Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas

Orchidėjas auginti nesunku. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius.
© R.Pivoriūnienės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmas žingsnis sėkmingo auginimo kelyje – įsigyti sveiką augalą.

Pirkdami šią orchidėją turite apžiūrėti:

1. Šaknis. Dažniausiai jos atkeliauja į parduotuves permatomuose vazonėliuose, kas leidžia gerai apžiūrėti šaknų būklę. Per vazonėlio sieneles neturi matytis rudų, sudžiūvusių, supelyjusių šaknų. Sveika orchidėjos šaknis, turi būti sausa ir šviesiai pilkos spalvos; jei drėgna – žalios spalvos. Kuo daugiau sveikų šaknų matote per vazonėlio sieneles, tuo augalas sveikesnis ir stipresnis.

2. Lapus. Sveikos orchidėjos, kurios šaknys yra sveikos, lapai turi būti tvirti, o ne suglebę, susiraukšlėję. Lapai neturi būti skylėti, ant jų neturi būti rudų, vandeningų dėmių. Gerai apžiūrėkite lapo, žiedo vidinę pusę, ar ant jų nėra kenkėjų.

Kitas žingsnis jau įsigijus orchidėją – įvertinti, kokiame substrate ji auga, nes nuo to priklausys tolesnė jos priežiūra.

Substratas: Phalaenopsis orchidėja turi būti auginama pralaidžiame substrate, kurio pagrindas – stambūs pušies žievės gabaliukai arba stambūs kokoso riešuto kevalo gabaliukai. Substrate neturi būti durpių.

Phalaenopsis orchidėjos šaknims labai svarbu, kad tarp šaknų cirkuliuotų oras, todėl substratas turi būti pralaidus. Kuo substratas pralaidesnis, tuo jis greičiau pradžiūna. Tokiu būdu išvengsite drėgmės užsilaikymo vazonėlio viduje. Užsilaikiusi drėgmė, nuolatinis laistymas, kai šaknims neleidžiama pradžiūti, paprastai tampa šaknų pūvimo priežastimi.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Laistymas: kada reikia laistyti orchidėją, parodys jos šaknys. Auginimas permatomame vazonėlyje leidžia stebėti orchidėjos šaknų pokyčius. Šaknis būdama drėgna – žalios spalvos, būdama sausa – šviesiai pilkos spalvos. Kol matote, kad vazonėlyje šaknys yra žalios, šviesiai žalios, tik lengvai žalsvos, tol Jūsų orchidėjos laistyti nereikia. Kai tik šaknys pasidaro šviesiai pilkos, Jūsų orchidėją jau reikia laistyti. Laikui bėgant įprasite nustatyti ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai substratas pradžiūna, vazonėlis pasidaro žymiai lengvesnis, ant vazonėlio sienelių nelieka rasos lašelių. Suglebę orchidėjos lapai irgi gali rodyti, kad orchidėjai trūksta drėgmės ir ją reikia laistyti.

Kai laistote, turite palieti gausiai. Liekite tol, kol visos Jums matomos šaknys pasidarys žalios. Laistoma per vazonėlio viršų. Vanduo turi būti kambario temperatūros! Orchidėjos šaknys yra jautrios kietam vandeniui. Geriau pasirinkti virintą arba lietaus vandenį. Po laistymo vazonėlyje neturi likti vandens, visas jo perteklius turi išbėgti, todėl palieję vazonėlį pasukinėkite, lengvai paverskite į skirtingas puses, kad visas nereikalingas vanduo išbėgtų. Jei ant orchidėjos lapų, šaknų atsiranda baltos dėmės, vadinasi vanduo, kuriuo ją laistote yra druskingas ir netinkamas orchidėjai. Dėmes nuo lapų galima nuvalyti į vandenį įlašinus šiek tiek citrinos sulčių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kavos tirščiai: komposto gaminimas
Ką reikia žinoti, norint sėkmingai persodinti augalus?
Kaip suformuoti spiralinį sodą?

Temperatūra: ši orchidėja yra šilumamėgė, tad dienos temperatūra turėtų būti bent +18°C ir neturėtų viršyti 30-35 °C. Jei orchidėja nežydi, tuomet kurį laiką ji gali būti laikoma ir prie +15°C, tačiau esant tokiai temperatūrai labai svarbu apriboti laistymą. Visoms orchidėjoms, jų tarpe ir Phalaenopsis orchidėjai, svarbu, kad tarp dienos ir nakties temperatūrų būtų bent minimalus 4-5°C skirtumas. Tai skatina žiedyno formavimasį. Orchidėjoms reikia šviežio oro. tačiau jos yra jautrios skersvėjams.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Aplinkos drėgmė: Phalaenopsis orchidėjai nėra būtina aukšta aplinkos drėgmė, todėl ji sėkmingai gali būti auginama kambario sąlygomis. Tačiau, kuo labiau drėkinsite ją supančią aplinką, tuo geriau ji pas Jus jausis. Jei namuose turite drėgnomatį, jis šalia orchidėjos turėtų rodyti bent 50%, o idealiu atveju 70% drėgmės. Aplinkos drėgmės trūkumas gali būti žiedų metimo priežastimi. Ypač tai dažnas reiškinys žiemos laikotarpiu, kai patalpose įjungiamas šildymas, kuris dar labiau sausina orą. Parinkite savo orchidėjai tokią vietą, kad ji būtų apsaugota nuo sauso ir šilto oro, kylančio nuo šildymo prietaisų.

Orinės šaknys, kurios yra ne substrate, o virš vazonėlio, yra labai geras Jūsų aplinkos drėgmės indikatorius. Jei orinės šaknys džiūsta, vadinasi orchidėją supanti aplinka yra sausa ir ji neturi ką pasisavinti iš aplinkos, jei orinės šaknys tvirtos, nesudžiūvusios, žaliais galiukais, vadinasi aplinka yra pakankamai drėgna, orchidėja ir iš jos pasisavina drėgmę.

Aplinkos drėgmei pakelti galite naudoti buitinius aplinkos drėkintuvus arba sustatyti vazonėlius su orchidėjomis ant drėgmės palaikymo lovelių, kurie užpildomi vandeniu, o vanduo garuodamas drėkina aplinką. Šiltomis dienomis ar esant sausai aplinkai pasistenkite kiekvieną rytą papurkšti orchidėjos lapus, kad iki vakaro ji spėtų pradžiūti ir nakčiai ant lapų neliktų vandens lašelių. Dažnai aplinkos drėgmės palaikymas yra klaidingai traktuojamas kaip nuolatinis orchidėjos laistymas, neleidžiant jai pradžiūti ar nuolatinis lapų purškimas.

Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo aukštesnė turi būti aplinkos drėgmė, kuo aukštesnė aplinkos drėgmė, tuo geresnė turi būti patalpos, kurioje laikoma orchidėja, oro cirkuliacija, tam, kad būtų išvengta puvinio bei įvairių grybelinių susirgimų.

Persodinimas: Phalaenopsis orchidėja persodinama kartą per du metus. Geriausias laikas persodinimui yra iš karto po žydėjimo. Nerekomenduojama persodinėti kai orchidėja ruošiasi žydėti arba jau žydi. Tačiau yra keletas atvejų, kai orchidėją reikia persodinti nedelsiant: jei matote, kad šaknys vazonėlio viduje pūna, jei substratas pelyja, jei vazonėlio sienelės yra pažaliavusios, substratas sukritęs, jei per permatomo vazonėlio sieneles visai nematote šaknų. Šiais atvejais rekomenduojama nedelsiant persodinti tam, kad būtų laiku užkirstas kelias šaknų puviniui.

Kaip persodinti:

1. Paliekite augalą ir išimkite iš vazono;
2. Atsargiai, saugodami augalo šaknis, nuimkite nuo jų senąjį substratą;
3. Pašalinkite sudžiūvusias ar supuvusias šaknis. Pjūvio vietas šiek tiek pabarstykite pelenais arba anglies milteliais;
4. Į naują vazoną 2 cm sluoksniu įberkite drenažo. Ant drenažo šiek tiek įpilkite naujo substrato.
5. Patalpinkite augalą ir į tarpus tarp šaknų nespausdami pilkite naują substratą;
6. Vazonėlio viršų apdėliokite drėgnais kiminais;
7. Naujai pasodintas augalas pirmą kartą laistomas priklausomai nuo jo būklės. Jei jo šaknys buvo pažeistos puvinio, tuomet laistyti reikia praėjus savaitei/dviem po persodinimo, o jeigu augalo šaknys buvo sveikos, tuomet laistyti galima iš karto po persodinimo.

Kiminus ant vazonėlio viršaus nuolat laikykite drėgnus (ne šlapius), o substratui tarp laistymų leiskite pradžiūti.

Šviesa: šią, kaip ir kitas orchidėjas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau laikyti kaip įmanoma šviesesnėje vietoje.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas
© Shutterstock

Tręšimas: Phalaenopsis orchidėja tręšiama kas trečią laistymą orchidėjoms skirtomis trąšomis. Pirmiausiai orchidėją palaistote paprastu vandeniu, o tik paskui perpilate su trąšų tirpalu. Jei orchidėjos šaknynas pažeistas puvinio, tuomet laistyti su trąšomis negalima. Tokiu atveju reikia orchidėją tik purkšti paruoštu trąšų tirpalu. Negalima tręšti sauso augalo, nes nudeginsite šaknis.

Nereikia skubėti tręšti tik įsigytos orchidėjos. Augintojas, ruošdamas orchidėjas pardavimui, skatindamas jų ilgesnį žydėjimą “pamaitina” jas įvairiais stimuliatoriais. Tam, kad būtų išvengta pertręšimo rekomenduojama palaukti porą mėnesių nuo orchidėjos atsiradimo Jūsų namuose ir tik tada pradėti tręšti.

Phalaenopsis orchidėja gali žydėti nuo 2 iki 6 mėnesių.

Po žydėjimo: Phalaenopsis orchidėja neturi ramybės periodo, tad praėjus keliems mėnesiams po žydėjimo ji ir vėl gali žydėti. Labai dažnas klausimas: Ar reikia pašalinti/nukirpti nužydėjusį žiedkotį? Į šį klausimą yra du galimi atsakymai: vienas iš jų, kad galite pašalinti visą žiedkotį arba galite pašalinti tik žiedkočio viršutinę dalį, t.y. kur buvo sukrauti žiedai. Phalaenopsio žiedkotis yra suskirstytas nareliais, kitaip vadinamomis “miegančiomis akutėmis”. Iš tos akutės ant žiedkočio formuojasi žiedai arba išleidžiama papildoma šakelė. Svarbu žinoti, kad iš išnaudotos, t.y. pražydėjusios akutės antrą kartą žiedo nebus, todėl nėra prasmės ją palikti. Jei norite, kad orchidėja ant to pačio žiedkočio sukrautų žiedus turite jį sutrumpinti iki neišnaudotos akutės. Kerpant reikia palikti 1 cm virš miegančios akutės. Labiausiai tikėtina, kad Jūsų orchidėja naują žiedyną ims auginti iš aukščiausiai paliktos akutės. Jei pašalinsite visą žiedkotį, atėjus žydėjimo laikui ji išleis naują žiedkotį.

Yra keletas rūšinių Phalaenopsių, kurių žiedkočių negalima šalinti. Jie pakartotinai ant jų sukrauna naujus žiedus, tai:

Phalaenopsis amboinensis;

Phalaenopsis lueddemanniana;

Phalaenopsis pulchara;

Phalaenopsis mannii;

Phalaenopsis cornu – cervi;;

Phalaenopsis violacea.

Dauginimas: Phalaenopsis orchidėja nesidaugina vegetatyviniu būdu. Dažniausiai dėl aukštos aplinkos temperatūros pasitaiko atvejų kai ant stiebo, vietoj žiedų užaugina keikį. Tokiu atveju reikia laukti, kol naujas auginukas užsiaugina savo šaknis (bent viena iš jų turi būti nors 5 cm). Tuomet galima jį atskirti ir pasodinti atskirai. Mažus auginukus patogiau auginti vien kiminuose, nes kuo vazonėlis mažesnis, tuo drėgmė greičiau išgaruoja, tuo dažniau reikia laistyti, o kiminai turi savybę ilgai palaikyti drėgmę ir yra pralaidūs orui.

Phalaenopsis orchidėjos nerekomenduojama laikyti lauke! Tik tais atvejais kai norite paskatinti žydėjimą ir kai nakties temperatūra lauke nenukrenta žemiau 16 laipsnių, galite kurį laiką palaikyti lauke. Tačiau vieta turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo bei lietaus. Tuo laikotarpiu reikia apriboti laistymą. Jei pradeda formuotis žiedynas įneškite orchidėją į patalpą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ką daryti, kad rožynas džiugintų akis

Rožės (Rosa) – erškėtinių šeimos erškėčių genties augalai. Rožės buvo auginamos jau prieš kelis tūkstančius metų (kai kuriuose šaltiniuose – prieš 5000 m.) ir vėliau sukultūrintos Kinijoje. Europoje pirmieji rožes pradėjo auginti graikai. Tekste plačiau kalbėsime ne tik apie šių gėlių istoriją, bet ir priežiūros ypatumus.

Sausose vietose galintys augti medžiai ir krūmai

Neseniai rašėme apie gėles, kurios mėgsta arba pakenčia sausas vietas ir sulaukėme skaitytojų klausimų, kokie medžiai ir krūmai yra atsparūs sausrai? O jų yra ne taip jau ir mažai, juk gamtoje augalai moka prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Beveik visi jie gali augti sausose vietose, kurios paprastai būna ir nelabai derlingos.

Verta žinoti: sausrą mėgstančios gėlės

Pasibaigė netradicinis šių metų birželis ir prasidėjo vidurvasaris. O netradicinis jis buvo dėl orų, nes gegužė ir pirmas vasaros mėnuo buvo tikrai karšti ir vasariški. Dauguma mano bičiulių orų atžvilgiu yra pasiskirstę į dvi priešingas stovyklas: vieni džiaugėsi saulėta ir karšta vasaros pradžia, o kiti nekantriai laukė ateinant lietaus. Sausra ir saule dažniausiai mėgaujasi miestiečiai, o kas gi yra lietaus mėgėjai?

Ar piktžolės gali būti naudingos?

Paprastai mes visada stengiamės atsikratyti piktžolių – juk jos trukdo! Bet jei neskubėsime, gausime dvigubą naudą – ne tik išrausime nereikalingus augalus, bet ir panaudosime juos kitiems tikslams.

Skaitytojos patirtis: sodybos virsmas tikru rojaus kampeliu (1)

Skaitytoja Jelena dalinasi savo šeimos sodybos istorija, kaip ji virto tikru pasididžiavimą keliančiu rojaus kampeliu.

Kukmedžių sodinimas: 7 žingsnių sodinimo instrukcija

Pateikiame 7 žingsnių sodinimo instrukciją - nuo sodinuko pasirinkimo, duobės kasimo iki mulčiavimo.

Kokius augalus pasirinkti savo kiemui ir gėlynui, kad jis nekeltų alergijos?

Neseniai rašėme apie augalus, kurie žydėdami gali sukelti alergiją, o šį kartą prisiminkime tuos, kurie, atvirkščiai – yra vieni iš mažiausiai alergiškų ir rekomenduotini jautriems žmonėms, norintiems auginti ir džiaugtis gėlėmis, bet turintiems polinkį sirgti alergine sloga, dar vadinama alerginiu rinitu. Vienus žydinčius augalus apdulkina vėjas, o kitus – vabzdžiai, vieni žydi ryte arba dieną, o kiti prasiskleidžia tik vakare, dar vieni žiedai turi sunkias žiedadulkes, o kiti žydi pilnaviduriais žiedais – šios ir dar kitos augalų žiedų savybės turi įtakos, alergiški jie ar ne. Tad kokius augalus pasirinkti savo kiemui ir gėlynui, kad jie džiugintų, o ne atneštų rūpesčius?

Sužinokite, kokia yra jūsų gimimo mėnesio gėlė

Nemaža dalis iš mūsų žino, koks yra kiekvieno Zodiako ženklo akmuo. Tačiau ne kiekvienas turi galimybę, atėjus artimo žmogaus gimtadieniui, jį apdovanoti kalnų krištolu, smaragdais ar deimantais. Tad ar norite sužinoti, kokia yra jūsų bei jūsų mylimųjų gimimo mėnesio gėlė?

Dendrologė pataria: kokie augalai dažniausiai sukelia alergiją ir kaip to išvengti

Prasidėjęs birželio mėnuo daugeliui žmonių atnešė laukiamus vasaros smagumus – saulėtus orus, galimybę maudytis lauke arba tiesiog būti gamtoje. Bet ne visi gali tuo džiaugtis, nes yra nemažai tokių žmonių, kuriems atbundanti gamta ir įvairūs augalai atneša sveikatos problemas, viena iš jų yra alergija, dar vadinama šienlige arba alerginiu rinitu.

10 vienmečių gėlių, kurias geriausiai tinka auginti saulėtose vietose

Jeigu jūsų sklype yra saulėta vieta, kurioje puikiai atrodytų gėlynas, pirmiausia turite gerai apgalvoti, kokias gėles joje tinka auginti. Pasirinkti augalai turėtų klestėti šiltoje, saulėtoje vietoje ir kartu būti nesudėtingai prižiūrimi. Parinkome keletą vienmečių gėlių, kurios puikiai jaučiasi saulėkaitoje.