Krūmai, kurie abejingų nepalieka

 (23)
„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.
Alyvos 'Ruhm von Horstenstein'
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jeigu norite teisingai tarti šio augalo pavadinimą, tai net ir vieną krūmą vadinkite daugiskaita „alyvos“, o ne „alyva“ (nebent kalbate apie automobilių alyvą). Kartais dar alyvos painiojamos su kitu augalu – alyvmedžiu. Nors abu augalai priklauso tai pačiai alyvmedinių šeimai, bet alyvmedžius mes geriau pažįstame iš valgomų alyvuogių, o štai alyvos neturi valgomų vaisių.

Alyvos 'Sensation'
Alyvos 'Sensation'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Stefan Makoviechi'
Alyvos 'Stefan Makoviechi'
© Asmeninis archyvas

Įdomu tai, kad alyvos yra laikomos etnografiniu lietuvių gėlių darželių augalu, nors iš tiesų jos nėra savaiminis mūsų krašto augalas ir į Lietuvą atkeliavo tik prieš kelis šimtus metų. Pirmiausia jas pradėta sodinti dvarų parkuose, o vėliau paplito kaimuose, ir taip jos mus pritapo, kad atrodo, lyg augusios čia per amžių amžius.

Alyvos 'Gaistosais Sapnis'
Alyvos 'Gaistosais Sapnis'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Andenken an Ludwig Spath'
Alyvos 'Andenken an Ludwig Spath'
© Asmeninis archyvas

Lietuvoje auga keletas alyvų rūšių, bet mums geriausiai žinomos yra PAPRASTOSIOS ALYVOS (Syringa vulgaris). Žemaičiai alyvas vadina „bezdais“. Angliškai jos vadinamos „lilac“, tik reikia nesupainioti su kitu augalu – lelija.

Alyvos 'Abel Carriere'
Alyvos 'Abel Carriere'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Krasavitsa Moskvy'
Alyvos 'Krasavitsa Moskvy'
© Asmeninis archyvas


Alyvos 'John Kennedy'
Alyvos 'John Kennedy'
© Asmeninis archyvas

Paprastųjų alyvų krūmai užauga iki 5–8 m aukščio. Lapai širdiškos formos ir pradeda skleistis gegužę. Kiek vėliau už lapus skleidžiasi kvapnieji žiedai. Dažniausiai mes esame įpratę matyti violetinės arba baltos spalvos alyvų žiedus, bet atidžiau pasidairę, pamatytume dar daug kitų įvairių spalvų ir atspalvių žiedų. Ir ne tik žiedų – būna visai geltonų arba geltonai margintų lapų, aukštų arba visai nedidelių krūmų, o kartais ir skiepytų į stiebą tarsi miniatiūriniai medeliai.

Alyvos 'Topaz'
Alyvos 'Topaz'
© Asmeninis archyvas


Žydėjimas gali trukti įvairiai – nuo savaitės iki mėnesio, pietinėje krūmo pusėje esantys žiedai išsiskleidžia pirmiau. Jeigu žydėjimo metu dienos bus karštos ir sausos, tai krūmai nužydės žymiai greičiau. Pirmiausiai kekėje išsiskleidžia apatiniai žiedai, o vėliau ir viršūniniai.

Alyvos 'Chmurka'
Alyvos 'Chmurka'
© Asmeninis archyvas


Jeigu turite laiko ir noro – nužydėjusius ir parudusius žiedynus nuskabykite. Taip neleisite brandinti sėklų ir augalui bereikalingai eikvoti energiją, tegu verčiau jis ruošia žiedinius pumpurus kitiems metams. Alyvas po žydėjimo galima ir apkarpyti, nes jos pakenčia genėjimą. Taip galima suformuoti kompaktiškesnį krūmą, nukarpyti nudžiūvusias šakas ar kai augalas per daug išsikeroja ir trukdo praeiti.

Alyvos 'Monsieur Maxime Cornu'
Alyvos 'Monsieur Maxime Cornu'
© Asmeninis archyvas


Alyvos mėgsta gan derlingą dirvožemį, purią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Geriausiai jaučiasi augdamos saulėtoje vietoje. Augs ir nelabai derlingose ar užpavėsintose vietose, tik tuomet mažiau žydės ir skurs. Pavasarį patręškite augalą universaliomis trąšomis su mikroelementais. Dažnai pakelėse auga neprižiūrimos ir sulaukėjusios alyvas – tuomet jų žiedai susmulkėja, jos žydi negausiai, augalai ištįsta, pradeda leisti laukines atžalas.

Alyvos margais lapais 'Aucubaefolia'
Alyvos margais lapais 'Aucubaefolia'
© Asmeninis archyvas


Lietuvoje pačią gausiausią alyvų kolekciją galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode – „Alyvų kalne“ auga virš 160 įvairių alyvų rūšių, varietetų ir veislių. Kai jos pradeda žydėti – ir tai tęsiasi ne vieną savaitę – tai yra tikrai nuostabūs pojūčiai akims ir uoslei, žiedus apspinta drugeliai, bitės ir kiti vabzdžiai.

Alyvos geltonais lapai 'Aurea'
Alyvos geltonais lapai 'Aurea'
© Asmeninis archyvas


Be paprastųjų alyvų Lietuvoje auginama dar keletas alyvų rūšių, tik žymiai rečiau. Tankiašakės arba Mejerio alyvos (S. meyeri) yra žemesnės nei paprastosios, užauga iki 2 – 2,5 m ir kilusios iš Kinijos. Veislė ‘Palibin‘ – 1,5 m aukščio krūmas šviesiai rožiniais ir smulkiais, bet labai gausiais žiedeliais. Šis krūmelis gali pradėti žydėti visai mažas, 2–3 m. amžiaus. Stambialapės alyvos (S. josikaea), kartais dar vadinamos vengrinėmis alyvomis, nes yra kilusios iš šios šalies, žydi keliomis savaitėmis vėliau už paprastąsias. Jų lapai iš tiesų yra stambesni nei kitų alyvų, sodriai žali, išraiškingai gysloti.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Alyvų kalnas
Vilniaus universiteto Botanikos sodo Alyvų kalnas
© Asmeninis archyvas

Žiedai šviesiai rožiškai violetiniai, susitelkę ilgose ir kvapniose kekėse. Japoninės arba amūrinės alyvos (S. reticulata), ko gero, užauga vienos aukščiausios iš alyvų, pasiekdamos 10–12 m ir žydi vienos iš vėliausių. Žiedai kremiškai balti, ypač stipraus kvapo. Dar kartais auginamos persinės arba smulkialapės (S. x persica), kininės (S. chinensis), pūkuotosios (S. pubescens), svyrančios (S. reflexa), himalajinės (S. emodi) ir kt. Jei turite pakankamai vietos ir galimybių, pasodinkite savo kieme įvairių rūšių bei veislių alyvų – tuomet gėrėsitės nepertraukiamu alyvų žydėjimu net kelis mėnesius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.