Kuo dzenbudistinė pušis yra ypatinga?

Išskirtiniai medžiai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje paprastai turi unikalią išvaizdą istoriją, kodėl jie tokiais tapo. Štai Pietų Korėjoje esanti Unmun-sa šventykla garsi ne tik savo istorija ar vienuolynu, bet ir šalia jos augančia ypatinga pušimi. Jai daugiau nei 500 metų, bet ne vien amžiu ji išskirtinė, labai įdomi ir retai gamtoje pasitaikanti jos natūraliai svyranti forma.

Įdomiausia tai, kad vienuolės, prieš daugelį metų pasodinusios šią pušį, kiekvieną pavasarį laikosi vienos tradicijos: vietoje trąšų gausiai laisto ją su Makgeolli – iš ryžių pagamintu korėjietišku vynu. Todėl manoma, kad Makgeolli poveikio dėka ši pušis yra ne tik išskirtinės formos, bet ir ilgaamžė. Šis ritualą dzenbudizmo vienuolės tebeatlieka iki šių dienų.

Tokia natūrali svyrančios pušies forma gamtoje pasitaiko itin retai.
Tokia natūrali svyrančios pušies forma gamtoje pasitaiko itin retai.
Asmeninio albumo nuotr.
Vienuolyne gyvena dzenbudizmą praktikuojančios vienuolės.
Vienuolyne gyvena dzenbudizmą praktikuojančios vienuolės.
Asmeninio albumo nuotr.

Dzenbudizmas arba zen – tai budizmo kryptis, kuri akcentuoja šios akimirkos suvokimą ir dvasinį savęs pažinimą. Zen nepriklauso nuo žodžių, jis turi būti patirtas, kad jį būtų galima suprasti. Zen esmė ta, kad visi žmonės ir yra Budos, ir visa ką jiems tereikia padaryti, tai tik atskleisti šią tiesą savyje, bandyti suvokti gyvenimo prasmę tiesiogiai, nesiremiant loginiu mąstymu ir kalba. Zen neišmoksi iš knygų, jį galima suvokti tik kasdien medituojant, mokantis ir suvokiant savo prigimtį bei aplink esančią gamtą. Vienas iš pagrindinių budizmo bruožų – tai pagarba viskam, kas gyva, visai aplinkai ir teigianti, kad dvasią turi ne tik žmogus ar gyvūnas, bet ir medis, akmuo, kalnas, upė bei kiti dalykai, kuriuos mes vadiname negyvais. Tad ir ši pušis dzen vienuolėms yra tarsi pasaulio atspindys.

Vienuolės pušį globoja ir labai saugo, kiekvieną pavasarį jos pušį gausiai palaisto ryžių vynu.
Vienuolės pušį globoja ir labai saugo, kiekvieną pavasarį jos pušį gausiai palaisto ryžių vynu.
Asmeninio albumo nuotr.
Vienuolynas ir šventykla yra Pietų Korėjos kalnuose.
Vienuolynas ir šventykla yra Pietų Korėjos kalnuose.
Asmeninio albumo nuotr.

Mokslinis šios pušies vardas yra japoninė pušis (Pinus densiflora). Šios pušys natūraliai auga Tolimųjų Rytų šalyse – ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje, Kinijoje ir Rusijoje. Japoninė, arba dar kartais vadinama hondinė pušis panaši į mūsiškę paprastąją. Jos panaši formos laja, spygliai apie 10 cm ilgio ir išsidėstę po du. Paprastai japoninės pušys pasiekia apie 30 m aukštį, bet Unmun-sa šventyklos pušis yra žema, tik 6 m aukščio, nes jos šakos natūraliai svyra žemyn, o kamieno apimtis siekia net 3,5 m.

Ypatingoji pušis yra aptverta tvora, kad lankytojai jos nenuskriaustų.
Ypatingoji pušis yra aptverta tvora, kad lankytojai jos nenuskriaustų.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Manoma, kad būtent iš šios pušies kilusi veislė ‘Pendula‘, kuri auginama ir Lietuvoje. Japoninės pušys pas mus auginamos negausiai, nes gan jautrios šalčiams. Iš tikrųjų jos labiau jautrios net ne pačiam šalčiui, o nepastoviems žiemos orams, kurie dažnai keičiasi - tai atšyla, tai atšąla. Mūsų medelynuose be ‘Pendula‘ veislės taip pat galima rasti kitas japonines pušis: ‘Umbraculifera‘skėčio formos lėtai augantį medelį; ‘Oculus Draconis‘ geltonais dryžiais margintais spygliais; ‘Jane Kluis‘ kompaktiško pusrutulio formos bei kt. Jei nuspręsite auginti japoninę pušį, sodinkite ją saulėtoje ir sausoje vietoje, kurioje neužsistovi vanduo, tinkamiausia – smėlinga ir nelabai derlinga. Pirmąsias žiemas pridenkite.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis