Krūmai, kurie abejingų nepalieka

 (23)
„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.
Alyvos 'Ruhm von Horstenstein'
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jeigu norite teisingai tarti šio augalo pavadinimą, tai net ir vieną krūmą vadinkite daugiskaita „alyvos“, o ne „alyva“ (nebent kalbate apie automobilių alyvą). Kartais dar alyvos painiojamos su kitu augalu – alyvmedžiu. Nors abu augalai priklauso tai pačiai alyvmedinių šeimai, bet alyvmedžius mes geriau pažįstame iš valgomų alyvuogių, o štai alyvos neturi valgomų vaisių.

Alyvos 'Sensation'
Alyvos 'Sensation'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Stefan Makoviechi'
Alyvos 'Stefan Makoviechi'
© Asmeninis archyvas

Įdomu tai, kad alyvos yra laikomos etnografiniu lietuvių gėlių darželių augalu, nors iš tiesų jos nėra savaiminis mūsų krašto augalas ir į Lietuvą atkeliavo tik prieš kelis šimtus metų. Pirmiausia jas pradėta sodinti dvarų parkuose, o vėliau paplito kaimuose, ir taip jos mus pritapo, kad atrodo, lyg augusios čia per amžių amžius.

Alyvos 'Gaistosais Sapnis'
Alyvos 'Gaistosais Sapnis'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Andenken an Ludwig Spath'
Alyvos 'Andenken an Ludwig Spath'
© Asmeninis archyvas

Lietuvoje auga keletas alyvų rūšių, bet mums geriausiai žinomos yra PAPRASTOSIOS ALYVOS (Syringa vulgaris). Žemaičiai alyvas vadina „bezdais“. Angliškai jos vadinamos „lilac“, tik reikia nesupainioti su kitu augalu – lelija.

Alyvos 'Abel Carriere'
Alyvos 'Abel Carriere'
© Asmeninis archyvas
Alyvos 'Krasavitsa Moskvy'
Alyvos 'Krasavitsa Moskvy'
© Asmeninis archyvas


Alyvos 'John Kennedy'
Alyvos 'John Kennedy'
© Asmeninis archyvas

Paprastųjų alyvų krūmai užauga iki 5–8 m aukščio. Lapai širdiškos formos ir pradeda skleistis gegužę. Kiek vėliau už lapus skleidžiasi kvapnieji žiedai. Dažniausiai mes esame įpratę matyti violetinės arba baltos spalvos alyvų žiedus, bet atidžiau pasidairę, pamatytume dar daug kitų įvairių spalvų ir atspalvių žiedų. Ir ne tik žiedų – būna visai geltonų arba geltonai margintų lapų, aukštų arba visai nedidelių krūmų, o kartais ir skiepytų į stiebą tarsi miniatiūriniai medeliai.

Alyvos 'Topaz'
Alyvos 'Topaz'
© Asmeninis archyvas


Žydėjimas gali trukti įvairiai – nuo savaitės iki mėnesio, pietinėje krūmo pusėje esantys žiedai išsiskleidžia pirmiau. Jeigu žydėjimo metu dienos bus karštos ir sausos, tai krūmai nužydės žymiai greičiau. Pirmiausiai kekėje išsiskleidžia apatiniai žiedai, o vėliau ir viršūniniai.

Alyvos 'Chmurka'
Alyvos 'Chmurka'
© Asmeninis archyvas


Jeigu turite laiko ir noro – nužydėjusius ir parudusius žiedynus nuskabykite. Taip neleisite brandinti sėklų ir augalui bereikalingai eikvoti energiją, tegu verčiau jis ruošia žiedinius pumpurus kitiems metams. Alyvas po žydėjimo galima ir apkarpyti, nes jos pakenčia genėjimą. Taip galima suformuoti kompaktiškesnį krūmą, nukarpyti nudžiūvusias šakas ar kai augalas per daug išsikeroja ir trukdo praeiti.

Alyvos 'Monsieur Maxime Cornu'
Alyvos 'Monsieur Maxime Cornu'
© Asmeninis archyvas


Alyvos mėgsta gan derlingą dirvožemį, purią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Geriausiai jaučiasi augdamos saulėtoje vietoje. Augs ir nelabai derlingose ar užpavėsintose vietose, tik tuomet mažiau žydės ir skurs. Pavasarį patręškite augalą universaliomis trąšomis su mikroelementais. Dažnai pakelėse auga neprižiūrimos ir sulaukėjusios alyvas – tuomet jų žiedai susmulkėja, jos žydi negausiai, augalai ištįsta, pradeda leisti laukines atžalas.

Alyvos margais lapais 'Aucubaefolia'
Alyvos margais lapais 'Aucubaefolia'
© Asmeninis archyvas


Lietuvoje pačią gausiausią alyvų kolekciją galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode – „Alyvų kalne“ auga virš 160 įvairių alyvų rūšių, varietetų ir veislių. Kai jos pradeda žydėti – ir tai tęsiasi ne vieną savaitę – tai yra tikrai nuostabūs pojūčiai akims ir uoslei, žiedus apspinta drugeliai, bitės ir kiti vabzdžiai.

Alyvos geltonais lapai 'Aurea'
Alyvos geltonais lapai 'Aurea'
© Asmeninis archyvas


Be paprastųjų alyvų Lietuvoje auginama dar keletas alyvų rūšių, tik žymiai rečiau. Tankiašakės arba Mejerio alyvos (S. meyeri) yra žemesnės nei paprastosios, užauga iki 2 – 2,5 m ir kilusios iš Kinijos. Veislė ‘Palibin‘ – 1,5 m aukščio krūmas šviesiai rožiniais ir smulkiais, bet labai gausiais žiedeliais. Šis krūmelis gali pradėti žydėti visai mažas, 2–3 m. amžiaus. Stambialapės alyvos (S. josikaea), kartais dar vadinamos vengrinėmis alyvomis, nes yra kilusios iš šios šalies, žydi keliomis savaitėmis vėliau už paprastąsias. Jų lapai iš tiesų yra stambesni nei kitų alyvų, sodriai žali, išraiškingai gysloti.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Alyvų kalnas
Vilniaus universiteto Botanikos sodo Alyvų kalnas
© Asmeninis archyvas

Žiedai šviesiai rožiškai violetiniai, susitelkę ilgose ir kvapniose kekėse. Japoninės arba amūrinės alyvos (S. reticulata), ko gero, užauga vienos aukščiausios iš alyvų, pasiekdamos 10–12 m ir žydi vienos iš vėliausių. Žiedai kremiškai balti, ypač stipraus kvapo. Dar kartais auginamos persinės arba smulkialapės (S. x persica), kininės (S. chinensis), pūkuotosios (S. pubescens), svyrančios (S. reflexa), himalajinės (S. emodi) ir kt. Jei turite pakankamai vietos ir galimybių, pasodinkite savo kieme įvairių rūšių bei veislių alyvų – tuomet gėrėsitės nepertraukiamu alyvų žydėjimu net kelis mėnesius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.