– Kaip reikia prižiūrėti orchidėjas šiltuoju metų laiku?

– Keičiantis metų laikams ir gamtai už lango, pokyčiai vyksta ir ant palangių. Ilgėjant dienoms ir didėjant šviesos kiekiui, žiemą prisnūdusios orchidėjos pavasarį pradeda busti ir aktyviai augti. Aktyvus augimas signalizuoja, jog reikia keisti tam tikrus priežiūros komponentus. Kokius būtent, aptarsime žemiau.

– Kaip šias gėles reikia laistyti pavasario metu?

– Pirmiausiai reikia sulaukti, kad orchidėjos po žiemos pradėtų aktyviai augti. Tokiu augimu vadinamas naujų ūglių, lapų ir šaknų augimas. Jei orchidėja leidžia žiedynstiebį ar brandina pumpurus, dar nereikškia, kad ji jau išėjusi iš ramybės periodo, vadinasi, ir vandens poreikis yra nedidelis. Kai jau augalas pradeda aktyviai augti, galima pradėti dažniau laistyti nei žiemos metu. Bet laistant būtina atsižvelgti į augalo poreikius – ar jam tikrai jau reikia vandens.

Dažna orchidėjų sunykimo priežastis yra supuvimas dėl per dažno laistymo. Jei skaidriuose vazonuose auginami falenopsiai, labai lengva nustatyti, ar jau reikia juos laistyti – tereikia pažiūrėti į dugne esančias šaknis. Jei jos yra sidabriškos, lieti galima. Jei jos tebėra žalios ar žalsvos, laistyti dar nereikia. Apie vandens poreikį nereikėtų spręsti pagal paviršines šaknis, nes jos visada greičiau išdžiūsta nei esančios giliau.

Jei skaidriuose vazonuose auginamos kitos orchidėjos, kurių šaknų spalva taip ryškiai nekinta priklausomai nuo vandens kiekio, galima vadovautis substrato spalva – drėgnas jis visada bus tamsesnis nei kad būdamas sausas. Katlėjos ir jų hibridai geriau auga, kai tarp laistymų substratas gerokai pradžiūsta (bet ne tik jo paviršius, o ligi pat vazono dugno), o oncidijoms ir liežuvėms tokio stipraus pradžiuvimo nereikia. Todėl yra svarbu žinoti, ką auginate, nes kiekvienai orchidėjai reikia šiek tiek kitokių sąlygų.

Pavasarį nereikia iš karto pulti labai gausiai laistyti. Geriau vandens kiekį didinti iš lėto, sprendžiant pagal augalo poreikius ir orus. Jei prognozuojama apsiniaukusi savaitė, geriau orchidėjų nemirkyti, o tik perlieti. Bet jei sinoptikai žada labai saulėtus orus, tada galima pamerkti vazonus 15–20 min. Vazonų mirkyti daugybę valandų tikrai nereikia, nes orchidėjų šaknys maksimalų vandens kiekį sugeria vidutiniškai per trečdalį valandos, todėl ilgesnis mirkymas yra netikslingas.

Svarbus aspektas laistant yra substrato sudėtis. Jei orchidėjos pasodintos stambiose žievėse, tikėtina, kad vazonų mirkymas joms nepakenks. Tačiau toms orchidėjoms, kurios yra auginamos smulkiame ir pasenusiame, sukritusiame substrate, 15 minučių mirkymo ir debesuota savaitė gali tapti mirties nuosprendžiu. Laistyti geriausia kambario temperatūros ar keliais laispniais šiltesniu vandeniu. Visoms orchidėjoms tinkamesnis yra minkštas vanduo – lietaus ar sniego tirpsmo, distiliuotas, reversinės osmozės ar bent jau virintas. Dažniausiai vandentiekio vanduo joms yra per kietas. Pavasarį galima pradėti tręšti, tik vėlgi rekomenduojama pradėti nuo mažesnių trąšų koncentracijų ir jas palaipsniui didinti artėjant vasarai.

– Kaip orchidėja reaguoja į padidėjusį saulės kiekį?

– Padidėjęs saulės kiekis yra vienas iš pagrindinių signalų augalams, kad pavasaris ateina ir reikia pradėti aktyviai augti. Tad iš vienos pusės, orchidėjos reaguoja teigiamai. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Lietuviškos žiemos dažnai būna apsiniaukusios, saulė aukštai nepakyla, todėl nuo saulės atpranta ne tik žmonių oda (išblunka vasarinis įdegis), bet ir augalai. Kaip pavasarinė saulė nudegina veidus, taip gali paskrudinti ir ant palangių išrikiuotus augalus.

Todėl svarbu sekti orų prognozes. Artinantis labai saulėtiems orams, augalus galima pridengti nuo lango dieninėmis užuolaidomis arba tiesiog patraukti juos kiek toliau nuo lango ir palaipsniui, per kelias savaites statyti vis arčiau jo.

Taip orchidėjos gauna šansą priprasti prie padidėjusio saulės kiekio ir prisitaikyti, sutvirtėti. Svarbu tokiomis dienomis nepamiršti palaistyti. Kaip žmogaus kūnas prakaituoja saugodamasis nuo perkaitimo, taip ir augalai garina vandenį vėsindamiesi. Jei vandens atsargų substrate nepakanka, augalas nebesugeba atsivėsinti ir gali nuvysti, nudegti arba net visai nunykti. Tačiau ant pietinių palangių esantys augalai gali nudegti net ir būdami palaistyti. Pavasarinė saulė kartais labai smarkiai juos įkaitina ir augalai nebespėja vėsintis, todėl ir nukenčia. Dažnai tokiais atvejais labai karšta būna tik ant palangės, o kambaryje – ne, todėl galima net nepastebėti, kaip augalai „išsitroškina“. Todėl jau dabar reikėtų nuo pietinių palangių nukraustyti falenopsius, raibuoles, gražialapes orchidėjas ir kai kurias oncidijas. Katlėjos, dendrobiai ir vandos yra atsparesni stipriai saulei, bet ir juos reikėtų pasaugoti.

– Kas dar yra svarbu pavasario sezono metu?

– Sušilus orams, pradėjus augti žolėms, pabunda ir kenkėjai. Vieni gali įskristi per langus, kiti – atkeliauti į namus su skintomis gėlėmis, treti pabusti vazonuose, iš kurių nebuvo galutinai išnaikinti. Todėl svarbu karts nuo karto atidžiai apžiūrėti augalus ieškant kenkėjų arba jų veiklos žymių. Taip pat galima profilaktiškai nupurkšti augalus insekticidais ir fungicidais. Jei laistoma ne pagal augalo poreikius, o pagal augintojo užgaidas, visada išlieka nupūdymo pavojus. Jei substratas yra senas ir sukritęs, pavasaris yra tinkamas laikas persodinimui, bet tik tada, kai augalas aktyviai augina šaknis – tokiu atveju po persodinimo orchidėja greičiau atsigauna ir toliau sėkmingai auga.

Jei augalas persodinamas netinkamu laiku, kai šaknys neauga, gali ilgai gaivaliotis, o gali ir visai sunykti. Jei per žiemą nuo orchidėjų nebuvo valomos dulkės, tuomet dabar – pats laikas šį darbą atlikti, kad augalai galėtų lengviau vykdyti fotosintezę ir efektyviau vėsintis. Beje, dulkės sėda ne tik ant viršutinės lapų pusės, todėl nuvalyti reikia ir apatinę jų pusę.