekite augalą ir išimkite iš vazono;
2. Atsargiai, saugodami augalo šaknis, nuimkite nuo jų senąjį substratą;
3. Pašalinkite sudžiūvusias ar supuvusias šaknis. Pjūvio vietas šiek tiek pabarstykite pelenais arba anglies milteliais;
4. Į naują vazoną 2 cm sluoksniu įberkite drenažo. Ant drenažo šiek tiek įpilkite naujo substrato.
5. Patalpinkite augalą ir į tarpus tarp šaknų nespausdami pilkite naują substratą;
6. Vazonėlio viršų apdėliokite drėgnais kiminais;
7. Naujai pasodintas augalas pirmą kartą laistomas priklausomai nuo jo būklės. Jei jo šaknys buvo pažeistos puvinio, tuomet laistyti reikia praėjus savaitei/dviem po persodinimo, o jeigu augalo šaknys buvo sveikos, tuomet laistyti galima iš karto po persodinimo.

Kiminus ant vazonėlio viršaus nuolat laikykite drėgnus (ne šlapius), o substratui tarp laistymų leiskite pradžiūti.

Šviesa: šią, kaip ir kitas orchidėjas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau laikyti kaip įmanoma šviesesnėje vietoje.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Tręšimas: Phalaenopsis orchidėja tręšiama kas trečią laistymą orchidėjoms skirtomis trąšomis. Pirmiausiai orchidėją palaistote paprastu vandeniu, o tik paskui perpilate su trąšų tirpalu. Jei orchidėjos šaknynas pažeistas puvinio, tuomet laistyti su trąšomis negalima. Tokiu atveju reikia orchidėją tik purkšti paruoštu trąšų tirpalu. Negalima tręšti sauso augalo, nes nudeginsite šaknis.

Nereikia skubėti tręšti tik įsigytos orchidėjos. Augintojas, ruošdamas orchidėjas pardavimui, skatindamas jų ilgesnį žydėjimą “pamaitina” jas įvairiais stimuliatoriais. Tam, kad būtų išvengta pertręšimo rekomenduojama palaukti porą mėnesių nuo orchidėjos atsiradimo Jūsų namuose ir tik tada pradėti tręšti.

Phalaenopsis orchidėja gali žydėti nuo 2 iki 6 mėnesių.

Po žydėjimo: Phalaenopsis orchidėja neturi ramybės periodo, tad praėjus keliems mėnesiams po žydėjimo ji ir vėl gali žydėti. Labai dažnas klausimas: Ar reikia pašalinti/nukirpti nužydėjusį žiedkotį? Į šį klausimą yra du galimi atsakymai: vienas iš jų, kad galite pašalinti visą žiedkotį arba galite pašalinti tik žiedkočio viršutinę dalį, t.y. kur buvo sukrauti žiedai. Phalaenopsio žiedkotis yra suskirstytas nareliais, kitaip vadinamomis “miegančiomis akutėmis”. Iš tos akutės ant žiedkočio formuojasi žiedai arba išleidžiama papildoma šakelė. Svarbu žinoti, kad iš išnaudotos, t.y. pražydėjusios akutės antrą kartą žiedo nebus, todėl nėra prasmės ją palikti. Jei norite, kad orchidėja ant to pačio žiedkočio sukrautų žiedus turite jį sutrumpinti iki neišnaudotos akutės. Kerpant reikia palikti 1 cm virš miegančios akutės. Labiausiai tikėtina, kad Jūsų orchidėja naują žiedyną ims auginti iš aukščiausiai paliktos akutės. Jei pašalinsite visą žiedkotį, atėjus žydėjimo laikui ji išleis naują žiedkotį.

Yra keletas rūšinių Phalaenopsių, kurių žiedkočių negalima šalinti. Jie pakartotinai ant jų sukrauna naujus žiedus, tai:

Phalaenopsis amboinensis;

Phalaenopsis lueddemanniana;

Phalaenopsis pulchara;

Phalaenopsis mannii;

Phalaenopsis cornu – cervi;;

Phalaenopsis violacea.

Dauginimas: Phalaenopsis orchidėja nesidaugina vegetatyviniu būdu. Dažniausiai dėl aukštos aplinkos temperatūros pasitaiko atvejų kai ant stiebo, vietoj žiedų užaugina keikį. Tokiu atveju reikia laukti, kol naujas auginukas užsiaugina savo šaknis (bent viena iš jų turi būti nors 5 cm). Tuomet galima jį atskirti ir pasodinti atskirai. Mažus auginukus patogiau auginti vien kiminuose, nes kuo vazonėlis mažesnis, tuo drėgmė greičiau išgaruoja, tuo dažniau reikia laistyti, o kiminai turi savybę ilgai palaikyti drėgmę ir yra pralaidūs orui.

Phalaenopsis orchidėjos nerekomenduojama laikyti lauke! Tik tais atvejais kai norite paskatinti žydėjimą ir kai nakties temperatūra lauke nenukrenta žemiau 16 laipsnių, galite kurį laiką palaikyti lauke. Tačiau vieta turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo bei lietaus. Tuo laikotarpiu reikia apriboti laistymą. Jei pradeda formuotis žiedynas įneškite orchidėją į patalpą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Įdomybės apie sakurų žydėjimą

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.

Pavasarinis vejos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Sniegui nutirpus ir pagaliau atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tam, kad nuosavo kiemo vaizdas keltų tik pozityvius jausmus, svarbu apsitvarkyti ir paruošti namo aplinką šiltajam sezonui. Kiemo veja po žiemos gali atrodyti šiek tiek „pavargusi“, todėl atėjo metas pasirūpinti jos gerove.

Užmiršti vėlyvo pavasario žiedai, kurie gali nuspalvinti bet kurį sodą

Pavasariniai žiedai yra tikra atgaiva akims po atrodytų niekada nesibaigiančios žiemos. Jie taip pat yra ženklas, kad atėjo metas pradėti tvarkytis sode ir užsiimti sodinimo darbais. Šiame straipsnyje pristatysime kelis šiek tiek primirštus žiedus, kurie gėlyne padės gražiai pereiti iš pavasario į vasaros sezoną.

Naujausios šio pavasario kraštovaizdžio tendencijos

Vos prasidėjus metams, dizaineriai ir kiti specialistai skuba pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos dabar yra aktualiausios. Ne išimtis ir jau daugelio atrastos bei pamėgtos aplinkos, sodo dizaino tendencijos. Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė bei kolekcionierė Edita Jakubauskaitė padėjo atrinkti ryškiausias jų, kurios, kaip prognozuojama, šiemet įkvėps ir patyrusius sodininkus, ir naujokus, kaip Aistė Jasaitytė.

Kada ir kodėl pavasarį reikia genėti rožes?

Visoms rožėms kiekvieną pavasarį reikalingas krūmo atnaujinimas – tai daroma pavasarį, prasidėjus augalo vegetacijai. Rožių genėjimą galime pradėti, kai pašalas jau pilnai išėjęs, ir pumpurai ima brinkti.

Raudona spalva jūsų gėlyne – kokia galia joje slypi?

Gėlių spalvos gali būti strategiškai naudojamos siekiant formuoti kraštovaizdžio suvokimą. Raudonos spalvos gėlės – šiltos ir dėmesį koncentruojančios puošmenos. Tad norėdami patraukti svečių akį į konkrečią sklypo vietą arba atvirkščiai – norėdami ją atitraukti, puoškite sklypą raudonais žiedais.

Patarimai, kaip išsirinkti šiltnamį

Šiltnamio pasirinkimas - vienas iš svarbiausių pavasario sprendimų.

Akis džiuginančios scylės: kokie jų auginimo ypatumai?

Yra keletas gerai atpažįstamų gėlių, be kurių sunku įsivaizduoti pavasario pradžią. Scylės – svogūniniai augalai, kurių melsvais žiedais nuspalvintus sodus matome itin dažnai.

Kambarinės gėlės pavasarį: pagrindiniai darbai

Jau greitu metu sodininkų ir daržininkų visas dėmesys nukryps į lauko augalus, tad kol dar neprasidėjo lauko darbai, neužmirškite kambarinių gėlių, visą žiemą savo žaluma puošusių namus. Jeigu jomis pasirūpinsite dabar, ankstyvą pavasarį, tai vėliau jos jums atsidėkos gražiais žiedais ir vešliu augimu. Pirmiausiai atidžiai ir su meile apžiūrėkite kiekvieną savo kambarinį augalą ir pamatykite bei pajuskite, kaip jis jaučiasi, kaip praleido žiemą, ar nesusirgo, ar neužpuolė kenkėjai, gal jam trūksta maisto medžiagų, o gal netinkamoje vietoje jis laikomas.