Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė:

„Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, „paragauti“. Taip pat vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė, negu suaugusių žmonių. Pavojų gali sukelti daugelis augalų, jei vaikas jų paragautų. Kai kurie augalai labai nuodingi, kiti mažiau pavojingi, tačiau galintys pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną. O jautresniems ir sukelti alergiją. Aitriai kvepiantys augalai, kaip jazminaičiai, pelargonijos, gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. Pavyzdžiui, kaip darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti odos dermatitus. Dar kiti augalai gali sužeisti spygliais, aštriais lapų kraštais.“

Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.

Apsinuodyti galima šiais augalais:

Žolės, gėlės, medžiai ir krūmai

Amerikinė fitolaka (visas augalas, ypač lapai ir uogos);

Baltasis čemerys (visas augalas, ypač šaknys);

Darželinis pupmedis (visas augalas);

Juodoji drignė (visas augalas);

Brugmansijos (visas augalas);

Kukmedžiai (visas augalas);

Kurpelės (visas augalas, ypač lapai ir šaknys);

Lobelio čemerys (visas augalas, ypač šaknys);

Paprastasis ricinmedis (visas augalas, ypač sėklos);

Paprastasis žalčialunkis (visas augalas);

Paprastoji durnaropė (visas augalas, ypač sėklos ir lapai);

Paprastoji pakalnutė (visas augalas);

Paprastoji rusmenė (lapai, žiedai, sėklos);

Rudeninis vėlyvis (visas augalas);

Tabakas (visas augalas);

Vaistinė šunvyšnė (visas augalas, ypač uogos);

Kiauliauogė (visas augalas);

Rododendras (visas augalas);

Hortenzija (visas augalas);

Laukinė ir kultūrinė vyšnia (šakelės ir lapai);

Paprastoji alyva;

Darželinė rūta (visas augalas);

Kelminis papartis (visas augalas);

Smidras (nuodingos uogos) ir kt.

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus todėl ir skirtingai pasireiškia apsinuodijimo simptomai. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia iškart arba po slaptojo laikotarpio.

Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne.

Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.

Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.

Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15 - 60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.

Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele.

Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1 - 6 valandoms, o kartais net po paros.

Vaistinė gelsvė, sibirinis barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą prie jų prisilietus arba nudegina jų syvai. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą

Jei mažylis paragavo nuodingo augalo, reikėtų kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą.

Svarbu žinoti, kad priešnuodžio šiems augalams nėra.

Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų, nesiimti medicininių procedūrų.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų

Pasitraukti nuo alergiją sukeliančio augalo. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

Kaip išvengti nuodingų augalų:

išmokti atpažinti nuodingus augalus ir vengti susidūrimo su šiais augalais;

neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų;

neskinti ir nenešti namo;

atminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos;

apželdinant savo sodus ir kiemus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. Ypač ar jis nepavojingas vaiko sveikatai. Jei jau nusprendėte patikusį nuodingą augalą įsigyti, sodinkite ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai. Geriausia tokius augalus aptverti tvorele;

skindami, persodindami ar naikindami nuodinguosius augalus apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminius batus, apsimaukite pirštines;

išvykoje į gamtą vilkėkite ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.